2011 m. balandžio 25 d., pirmadienis

Pyragas su kiaušiniais

Seniai nebuvo tokių šiltų ir saulėtų Velykų... Per savaitę visa gamta atsigavo, sužaliavo, išsprogo. Kai toks oras, tai visai nesinori sėdėti prie šventinio stalo namuose, o taip ir traukia išsinešti lauko baldus ir mėgautis švente ant ką tik sužaliavusios žolytės. Velykų pusryčiams sode labai tiktų greitai paruošiamas pyragas su kiaušiniais, varške ir mano šios savaitės numylėtinėmis dilgėlėmis...
  • 1 pakelis šaldytos sluoksniuotos tešlos (apie 500 g)
  • 2 pakeliai riebios varškės (apie 350 g)
  • 2 šaukštai grietinės
  • 4 kiaušiniai
  • 2-3 saujos nuplikytų dilgėlių
  • dž. peletrūno, malto muskato riešuto, maltų juodųjų pipirų, druskos
Originaliame recepte šiam pyragui naudojama ricotta ir špinatai, aš pabandžiau eksperimentuoti su lietuviška varške ir dilgynėmis. Pavyko puikiai! Taigi pasirinktą nemažą kepimo formą ištepiau aliejumi ir joje ištiesiau atšilusią iškočiotą tešlą pagal visą formos dydį, palikdama aukštus kraštus ir subadydama visą tešlą šakute. Varškę gerai išsukau su prieskoniais ir smulkiai pjaustytomis nuplikytomis dilgėlėmis bei keliais šaukštais grietinės. Šią masę vienodai paskleidžiau ant tešlos ir pašoviau į 200 laipsnių orkaitę kokioms 15 min., kol tešla ir įdaras apkepė. Apkepusį pyragą ištraukiau, atsargiai ir simetriškai įmušiau kiaušinius, bei vėl pašoviau į orkaitę dar 10-15 min. Kai kiaušiniai iškepė pyragą dar šiltą teikiau į stalą.
Linksmų Velykų!
Patiekalo idėja iš BBC Good Food February 2011

2011 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

Omletas su dilgynėmis

Aš ir toliau mėgaujuosi šviežiomis dilgynėmis. Šį kart pusryčiams kepiau omletą su sūriu ir šviežiais dilgėlių lapeliais. Buvo tikrai labai skanu, beveik niekuo nesiskyrė nuo omleto su špinatais. Taigi, kol švieži špinatai dar tik dygsta lysvėse, galima pasivaišinti jaunomis, ką tik nuskintomis dilgynėmis iš savo patvorio.
  • 2 kiaušiniai
  • gera sauja nuplikytų jaunų dilgėlių
  • saujos tarkuoto mėgstamo sūrio (naudojau „Džiugą“)
  • druskos, maltų pipirų (pagal skonį)
  • alyvuogių aliejaus ir sviesto (kepimui)
Ką tik nuskintas dilgėles nuploviau ir nuplikinau verdančiu vandeniu. Keptuvėje ant sviesto su alyvuogių aliejumi lengvai apkepiau dilgynes ir supyliau išplaktus kiaušinius su prieskoniais. Kepiau ant mažos ugnies kol kiaušiniai sutirštėjo, tada viršų apibarsčiau sūriu ir omletą perlenkiau, bei pora kartų pavarčiau, kad vienodai apskrustų. Omletą valgiau su garstyčiomis, labai skanūs pavasariški pusryčiai buvo. Iš atlikusių dilgėlių užplikiau arbatą su medumi.
Skanaus!

