2011 m. birželio 29 d., trečiadienis

Trintos žemuogės žiemai

Kas gali būti kvapniau už sklidiną indelį prinokusių žemuogių? Mano dukrytė į tokį įkišusi nosį net užsimerkia iš malonumo. Saldus miško ir drėgnų samanų žemuogių kvapas... Mūsų kvapnioji žemuogių pievelė jau pradeda tuštėti, bet visai šalia žemuogių gretas jau keičia mėlynės.


Pamenu, vaikystėje mama žemuoges trynė su cukrumi ir iki žiemos laikė šaldytuve, pati skaniausia uogienė būdavo. Aš irgi šiemet sumaniau taip paruošti žemuogių žiemai. Jau įsivaizduoju, mus visus žiemą sėdinčius prie židinio ir smaližiaujančius, vasaros prisiminimus sukeliančias, trintas žemuoges.
  • 1 kg žemuogių
  • 1 kg cukraus


Žemuogių neploviau, tik švariai perinkau. Jeigu sumanysite plauti, tai tik labai atsargiai, kad neištižtų, o po to teks ir labai gerai nusausinti, nes vanduo sukelia rūgimą. Žemuoges dideliame inde (geriau ne metaliniame) pradėjau trinti mediniu šaukštu ir po truputį pilti cukrų. Kažkaip sunkiai man sekėsi su tuo mediniu šaukštu (supratau, kokių stiprių rankų reikėjo mūsų močiutėms), todėl visas uogas su cukrumi suverčiau į naująją elektrinę trintuvę ir gerai pertryniau. Tegyvuoja šiuolaikiniai virtuvės pagalbininkai! Uogas trumpai palikau, kad cukrus pilnai ištirptų. Noriu perspėti, kad jeigu ragausite, jokiu būdu nekiškite atgal į uogienę šaukto, seilės irgi gali sukelti rūgimą, juk uogienė nėra verdama. Pasiruošiau ir iškaitinau dešimt mažų užsukamų indelių (250 ml ir mažesnių), kad nors ir po nedaug, bet kuo dažniau galėtume jomis smaguriauti. Trintas uogas supilsčiau į indelius (gavosi aštuoni), užsukau ir surikiavau šaldytuve laukti žiemos. Labai paprastas ir greitas uogų paruošimas žiemai, svarbiausia dirbti labai steriliai ir turėti pakankamai vietos šaldytuve.


P.S. Knygoje „Metai už stalo“ 1 kg žemuogių pataria trinti su 1,5 kg cukraus, bet aš pasiklioviau savo šeimos receptu.

Kvapnių uogų!

2011 m. birželio 27 d., pirmadienis

Braškinis Lassi

Braškių sezonas jau ritasi į antrąją pusę, pirmųjų braškių jau spėjome atsivalgyti, bet man, vis tiek, pačios skaniausios yra didelės saldžios braškės su plakta grietinėle, jų niekados neatsivalgau. Braškės ir grietinėlė, turbūt, yra pačios geriausios draugės.
Tik ne visados ir ne visos braškės būna didelės ir gražios, nors ir tokios pat skanios, iš tokių dažniausiai plaku kokteilius. Šį kart suplakiau braškių lassi su naująja trintuve Electrolux Powermix Silent, kurią gavau dovanų tinklaraštininkų vakarėlyje.
Šiuo pagalbininku virtuvėje esu labai patenkinta, jo indas pagamintas iš stiklo, jis turi šešis greičius ir impulso rėžimą. Lėtaisiais greičiais galima suplakti grietinėlę, daržovių tyrę ir net naminį majonezą, greičiau plakami įvairūs kokteiliai, sriubos, žalios daržovės, vaisiai ir uogos. Impulso rėžimas skirtas ledo kubeliams ir kitiems labai kietiems produktams smulkinti. Prietaisas pilnai pateisina savo vardą, nes, kad ir galingas, dirba tikrai tyliai. Vienintelis mažas trūkumas, ne labai lengvas indo užsukimas ant prietaiso, bet po dešimto karto jau įsigudrinau tai daryti greičiau ir mikliau, pripratau. Noriu pasidalinti informacija apie naują vasaros kokteilių konkursą, kuriame galima laimėti mano aprašytą prietaisą. O dėl jo tikrai verta pasistengti.
  • 350 g. braškių
  • 700 ml. natūralaus jogurto
  • 4-5 a.š. medaus
  • ledukų
Pirmiausiai plaktuve išplakiau braškes su medumi, paskui įpyliau jogurto ir vėl gerai išplakiau, galiausiai sumečiau ledukus ir impulso rėžimu juos gerai susmulkinau. Lassi pilsčiau į stiklines ir puošiau braškėmis. Labai maistingas ir gaivinantis gėrimas, man primenantis vaikystę, kai dar nebuvo jokių jogurtų, tada braškes trynėme šakutėmis ir maišėme su grietine ir cukrumi. Puikus kokteilis dienos pradžiai.
Skanių braškių.

