2011 m. kovo 30 d., trečiadienis

Sausainiai su sezamais, pagal sicilietišką receptą

Šių sausainių nespėjau paragauti Sicilijoje, tai nusprendžiau išsikepti namuose. Biscotti Regina, yra tradiciniai sicilietiški sausainukai, labai paprasti su daug daug sezamo...
  • 200 g. sviesto
  • 100 g. cukraus
  • 1 kiaušinis
  • 300 g. miltų
  • 100 g. sezamo sėklų
  • žiupsnelio druskos
Minkštą sviestą išsukau mikseryje su cukrumi ir kiaušiniu, pridėjau miltų bei druskos, viską gerai išmaišiau. Tešlos kamuoliuką susukau į plėvelę ir pusvalandžiui palikau šaldytuve. Iš pašalusios tešlos formavau 2 cm tešlos pirštelius . Paruoštus sausainukus gausiai apvoliojau sezamo sėklose ir kepiau 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min. Labai greiti bei paprasti trapūs sezaminiai sausainėliai tinkantys ir prie vyno, ir prie arbatos.
Skanaus.
Receptas iš knygos „Sicilian Cookery“

2011 m. kovo 28 d., pirmadienis

Puošnūs pavasariniai sausainukai

Kaip gera iš visų kelionių namo sugrįžti, į savo jaukiąją virtuvę. Pasiilgau maisto gaminimo ir namų kvapo. Juk visur gera, bet namuose geriausia.
Su dukrele savaitgalį pasiraičiusios rankoves kepėme sausainukus - paukštelius, praėjusios Gandro Dienos proga. Parskrendančių namo paukščių sausainėlius movėme ant pagaliukų ir puošėme glaistais bei pabarstukais. Kad tik tas pavasaris greičiau ateitų...
Sausainukams:
  • 130 g. sviesto (minkšto)
  • 2 kiaušiniai
  • 150 g. cukraus
  • 400 g. miltų
  • 1 v.š. citrinos sulčių
  • 1 a.š. vanilinio cukraus
Papuošimui:
  • 1 v.š citrinos sulčių (balkšvai spalvai)
  • 1 v.š spanguolių sulčių (rausvai spalvai)
  • 1 v.š apelsinų sulčių (gelsvai spalvai)
  • 9 v.š. cukraus pudros
  • spalvotų pabarstukų 
  • medinių pagaliukų (skirtų kepsniams)
Pirmiausiai užmerkiau medinius pagaliukus į vandenį. Mikseryje išsukau minkštą sviestą, cukrų, kiaušinius, citrinos sultis ir vaniliną. Kai masė tapo vientisa supyliau miltus ir gerai išmaišiau. Tešlą pusvalandžiui įkišau į šaldytuvą. Per tą laiką pasidariau spalvotus glajus. Išspaudžiau citrinos, apelsino ir šviežių spanguolių sultis (iš 1 v.š spanguolių pertrintų per sietelį gaunasi kaip tik šaukštas sulčių). Kiekvienas sultis atskirai sumaišiau su 3 šaukštais cukraus pudros (kiekvienai) ir gerai išsukau iki vientisos tirštokos masės. Taigi, turiu tris puikias natūralias spalvas sausainių marginimui. Ištraukusi tešlą iš šaldytuvo iškočiojau daugiau nei pusės centimetro  storio lakštą ir spaudžiau paukštelių formos sausainėlius.  Kiekvieną paukštelį atsargiai užmoviau ant pagaliuko (aštriąja dalimi) ir gražiai suguldžiau ant kepimo popieriaus skardoje kepimui. Kepiau 180 laipsnių orkaitėje apie 15 min. kiekvieną skardą, o skardų tai gaunasi tikrai ne viena, nes su pagaliukais sausainiai užima ganėtinai daug vietos. Iškepusius ir praaušusius sausainius su dukrele tepėme spalvotais glajais ir lipdėme paukščiukams akytes ir plunksneles. Labai skanūs sausainiai gavosi ir vieni be glajaus, tokie su lengva citrinine gaidele, na o dukrelė džiaugėsi spalvotais saldžiais paukščiukais, juos valgė, o kai pabodo, tai žaidė lėlių teatrą. 
Saulėtų pavasario dienų, pilnų paukščių čiulbėjimo. 
Sausainių receptas iš žurnalo "Meine Land Kuche" 2011 Nr.2