2011 m. balandžio 19 d., antradienis

Sviestas su dilgynėmis

Gražus oras išpuolė prieš Velykas. Man pasisekė būtent dabar, per vaikų atostogas, praleisti savaitėlę vasarnamyje. Atostogomis to nepavadinčiau, nes aplink pilna pavasarinių darbų darbelių, bet tikrai mėgaujuosi aplinkos pakeitimu, puikiu oru ir pirmaisiais saulės spinduliais. Po Vilniaus triukšmo ir amžino maratono jaučiuosi taip, lyg laikas būtų sustojęs, aplink tiek spalvų ir kvapų, bei paukščių čiulbesio, per žiemą jau spėjau tai pamiršti.
Mano patvory išlindo pirmosios dilgėlės. Dabar jos dar visai nedidukės, pilnos pavasarinių vitaminų, bet jau švelniai dilgčiojančios. Prisirinkau jų nedidelę pintinėlę ir pradėjau burti ... sviestą su dilgynėmis.
  • 100 g. sviesto
  • saujos nuplikytų jaunų dilgėlių
  • 2 česnako skiltelių
  • druskos, pipirų
  • prancūziškos baguette
Ką tik surinktas dilgynes nuplikiau verdančiu vandeniu ir gerai perploviau, bei susmulkinau. Į minkštą sviestą įmaišiau smulkiai kapotus česnakus ir smulkintas dilgynes, paskaninau druska bei pipirais, viską gerai išsukau. Žaliąjį sviestą tepiau ant baguette gabalėlių ir trumpai kepiau grotelėse ant laužo. Valgiau kol dar buvo šiltos ir traškios, kad būtų sočiau užsitepiau grybų užtepėlės, kurią ruošau dar rudenį (reikia nepamiršti man jos paminėti, kai ateis grybų sezonas). Viskas! Labai paprasta ir greita, kai nesinori daug laiko sugaišti virtuvėje, kai už lango vilioja saulė ir pavasarinai darbeliai.
Gražių dienų!

2011 m. balandžio 12 d., antradienis

Naminis klasikinis majonezas

Turbūt pats svarbiausias Velykų patiekalas yra virtas kiaušinis. Kaip bebūtų gaila, o aš taip paruoštus kiaušinius mėgstu mažiausiai, na ... nebent su majonezu.  Majonezas (pirktinis) dabar irgi vis retesnis svečias mano šaldytuve. Taigi, apsisprendžiau gaminti naminį majonezą, nors pernai jį gamindama ir patyriau fiasko (masė buvo skysta ir visai nepanaši į majonezą). Kad nebūtų siurprizų prieš pačias Velykas, išbandžiau jo gamybą anksčiau ir antras kartas mane labai pradžiugino, majonezas gavosi tirštas, standus ir toks gelsvai žalsvas, labai tinkantis Velykoms. 
  • 2 kiaušinių trynių (kambario temperatūros)
  • 1 v.š. citrinų sulčių
  • 250 ml. alyvuogių aliejaus (ne kartaus)
  • žiupsnelis druskos ir pipirų
Prieš pradedant norėčiau išskirti kelias svarbias taisykles gaminant klasikinį majonezą namuose:
  • Būtinai (tikrai būtinai) visi ingridientai turi būti vienodos temperatūros, taigi kiaušinius prieš kelias valandas iki gaminimo išėmiau iš šaldytuvo.
  • Majonezo gaminimui naudojau tik kokybišką ir ne per daug intensyvų aliejų, švelnaus skonio alyvuogių, nes nuo to tiesiogiai priklauso majonezo skonis.
  • Aliejų į trynių masę pyliau tikrai labai, labai, labai lėtai.
  • Nenustebkite, majonezas gausis tirštesnis už pirktinį ir tikrai riebus.
Taigi, pirmiausiai atskyriau kiaušinių trynius nuo baltymų ir juos gerai išsukau mikseryje (su šluotelėmis) kartu su citrinų sultimis, druska ir pipirais. Toliau masę sukau mikseryje ir labai iš lėto, pradžioje po lašiuką pyliau aliejų į masę, vėliau plona srovele, kol visą supyliau. Viskas, majonezas pagamintas! Pats procesas labai greitas tik jokiais būdais negalima skubėti.
Kadangi majonezas gavosi labai tirštas ir riebus, aš valgydama kiaušinius, jį  paskaninau ir praskiedžiau (1 dalis priedo, 2 - majonezo) šiais priedais:
  • Grūdėtomis garstyčiomis (gelsva spalva, pikantiškas skonis)
  • Trintu avokadu, aplietu citrinų sultimis (žalia spalva, gaivus skonis)
  • Raudonos spalvos krienais (rausva spalva, aštrus skonis)
  • Pomidorų tyre, tik jokiu būdu ne pomidorų padažu, (raudona spalva, saldžiarūgštis skonis)
Kiaušiniai mano lėkštėje, pasislėpę po įvairiaspalviais padažais, priminė velykinius margučius. Kadangi, majonezo galiojimo laikas trumpas, iki septynių dienų, tai prieš pat Velykas ir vėl jį gaminsiu ir kartu su margučiais nešiuosi į svečius, vietoj kiškio pyrago.
 Sėkmės ir niekur neskubėkite!
   