Receptas iš knygos „Gaivieji gėrimai“

2011 m. birželio 21 d., antradienis

Voveraičių omletas

Mano šiandienos grobis turguj buvo ne tik švieži burokėliai, žirneliai ir keli kilogramai braškių, bet ir puslitris voveraičių. Pernai, tokiu laiku, buvo pilna voveraičių, o šiemet po didžiųjų karščių palijus, jos tik dabar rastis pradėjo. Seniai jų laukiau, nes labai mėgstu, todėl nudžiugau pamačiusi močiutę jas padavinėjant ir dainingai šnekant: „Tep, vaikeli, jau lepiaškos, dzygc pradėjo“. Lepiaškomis dzūkeliai voveraites vadina. Pirmuosius vasarinius grybus skaninau šviežiai maltais 4 rūšių pipiriukais iš Drogheria Alimentari kolekcijos, kuriuos gavau dovanų tinklaraštininkų vakarėlyje. Prieskoniai iš tiesų puikūs, viso krepšelio išbandyti dar nespėjau, bet raudonėlis ir pipirai malūnėlyje maloniai pradžiugino mano nosį ir skonio receptorius. 
2 omletams:
  • puslitris voveraičių
  • 4 kiaušiniai (geriau kaimiški)
  • 4 jaunų svogūnų galvutės
  • kelios krapų šakelės
  • druska, pipirai (pagal skonį)
  • sviesto ir alyvuogių alejaus (kepimui)

Švariai perrinkau ir nuploviau voveraites (nepjausčiau, nes dar ir taip mažos), jaunas svogūnų galvutes supjausčiau žiedeliais. Voveraites ir svogūnus padalinau į dvi dalis atskiriems omletams su dviem kiaušiniais kiekvienam. Keptuvėje, svieste ir alyvuogių aliejuje, trumpai pakepiau svogūnus ir subėriau voveraites. Kepdamos voveraitės išskiria savo sultis ir taip pačios išsitroškina, kepti reikėtų tol, kol skystis išgaruos ir voveraitės liks sausos, po to jas paskaninau druska ir pipirais. Ant apkepusių voveraičių užpyliau išplaktus kiaušinius su prieskoniais, uždėjau kelias šakeles krapų ir kepiau ant mažos ugnies, kol kiaušiniai apsitraukė, kepimo pabaigoje keptuvę trumpam uždengiau dangčiu, kad omletas visiškai iškeptų. Omletą valgėme su ridikėlių ir agurkų salotomis skanintomis grietine. Nuostabiai skanus omletas su saldžiais jaunais svogūnėliais ir traškiomis, samanomis kvepiančiomis voveraitėmis, gavosi.
Skanių voveraičių!

