Saulės vis mažiau ir mažiau, mane apėmė kažkoks rudeninis letargas, paskutinį kart rašiau dar rugsėjo pabaigoj (neskaitant filmuotų receptų), bandau taisytis.
Savaitgalį kino teatre (didelė šventė) žiūrėjome lietuvišką kino naujieną
„Tadas Blinda“ . Man patiko, sveikinimai ir pagarba kūrėjams! Aišku, galima kabinėtis ir kritikuoti, bet aš linkusi gerbti žmones, kurie turi svajonę, ją įgyvendina, o iš to išlošia krūva žmonių aplinkui, vieni gauna darbo, kiti patriotizmo pliūpsnį, treti progos paašaroti, o dar kiti galimybę pakritikuoti. Mane šis filmas įkvėpė pasidalinti savo dar vasara darytomis Dzūkijos kaimų nuotraukomis. Šauniai tada su vyru dviračiais pasivažinėjom po Margionis, Marcinkonis ir Musteiką, gera vasarą prisiminus...
Ta proga pasidalinsiu ir kaimiška grybų sriuba.
O Dzūkijoje gražu visais metų laikais, akis džiugina plačiai atvertos raštuotos langinės...
mediniai, saviti, tik Dzūkijai būdingi dvigubi kryžiai su parištomis prijuostėmis...
gamtos motyvais išraizgytos gonkos ir ant karčių svyruojantys inkilai...
Čepkelių raistas, drėvinė bitininkystė, uogos, grybai...
Tai grįžtant prie grybų, tėtis man pririnko šilbaravykių (ačiū, Tėte), o aš iš jų išviriau grybienę. Močiutė grybų sriubą visuomet virdavo su perlinėmis kruopomis, labai skanu, glitnios kruopos puikiai dera su slidžiais miško grybais.
- morkos (kokios 4)
- salieras (toks ne mažas gumbas)
- svogūnas (pakaks ir 1)
- perlinės kruopos (ne daugiau 4 šaukštų, nes baisiai greit išbrinks ir taps ne sriuba, o košė)
- miško grybai (puikiausiai tiko tėčio rinkti šilbaravykiai)
- daržovių ar grybų sultinys (sunaudojau 1,5 litro)
- švieži čiobreliai (geriausi grybų draugai)
- druska, pipirai, lauro lapai (skanumui)
Šį kart recepto kaip ir nėra, viskas iš galvos ir atminties. Kruopas nakčiai užmerkiau, kad išbrinktų, grybus jau buvau iš anksto apvirus. Puode ant sviesto apkepiau pjaustytus svogūnus, sudėjau pjaustytas morkas, subėriau pjaustytus salierus, viską trumpai patroškinau ir supyliau sultinį. Į verdantį sultinį sudėjau apvirtus šilbaravykius ir išmirkusias kruopas, paviriau ant mažos ugnies ir skaninau druska, pipirais, lauro lapais bei čiobreliais. Valgėme su grietine bei juoda duona, ir kas gi gali būti rudenį skaniau...
Skanios grybienės!