Arancine, sicilietiški ryžių kamuoliukai

Tęsiu Sicilijos temą...  Nors aš ir nesu greito maisto mėgėja, bet Sicilijos gatvės maistu likau sužavėta. Dauguma patiekalų ruošiami čia pat gatvėje, naudojant  šviežias sezonines daržoves.  Jeigu kepami žuvies didkepsniai, šalia visados bus pastatyta ir tos žuvies galva su skaidriomis akimis, kad pirkėjas galėtų  įsitikinti jos šviežumu, jeigu čirškinama mėsa suvožtiniui, tai ji bus prie jūsų akių paskaninama tik alyvuogių aliejumi ir šviežiai spaustomis citrinų sultimis, ir jokių nereikalingų priedų, tik išgrynintas kokybiško produkto skonis. Palermo gatvės kvepia pyragėliais su įvairiausiais įdarais ir arancine‘ais...
Arancine, turbūt, populiariausias gatvės užkandis Sicilijoje, tai ryžių kamuoliukai virti aliejuje su įvairiais įdarais.  Jie gaminami kumščio dydžio, būtent tiek, kiek žmogui užtenka greitam pasisotinimui. Jų pavadinimas kilo nuo žodžio arancia, itališkai apelsinas, jie apvalūs ir gelsvai oranžiniai, tikrai, panašūs į sicilietiškus apelsinus. Kaip ir visa siciliečių virtuvė, jie paprasti ir praktiški, nes jų gamybai būdavo naudojamas vakarykštis risotto ir ragùbolognese padažas, papildant jį mocarelos sūriu.  Ryžių rutuliukai gali būti įdaromi kumpiu ir sūriu, sūriu su žalumynais, ragu su žirneliais, tai jau fantazijos ir šaldytuvo turinio reikalas. Aš pagaminau paprasčiausius ir dažniausiai gatvėje valgytus arancine‘us su kumpiu ir mocarelos sūriu. 
Risotto:
  • 2 stiklinės ryžių (naudojau Arborio)
  • 5 stiklinės sultinio
  • 1 mažas svogūnas
  • 4 v.š  šviežiai tarkuoto sūrio Džiugas
  • 1 kiaušinis
  • žiupsnelis šafrano
  • alyvuogių aliejaus ir sviesto kepimui
Įdarui:
  • 200 g. mocarelos tipo sūrio
  • 200 g. virtos kalakutienos krūtinėlės (arba bet kokio kokybiško kumpio)
Paniravimui:
  • 1 kiaušinis
  • 1 stiklinė maltų džiūvėsėlių
Virimui:
  • 0.5 l vynuogių sėklų aliejaus (arba kitokio bekvapio aliejaus)
Pirmiausiai pagaminau risotto. Kadangi tą pačią dieną šeimai viriau kalakutienos sriubą, buvo labai patogu, dalį sultinio panaudoti ir risottui, o virtą kalakutienos krūtinėlę – įdarui. Plačioje, neaukštoje keptuvėje ant alyvuogių aliejaus ir sviesto pakepiau smulkiai supjaustytą svogūną, kai jis pagelto įmaišiau ryžius ir juos apkepiau, kol tapo skaidrūs, tada po stiklinę, neskubėdama, pyliau sultinį, kol ryžiai jį pilnai sugėrė. Į pabaigą supyliau ir šafraną, trumpam mirkusį šlakelyje vandens. Ant šilto risotto pabarsčiau šviežiai tarkuoto sūrio, gerai išmaišiau , o jam praaušus įmušiau kiaušinį, vėl išmaišiau, beliko formuoti arancine‘us. Mocarelą ir kalakutieną supjausčiau smulkiais kvadratėliais ir užkaičiau nedideliame puode aliejų. Risotto padalinau į 10 lygių dalių, iš kurių formavau tuščiavidurius rutuliukus, į kurių vidų dėjau sūrio, kumpio ir vėl sūrio, rutuliukus gražiai užtaisiau ryžiais. Kadangi ryžiai labai lipnūs, įdaryti rutuliukus tikrai nesunku (mes lietuvės, juk turime praktikos su cepelinais), bet galima pasimokyti, kaip tai daro sicilietės. Įdarytus rutuliukus sudrėkinau išplaktame kiaušinyje ir gausiai apvoliojau džiūvėsėliuose. Viriau arancine‘us aliejuje po du, kiekvieną porciją apie 5 min., kol gražiai apskrudo. Išvirusius nusausinau popieriniu rankšluosčiu. Arancine‘ai skaniausi šilti, kai sūris dar minkštas, bet jie gali būti ir puiki užkanda švediškam stalui. 
Skanaus! 

