Aš ir toliau mėgaujuosi šviežiomis dilgynėmis. Šį kart pusryčiams kepiau omletą su sūriu ir šviežiais dilgėlių lapeliais. Buvo tikrai labai skanu, beveik niekuo nesiskyrė nuo omleto su špinatais. Taigi, kol švieži špinatai dar tik dygsta lysvėse, galima pasivaišinti jaunomis, ką tik nuskintomis dilgynėmis iš savo patvorio.
- 2 kiaušiniai
- gera sauja nuplikytų jaunų dilgėlių
- saujos tarkuoto mėgstamo sūrio (naudojau „Džiugą“)
- druskos, maltų pipirų (pagal skonį)
- alyvuogių aliejaus ir sviesto (kepimui)
Ką tik nuskintas dilgėles nuploviau ir nuplikinau verdančiu vandeniu. Keptuvėje ant sviesto su alyvuogių aliejumi lengvai apkepiau dilgynes ir supyliau išplaktus kiaušinius su prieskoniais. Kepiau ant mažos ugnies kol kiaušiniai sutirštėjo, tada viršų apibarsčiau sūriu ir omletą perlenkiau, bei pora kartų pavarčiau, kad vienodai apskrustų. Omletą valgiau su garstyčiomis, labai skanūs pavasariški pusryčiai buvo. Iš atlikusių dilgėlių užplikiau arbatą su medumi.
Skanaus!
Na, po dilgelinio sviesto, šis duetas tai - "chod kaniom", taip sakant.
AtsakytiPanaikintiTaip užsimaniau ir arbatos, ir sviesto, ir sriubos... ach, ta puikioji senolių bado virtuvė :)
Ačiū, Rūta, o iš senolių virtuvės, tikrai, yra ko pasimokyti, manau, dilgėlės turėtų surasti savo pagarbią vietą ir modernioje lietuvių virtuvėje.
AtsakytiPanaikintiRennie, kaip suprantu dilgynėmis vadinamos jaunos dilgėlės (mes jas vadinam tiesiog taip). Man dilgėlės asocijuojasi su gydomąja magija, mat tomis pačiomis jaunomis dilgėlėmis aš išsigydžiau įkyrią ir labai bjaurią ligą, nepatikėsit, kiek vaistų nuo jos esu vartojusi, bet vis asikartodavo, jau maniau, kad visą gyvenimą kankins ta bjauri liga, bet va:), jau pora metų kaip džiaugiuosi iš jos išsilaisvinusi:) ir tik DILGĖLIŲ dėka:)
AtsakytiPanaikintiO kas liečia receptus, močiutė ir mama anksčiau virdavo dilgėlių sriubą, bet jau net nebeprisimenu kokio ji buvo skonio ir ar išviso aš tą sriubą valgydavau :D
Jūsų receptai su šiuo mano gelbėtoju yra labai įdomūs, važiuosime į Druskininkus Velykoms, reiktų prisirinkti dzūkiškų jų, parsivežti Kaunan:) ir ką nors išbandyti iš jūsų repertuaro:)
Dilgės tikrai geras daiktas. Visuomet žiemai pasidžiovinu. O tuomet maišau su mėtom, čiobreliais, raudonųjų dobilų žiedas ir dar kokia kita žolele ir geriam arbatą... Tokiame puodelyje arbatos geležies - apstu ;)
AtsakytiPanaikintiP.S. Labai puiki etiketė "laukinė virtuvė" :)
Reda, jaunas dilgeles vadinu dilgynėmis, nes taip man jos mažiau asocijuojasi su aukštomis besikandžiojančiomis dilgėlėmis. Pačios dilgėlės turi daug gydančių savybių, o pavasarį ir vitaminų, kurių po žiemos taip trūksta mums. Druskininkuose jau tikras pavasaris, linksmų Velykų!
AtsakytiPanaikintiRūta, aš irgi labai mėgstu džiovintų dilgelių arbatą maišytą su mėtomis. Dilgėlės bet kokiam pavidale - gėris. Ačiū.
Dievinu dilgynes! Ruošdavau iš jų salotas (reik užsimovus pirštines jas gerai aplamdyti, po to bet kokioms salotoms tinka), virdavau sriubą (tas pats kaip rugštelynė arba špinatų sriubos receptas, dilgynės tinka bet kokioje daržovių sriuboje, itališkoje "Pasta fagioli"... Dabar gyvenu krašte, kur dilgelės neauga :( Ieškojau sėklų, bet niekur neparduoda. Nuvykus į Lietuvą pati prisirinkčiau dilgėlių sėklų, jeigu žinočiau kaip jas rinkti ir kaip jos atrodo. Gal kas man patartų?
AtsakytiPanaikintiSegebute, salotų su dilgėlėmis dar negaminau, o sriubą kaip tik praeitą savaitę viriau, labai patiko. Tau reikėtų kaip nors dilgėlės daigelį parsivežti ir pasisodint, o paskui jos pačios prisisės.
AtsakytiPanaikintiĮ JAV negalima augalių vežtis, konsfiskuoja visą bagažą, jei pagauna :(
AtsakytiPanaikintiNa taip, tikrai, juk negalima. Žydinčias dilgeles tai esu mačiusi, bet kaip jų sėklos atrodo, tai net ir nežinau. Pastebėsiu savo patvorio dilgeles šią vasarą.
AtsakytiPanaikinti