Receptas iš knygos „Padažai“

2011 m. balandžio 6 d., trečiadienis

Duona su daigintiniais ir citrininiu sviestu

Na kur ta žalumą, kurios taip išsiilgo akys? Kol jos dar nematyti, toliau daiginu visokiausias sėklas ir sėklytes. Visai atsitiktinai aptikau platų lietuviškų sėklų, skirtų daiginimui, asortimentą,  jei kam įdomu, dalinuosi. Šį kart be pabodusių pipirnių dar pasidaiginau rugių ir kviečių, bei liucernos.
Šią savaitę vėl kepiau ruginę raugo duoną, bet su daigintomis gėrybėmis:  rugiais, kviečiais, saulėgražomis. Ant duonos tepiau citrininį sviestą ir gardinau šviežiomis pipirnėmis su liucerna. Labai paprasta, bet nepaprastai skanu, skaniau už bet kokį pyragą.  
Duonos kepimo procesas vyksta trimis žingsiais. Juos jau anksčiau aprašiau recepte "Vaisių duona". Iki trečiojo žingsnio  vadovaukitės ankstesniu receptu (nenoriu kartotis), o aš šį kart pradedu aprašymą nuo trečiojo  žingsnio.
III žingsnis. Tešlos minkymas ir kepimas:
  • visas išrūgęs po II žingsnio raugas
  • 200 ml. pasukų arba išrūgų
  • 100 ml. rupių pilno grūdo ruginių miltų
  • 500 ml. rupių kvietinių miltų
  • 1 a.š druskos
  • 1 v.š kmynų (nuplikytų)
  • 100 g. padaigintų saulėgražų (užmerktų per naktį)
  • 2 v.š. daigintų kviečių
  • 2 v.š. daigintų rugių 
  • 2 v.š. kalendrų sėklų
  • 2 v.š. linų sėmenų 
  • 100 g. paprastų saulėgražų (duonos apibarstymui)  
Saulėgražas (100 g.) iš vakaro užpyliau vandeniu, per naktį jos išbrinko ir suminkštėjo, tokios labai paskanina kepamą duoną. Rugius ir kviečius daiginau tris paras, bet jų visados yra pirkti ir parduotuvėse.
Raugą, pasukas, visus miltus ir druską gerai išmaišiau mikseriu. Į tešlą subėriau daigintas sėklas, nuplikytus kmynus, linų sėmenis ir patrintas kalendras, viską gerai išmaišiau. Tešlą (ji gavosi lipni, bet ne skysta) sukrėčiau į aliejumi išteptą kepimo formą. Duonos viršų gausiai apibarsčiau saulėgražomis, uždengiau rankšluosčiu ir padėjau augti ant šildomų grindų. Mano duona išaugo per 3 valandas, tada jau ją pašoviau į 220 laipsnių orkaitę ir kepiau apie 35 min. Iškepusią duoną aušinau ant grotelių. Noriu perspėti, kad duona skaniausia pilnai ataušusi (tik ne šilta).
Kol duona aušo pasigaminau citrininį sviestą. Pakelį minkšto sviesto sumaišiau su tarkuota citrinos žievele, šaukštu citrinų sulčių, žiupsneliu druskos ir šviežiai maltais pipirais, viską gerai išsukau ir štai, kitoks sviestelis, išryškinantis naminės duonos su žalumynais skonį. Skanu, net liežuvį galima nuryti. 
Visus, kas dar nesiryžta kepti duonos su raugu, galiu padrąsinti, tai labai paprasta, tereikia tik pradėti ir tikrai pasiseks. O darbo čia visai nedaug, nes raugas kyla be jūsų pagalbos, tik jam reikia truputį laiko. Sėkmės!