Receptas iš knygos "Sicilian Cookery"

2011 m. kovo 23 d., trečiadienis

Mercato Siciliano (Sicilijos turgūs)

Visų pirma norėjau atsiprašyti, kad taip nieko nepranešusi ėmiau ir dingau iš neaprėpiamų  interneto platybių. Mano užgavėniškasis kovo 8-osios blynų tortas taip ir liko nepaskelbtas, nes išskubėjau krautis lagaminų į ... Siciliją. Apie šią saulėtą salą galėčiau rašyti ir rašyti, nes įspūdžiai dar visai šilti, aš vis dar jaučiu sicilietiško vyno svaigumą, šviežios rikotos lengvumą, raudonųjų apelsinų sultingumą, šiltus saulės spindulius ir svetingų žmonių dėmesį .
 
Šį kart daugiau apie Sicilietiškus turgus, itališkai vadinamus Mercato, ir jų sezoninį kovo asortimentą. Didžiausi ir triukšmingiausi turgūs yra Palermo ir Catania didmiesčiuose, o patys šviežiausi  ir sezoniškiausi nedideliuose žvejų ir ūkininkų miesteliuose. 
Aš labiau už viską buvau išsiilgusi šviežios kokybiškos žuvies. Man susidarė įspūdis, kad siciliečiai valgo viską ką jiems dovanoja jūra. 
Turbūt, daugiau nei pusę vietinio žuvies turgaus asortimento niekaip nemokėčiau paversti maistu. Be įvairių dydžių ir spalvų sraigių ir geldučių, kardžuvių ir murenų, jūrų ežių ir ungurių čia galima rasti net didelių aštunkojų.
Mane labiausiai džiugino šviežios ir sūdytos sardinės bei šviežias  tunas, kurio tikrasis sezonas prasidės dar tik gegužės mėnesį.  Jūros gėrybių ir žuvų mėgėjui Sicilija tikras rojus. 
Sicilijos turgūs kovo mėnesį nusidažę pačiomis pavasariškiausiomis spalvomis, žalia ir visais geltonos ir oranžinės spalvų atspalviais. 
Žaliai spalvai atstovautų artišokai, įvairiausių rūšių brokoliai ir žiediniai kopūstai, jaunos cukinijos su šviežiais žirneliais, įvairūs nežinomi žalėsiai, laiškiniai svogūnai, pastarnokai ir daug salotų rūšių. Stovėdama prie žaliojo skyriaus jaučiausi lyg birželio mėnesį vietiniame Vilniaus turgelyje, nors didžiojo daržovių asortimento savo klimato juostoje mes sulauksime turbūt tik rudeniop. 
Saulės spalvą primena dar neatsitraukęs apelsinų ir mandarinų sezonas, kuris čia tęsiasi visą žiemą iki pat gegužės mėnesio. Tradiciniai sicilietiški apelsinai – raudonieji, saldūs ir labai labai sultingi. Juos prisiminus, net dabar seilės bėga. Kiek sužinojau iš vietinių augintojų, citrinos čia skinamos ištisus metus, tereikia medelius pastoviai laistyti karštuoju metų laiku. 
Didžiausią nuostabą man sukėlė sicilietiški citronai (citrus medica) vietinių vadinami cedrat. Šie vaisiai labai panašūs į citrinas tik daug didesni ir jų žievė labai grublėta. Jie valgomi nulupus žievę su baltąja dalimi. Labai skanūs, baltoji dalis salstelėjusi, visai nekarti, o pats vidurys švelniai rūgštokas, bet daug švelnesnis už citrinas.
Mano mėgstamiausi citrusiniai vaisiai šioje kelionėje buvo kinkanai, kadangi gyvenome viloje apsuptoje citrusinių vaisių sodo, tai stengiausi jų atsivalgyti. Kinkanų žievelė langvai karstelėjusi, o vidus saldus, tai sudaro tokį nenusakomą derinį. Labai skanūs, labai labai. 
Dar viena labai svarbi turgaus dalis - sūriai. Sicilijoje sūriai gaminami iš karvių, ožkų ir avių pieno. Ricotta, labai tradicinis siciliečių produktas, ji parduodama šviežia, kepta, iš jos gaminamas Ricotta Salata, kietesnis sūrus sūris. 
Labai populiarūs pepato sūriai, tai pecorino sūrių rūšis, su pipirais, paprika ir kitokiais prieskoniais. Sūrių skyriuje man nosis rietėsi nuo kvapų, o akys raibo nuo asortimento. 
Negalėčiau nepaminėti ir mėsos skyriaus. Gaila, nespėjau įamžinti dviejų vyrų nešamos per turgų kiaulės (tuo metu pirkau sūrį), bet ant prekystalio išrikiuotos avių galvos ir žarnokai tikrai paliko įspūdį. 
Na, dar reikėtų paminėti įvairias, didelias ir mažas, juodas ir žalias, su prieskoniais ir daržovėmis skaniąsias alyvuoges, kurios savo turtingu skoniu nė iš tolo nepriminė Lietuvoje pirktųjų. O kur dar aromatingasis alyvuogių aliejus, sicilietiškas vynas, džiovintos figos, žaliosios pistacijos, sicilietiški migdolai ir apelsinų žiedų medus. Bet apie tai ir tradicinius sicilietiškus patiekalus jau kitą kart. 
Jeigu kartais susiruoštumėte į Palermo turgų, būkite budrūs, saugiai laikykite piniginę su dokumentais, drąsiai  fotografuokite ir ragaukite nežinomą maistą, kurį jums siūlys draugiški prekeiviai.