2011 m. birželio 17 d., penktadienis

Improvizacijos žemuogių tema

Vakar sugrįžau iš amžinai skubančio Vilniaus į vasarnamio ramybę. Prieš pat išvažiavimą, praeitą penktadienį, buvau miške ir ieškojau žemuogių, jos dar tik žydėjo, o sugrįžusi radau pilną mišką uogų, gausų žemuogėmis vietinį turgelį ir rausvomis stiklinėmis nustatinėtą kelią Vilnius-Druskininkai. Jau daugel metų birželio mėnesį stengiuosi atostogauti vasarnamyje, nes šiuo metu vaikai gali pilna burna valgyti miško žemuoges. Girdėjau žmones šnekant, kad jei per visą žemuogių augimo sezoną, kiekvieną dieną, suvalgysi po stiklinę šių uogų, tai būsi vitaminais pasipildęs visai žiemai. Tai aš taip ir stengiuosi, valgom, valgom kol jos baigiasi.
Žemuogės, aromatingos ir skanios vienos, be jokių papildomų ruošimų. Mano pasiūlymai labai paprasti, klasikiniai ir turbūt mėgstami ne tik mano šeimoje.
Skaniausi birželio pusryčiai – mėgstami blynai su žemuogėmis ir šviežiu medumi. Visus metus apie tokius pusryčius svajoju, o kai ateina laikas, tai niekaip negaliu atsivalgyti, kaip skanu būna.
Lengvai vakarienei puikiai tinka, turbūt, pati skaniausia ir paprasčiausia vasaros sriuba - žemuogės su pienu ir vaniliniu cukrumi arba natūralus jogurtas apibarstytas žemuogėmis ir paskanintas šviežiu medumi. Skanu, paprasta, greita ir sveika.
Vaikai labai mėgsta pieniškas saldžias košes apsibarstyti žemuogėmis. Šiandien jiems išviriau manų kruopų košę su sėlenėlėmis ir žemuogėmis ant viršaus. Taip skanu valgyti ir mūsų mėgstamą saldžią ryžių košę. Vaikai išlaižo iki dugno.
Šį kart gamybos proceso neaprašinėju, svarbiausia prisirinkti miške šviežių žemuogių arba užsukti į artimiausią turgelį. Džiaukitės šia akimirka, nes žemuogių sezonas toks trumpas.

P.S. O kaip ir su kuo Jūs valgote žemuoges?

Skanių žemės uogų!

2011 m. birželio 16 d., ketvirtadienis

Nuoširdi padėka

Būna dienų, kai ir saulė labiau šviečia, ir pats gyvenimas labiau mane myli, ir kažkas, rodos, veda už rankos teisingu keliu. Vakar buvo tokia diena, dar ir šiandien šildausi jos spinduliuose.
Jau vien tik pakvietimas į Tarptautinės tinklaraštininkų dienos paminėjimą man buvo didelė staigmena, nominavimas skaniausiam metų debiutui dar didesnis, o apie tai, kad laimėsiu pagrindinį vakarėlio prizą ir būsiu apdovanota, kaip metų debiutantė, galėjau tik pasvajoti. Kartais svajonės pildosi...
Labai dėkoju vakarėlio organizatoriams, žurnalui "Virtuvė. Nuo...iki" ir „Electrolux“, už suteiktą galimybę dalyvauti ir laimėti. 
Kolegėms tinklaraštininkėms už šiltą bendravimą ir palaikymą. 
Visiems gerbėjams ir draugams už viltį ir balsus. Net negalvojau, kad jų tiek esama. 
Mylimam Martynui, dėkoju, už visokeriopą palaikymą ir techninių idėjų mano tinklaraštyje įgyvendinimą. 
Seniems geriems Lietuvos maisto tinklaraščiams esu dėkinga už įkvėpimą sukurti savąjį.
Galiu padėkoti ir savo fotogeniškąjam rabarbarų ir mėtinės grietinėlės desertui, kuris į mano gyvenimą įnešė dar daugiau saldumo.
Tai pat, noriu pasveikinti:
Savo kolegę, metų debiutantę - Astą Ivaškevičiūtę iš kainorivalgyt.blogspot.com.
Stilingiausio tinklaraščio autorę - Jurgą Mižutavičiūtę iš Savaitgaliorendezvous.blogspot.com
Geriausio teminio tinklaraščio autorę – Eglę Berruti iš Monkeydinner.com.
Mėgstamiausio tinklaraščio autorę - Neringą Kalasauskaitę iš Neringa-blogas.com.
Džiaugiuosi galėdama būti viena iš Jūsų.

