Aštriai keptas šamas, rytų Azijos virtuvės mėgėjams

Ruduo jau sparčiai bėga į pabaigą. Lapkritis atneša naujus skonius ir naują įkvėpimą gaminti, apie tai, pagalandusi savo plunksną, parašiau čia. Mano užrašuose ir fotoaparate susikaupė daug nuotraukų ir receptų, kuriais laiku, dėl „priverstinių atostogų ligoninėje“, nespėjau pasidalinti, o dabar jau daugelio jų ir sezonas praėjo, atsidėsiu tuos receptus kitiems metams.

Nors yra vienas receptas ir viešnagė, kuria negaliu nepasidalinti. Merkio šaminėje, tikroje žuvų auginimo fermoje, kurioje susigundžiusi žuvų augintojų kvietimu, iš arčiau pamatyti, kaip auginami skanieji Merkio šamai, lankiausi dar spalio mėnesį. Pasirodo, šamai užauga ir būna tinkami maistui vidutiniškai per devynis mėnesius. Merkio šaminėje, šamai suskirstyti pagal amžių (vaikai, paaugliai ir suaugę) auga aštuoniuose baseinuose, kuriuose nuolat cirkuliuoja švarus vanduo. Labiausiai išdykę yra mažieji šamukai, jie labai mėgsta šokinėti, kartais įsismaginę gali net iššokti iš baseino. Kadangi šios žuvys turi plaučius, tai joms pavyksta tam tikrą laiką išgyventi ir be vandens. Įdomiausia yra tai, kad šamų baseinuose vyksta aktyvus socialinis gyvenimas, stipriausieji šamai gali užaugti ir subręsti anksčiau, jie skriaudžia silpnesnius, o ne tokie „sėkmingi“ šamukai tampa „pastumdėliais“ ir net po devynių augimo mėnesių nesubręsta, lieka buožgalviais, su didele galva ir mažu kūnu. Šamų augintojai myli ir rūpinasi savo augintiniais, juos maitina penkis kartus per dieną, natūraliu maistu pagamintu iš Baltijos šprotų. Žuvys yra gaudomos kartą per savaitę, o pagautos dar mažiausiai dvylika valandų yra laikomos švariame vandenyje, atskirame baseine, kad nusiramintų ir pilnai išsivalytų, prieš patekdamos į mūsų virtuves. Man buvo malonu pažinti optimizmu spinduliuojančius Merkio šamų augintojus, kurie tiki ir mėgaujasi tuo ką daro bei dirba atsakingą darbą, su meile augina maistą mums, žuvų valgytojams. Man visad gera rinktis vietinį, netoliese augintą kokybišką produktą, žinoti, kur ir kaip jis augo, kokie žmonės jį augino, tada sukiojantis savo virtuvėje net saldu iš to gerumo darosi.

Receptas adaptuotas pagal žurnalą „Good Food“ Rugsėjis 2012

4 valgytojams:

• 1 kilogramo dydžio Merkio šamas
• 4 v.š. sojos padažo
• 4 v.š. žaliųjų citrinų sulčių
• 4 v.š. skrudinto sezamų aliejaus
• 1 a.š. rudojo cukraus
• 1 aitrusis pipiras
• 3 cm. šviežios imbiero šaknies
• pjaustyto šviežio poro

Pateikimui:

• virtų „Basmati“ ryžių

Iš sojos, citrinų sulčių, aliejaus ir cukraus užmaišiau padažą, kuriuo užpyliau nuluptą šamą. Kaip lupti šamą esu aprašiusi šiame recepte.

Smulkiai supjausčiau nuluptą imbiero šaknį, aitriuosius pipirus palikau su sėklomis ir pjausčiau, kaip ir porus, žiedeliais. Paruoštais šviežiais prieskoniais įtryniau žuvį ir palikau valandėlei, kad sugertų skonius ir kvapus.

Šamą kepiau 180 laipsnių orkaitėje apie 45 minutes.

P.S. Iškeptas šamas buvo aštrokas ir ryškaus rytų Azijos skonio, jį valgėme apsibarstę pjaustytais porais su biriai virtais ryžiais.

Skanios žuvies!