2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Lietiniai blynai su kiaušiniais

Sočioji blynų savaitė tęsiasi, šį kart kepiau  lietinius blynus,  kitokiems pusryčiams. Šį receptą parsivežiau iš vienos iš savo kelionių. Iki šiol pamenu, kaip susiruošėmė papusryčiauti vienoje mažoje Santa Barbara miestelio kavinukėje, o jos šeimininkė, žaviu prancūzišku akcentu,  pasiūlė mums prancūziškų crêpe su tradiciniais keptais kiaušiniais ant viršaus.  Skanu buvo... 
Lietiniams blynams:
  • 1 st. pieno
  • 1 st. vandens
  • 1,5 st. miltų
  • 1 kiaušinis
  • 2 v.š. aliejaus
  • 1 a.š. cukraus
  • druskos
Viršui:
  • kiaušiniai (tiek kiek norite)
  • svogūnų laiškai
  • šviežios pipirnės
Kaip kepti lietinius blynus nepasakosiu, kiekvienas turbūt turite savo patikrintą receptą ir kepimo būdą, aš iš įpratimo tik pateikiu ingridientus. Įdomioji dalis prasideda, kai lietinį apverčiu, tada jau skubiai ant iškeptos pusės mušu kiaušinį arba kelis (priklauso nuo to, kaip sočiai norėsiu valgyti) jį apibarstau druska, pipirais ir pjaustytais svogūnų laiškais. Keptuvę su lietiniu ir kiaušiniu kuo greičiau uždengiu dangčiu ir kokią minutę kepu ant pačios mažiausios ugnies, tada ugnį išjungiu ir kelias minutes palaikau uždengtą keptuvę, kol kiaušinio baltymas pilnai užsitraukia. Šis procesas reikalauja praktikos, nes svarbiausia, kad blyno apačia per daug neperkeptų, o pats kiaušinis būtų vidutiniškai iškepęs su skystu tryniu ir pilnai užsitraukusiu baltymu (taigi stebėkite). Kas nori įvairesnio skonio, ant blyno dar gali pabarstyti tarkuoto sūrio ir kumpio, juos berkite prieš mušdami kiaušinį. O aš ant iškepusio lietinio su kiaušiniu pabarsčiau pipirnių ir tiekiau į stalą su garstyčiomis ir marinuotais agurkėliais. Labai skanūs pusryčiai buvo...
P.S. Dažniausiai tokius lietinius su kiaušiniais kepu ant paskutinių blynų (kai šalia jau garuoja visa lėkštė iškeptų lietinių), tada galiu po sočių lietinių su kiaušiniais dar desertui pasigardžiuoti ir blynais su uogiene.

Skanių pusryčių!