Nuoširdžiai,
Renata Ničajienė

2011 m. birželio 10 d., penktadienis

Rabarbarų kepsnių padažas (BBQ)

Tikroji vasara man visados prasidėdavo bijūnų ir jazminų kvapais. Prieš dieną pražydo senasis močiutės jazminas paskleisdamas savo užburiantį kvapą po visą kiemą. Šiemet vasara jazminus aplenkė, o jie nuolankiai tai pripažįsta, nulenkdami nuo karščio nuleipusius žiedus.
Viename iš savo mėgstamiausių maisto tinklaraščių, rašančių apie sezoninį maistą, radau dar vieną įdomų receptą su rabarbarais, BBQ padažą kepsniams. Jį pakoregavau pagal savo skonį ir turimų produktų kiekį. Labai gailiuosi, kad neišsiviriau jo daugiau, mat baigėsi rabarbarai, nes jis mane užbūrė savo saldžiarūgščiai aštriu skoniu. Jame marinavau avienos kepsnius, o kepant ant grotelių, juos dar aptepiau iš abiejų pusių, labai aromatingi su rytietišku skoniu kepsniai gavosi, kuriuos valgėme pasidažydami į rabarbarų čatnį. Manau, kad šis padažas labai tiktų ir prie kiaulienos. Turintiems dar rabarbarų, jo tikrai verta pasigaminti daugiau, ilgesniam vasaros kepsnių sezonui.
  • 250 g rabarbarų
  • 1 mėlynasis svogūnas
  • 0,5 stiklinės rudojo cukraus
  • 50 ml medaus
  • 50 ml acto (naudojau obuolių)
  • 0,5 a.š. malto cinamono
  • 0,5 a.š. maltų čili pipirų
  • 0,5 a.š druskos
  • 0,5 a.š čiobrelių
  • gabalėlio imbiero (apie 5 cm)
Rabarbarus ir svogūną nulupau ir supjausčiau. Į puodą sudėjau visus ingridientus ir viriau apie 30-40 minučių, kol padažas tapo vientisas ir pakankamai tirštas. Originaliame recepte patariama padažą dar sutrinti blenderiu, bet man ir taip patiko jo konsistencija. Padažo man pakako marinuoti ir kepant užtepti ant 6 avienos kepsnių. Galintiems šio padažo pasigaminti daugiau, reikėtų jį supilstyti į sterilius švarius indelius, sandariai užsukti ir laikyti tamsioje vėsioje vietoje.
Skanių kepsnių!

2011 m. birželio 8 d., trečiadienis

Rabarbarų pagardas (čatnis)

Mano vasara prasidėjo stiklainiais stiklainėliais ir kepinančiu karščiu. Šiuo metu esu ten, kur karaliauja paukščiai ir ramybė, ir dar vietiniai dzūkeliai, kur nėra orkaitės ir lėtai slenka ne tik internetas, bet ir pats gyvenimas.
Šį kart aš ir vėl, apie tą patį veikėją – išsikerojusį rabarbarą. Jau spėjau nusiaubti mamos ir jos kaimynės rabarbarų krūmus, mat vietiniame turguje jie deficitas, o savų dar neužsiauginau, bet sėklų spėjau pasirinkti. Sodinsiu, tik derliaus dar teks palaukti.
Taigi, rabarbarų pagardas (populiariau sakant, čatnis), tinkantis prie sūrių ir prie laužu kvepiančių kepsnių...
  • 1 kg rabarbarų
  • 4 vnt. svogūnų galvučių
  • 100 ml obuolių acto (jis labiausiai tinka)
  • 160 g cukraus (geriau rudojo)
  • gabalėlio (apie 10 cm) šviežio imbiero
  • saujos šviežių rozmarino lapelių
  • maltų juodųjų pipirų, žiupsnelio druskos
Rabarbarus nulupau ir supjausčiau gabalėliais, svogūnus pjausčiau plunksnelėmis. Puode su trupučiu aliejaus trumpai apkepiau svogūnus, subėriau rabarbarus, cukrų, actą ir visą masę paviriau apie 20 minučių, kol rabarbarai pilnai ištižo ir masė tapo vientisa. Tada įtarkavau šviežio imbiero, subėriau kapotą rozmariną, skaninau pipirais ir druska, labai trumpai paviriau. Nukėlusi puodą nuo ugnies pagardą supilsčiau į švarius indelius. Toks, trumpai virtas, čatnis šaldytuve išstovėtų virš mėnesio. Jeigu mėgstate daugiau prieskonių, pačioje pradžioje aliejuje dar galite paskrudinti kalendrų sėklas, kuminą ar kitus mėgstamus priekonius, man šį kart pakako imbiero ir rozmarinų. Ragavome su kepta ant laužo ėriena, puikiai tiko.
Skanių rabarbarų.