2011 m. kovo 6 d., sekmadienis

Mieliniai blyneliai su jogurtiniu kremu ir ikrais

Vaje, kaip čia šiemet visos šventės į vieną krūvą sukrito ir Kaziukas, ir Užgavėnės, ir kovo 8-oji. Riebiąją švenčių savaitę pradėjau mieliniais blynais, kurie man yra patys užgavėniškiausi. Šį kart blynus kepiau ne tradicinius saldžius, o pikantiškus, pagardintus džiovintais krapais ir maltais pipirais su rusišku šarmeliu ant viršaus. 

Blynams:
  • 1 kiaušinis
  • 1 st. pieno
  • 2 st. miltų
  • 1 a.š. sausų mielių
  • 1 a.š cukraus
  • 1 a.š. džiovintų krapų
  • maltų juodųjų pipirų ir druskos (pagal skonį)
  • vynuogių kauliukų aliejaus (kepimui)
Jogurtiniam kremui:
  • 1 st. tiršto naminio jogurto arba pirktinio turkiško jogurto
  • 1 v.š. šviežių citrinos sulčių
  • 1 citrinos nutarkuota žievelė
  • maltų juodųjų pipirų ir druskos (pagal skonį)
Papuošimui:
  • 1 indelio raudonųjų ikrų
  • šviežių pipirnių
Pirmiausiai pagaminau jogurinį kremą, kuriam naudojau nusunktą naminį jogurtą, bet tiktų ir pirktinis turkiškas jogurtas (jo galima nusipirkti Rimi). Į jogurtą įtarkavau citrinos žievelę, supyliau išspaustas citrinos sultis, papipirinau, padruskinau ir gerai išsukau. Pagamintą kremą, kol iškepsiu blynus, įkišau į šaldytuvą. Iš pieno, miltų, mielių ir tešlai skirtų prieskonių užmaišiau blynų tešlą, bei palikau šiltai kelioms valandoms, kad iškiltų. Kai tešla subrendo kepimui, keptuvėje su aliejumi iškepiau nedidelius blynelius. Kepti reikėtų ant mažiausios ugnies, tada blynai spės gražiai iškilti ir neapdegs. Iškepusius blynus sudėjau ant popierinio rankšluosčio, kad sugertų riebalų perteklių. Ant iškeptų blynelių atsargiai dėjau po šaukštelį jogurtinio kremo, ant viršaus užbarsčiau ikrų, puošiau pipirnėmis ir maltais pipirais. Šie blyneliai puikiai tinka kaip kelių kąsnių užkandėlės, šiuolaikiniam Užgavėnių stalui.
 Sočių ir riebių blynų!

2011 m. kovo 1 d., antradienis

Džiovintų vaisių salotos su jogurtu ir daigintais kviečiais

Viskas auga, žaliuoja ir kvepia pavasariu. Taip, taip, bet kol kas tik ant palangių. Manoji  virto mažu darželiu, kur svogūnai leidžia pirmuosius laiškelius, žaliuoja pipirnės ir lapiniai ridikėliai, daiginasi rugiai ir kviečiai. Aš išsiilgusi saulės, žalios spalvos ir auginimo malonumo, nors ir ne žemėje, bet visgi, kaip smagu stebėti kai maža sėklylė sužaliuoja.
Rytais pro langą jau skverbiasi saulė apšviesdama lengvus ir gaivius pusryčius, kurie priverčia su šypsena laukti tikros šilumos.
4 porcijoms:
  • 400 g. įvairių džiovintų vaisių (naudojau persikus, kriaušes, datules, spanguoles, slyvas)
  • 1 a.š. medaus
  • 1 v.š. citrinos sulčių
  • 500 ml. stiprios Earl Grey arbatos
  • ½ vanilės ankšties
  • tiršto jogurto arba varškės kremo (naudojau turkišką jogurtą)
  • poros saujų daigintų kviečių
 Iš vakaro nuplautus vaisius užmerkiau pravėsusioje arbatoje. Arbatą ruošiau iš stiprios Earl Grey  su ištirpintu medumi, citrinos sultimis ir prapjauta vanilės ankštimi.  Per naktį vaisiai išmirko, sugėrė arbatą, o likęs skystis sutirštėjo. Vaisius sudėjau į gilias lėkštes (kad būtų vietos ir sunkai) padalinau po didelį šaukštą tirto jogurto ir apibarščiau daigintais kviečiais. Saldžius vaisius papildė gaivus jogurtas, o daiginti kviečiai suteikė taip laukiamo šviežumo. 
 Saulėtų dienų!

Recepto idėja iš bbcgoodfood.com