Receptas adaptuotas pagal žurnalą "Meine Land Kuche" 2011-2

2011 m. birželio 7 d., antradienis

Desertas su rabarbarais indeliuose

Skubu gamint iš rabarbarų (tiksliau rašyt, nes jau esu ne mažai prigaminusi), kadangi kitą savaitę, tikiuosi, rasis ir tikros lietuviškos braškės. O tada, jau tos raudonšonės gražuolės tikrai nukonkuruos liūdintį sodo gale rabarbarą.
Šis desertas labai tinka vasaros iškyloms, greitai paruošiamas ir lengvai transportuojamas. Parinkite gražius indelius, užpildykite juos mėgstamu sezoniniu desertu, aš pasirinkau rabarbarų ir mėtinės grietinėlės sluoksniuotinį, bet tai galėtų būti ir visų mėgstama panna cotta su šviežiomis braškėmis arba tradicinis tiramisu. Prie indelių su desertais prikabinkite šaukštelius, sustatykite juos į šaltkrepšį ir keliaukite į gamtą. Kol kepsite kepsnius, desertas subręs, sausainiai sudrėks ir suminkštės. Gaivus skanumynas su rabarbarų rūgštele ir mėtų gaiva, taip tinkančia karštai vasaros dienai.
Vakar svečiuose turėjau ypatingą viešnią, Eglę, valgėme šį desertą, lauke po kaitria saule tiek įsišnekėjome, kad net spėjau nudegti, kaip kokiam pajūrio paplūdimy. Karšta... tokiu oru tik ežere mirkti.

Apskaičiuota 4 pusės litro indeliams.
Grietinėlės sluoksniui:
800 ml plakamosios grietinėlės
1 žalioji citrina
4 v.š. cukraus
2 saujos šviežių mėtų lapelių
1 a.š. vanilinio cukraus

Rabarbarų sluoksniui:
1 kg šviežių rabarbarų
5 v.š. cukraus
5 v.š. vandens
2 a.š. vanilinio cukraus

100 g biskvitinių sausainių (pvz. damų piršteliai)
Rabarbarus nuploviau, nulupau, supjausčiau gabalėliais ir su cukrumi, vandeniu, vaniliniu cukrumi troškinau puode apie 10 minučių, kol jie suminkštėjo ir ištižo. Troškintus rabarbarus palikau aušti. Nuo žaliosios citrinos nutarkavau žievelę ir išspaudžiau sultis. Nuplautus ir nusausintus mėtų lapelius kartu su citrinos sultimis ir žievele susmulkinau elektriniu smulkintuvu. Grietinėlę išplakiau su cukrumi, kai ji sustandėjo, atsargiai įmaišiau mėtų ir citrinos mišinį. Sausainius supjausčiau gabalėliais. Švariuose indeliuose gražiai sluoksniavau – rabarbarus, sausainius, grietinėlės masę, vėl sausainius, rabarbarus, sausainius ir pabaigiau grietinėle. Grietinėlės viršų puošiau mėtos šakele, užsukau indelius ir įkišau į šaldytuvą.
Skanių iškylų!

Receptas adaptuotas pagal žurnalą „Meine Land Kuche“ 2011-2