2012 m. vasario 28 d., antradienis

Pastarnokų sriuba su džiovintais baravykais

Visai ne paslaptis, kad labiausiai mėgstu pirkti maistą ūkininkų turguje. Apie Vilniaus ūkininkų turgavietes ir savo patirtį, apsiperkant jose, parašiau čia.
Šį kart iš nusipirktų pas ūkininką pastarnokų viriau lengvą, bet labai skanią trintą sriubą su džiovintais baravykais. Šią žiemą stengiuosi nuolat šaldytuve turėti pastarnokų, nes labai pamėgau juos kepti orkaitėje vietoj bulvių arba pridėti jų į gaminamą bulvių košę. Labai skani daržovė, kiek panaši į morkas, tik ne tokia sultinga, kiek saldesnė ir aromatingesnė, balkšvos spalvos, kiek panaši ir į petražolių šaknis. O sriuba iš jų tai verta didžiausių liaupsių, nes labai aromatinga, maloniai salstelėjusio skonio, nekasdieniška bei dera su džiovintais grybais ir  graikiniais riešutais.


Kiek adaptuotas Nigel Slater sriubos variantas
4 asmenims:
  • 0,5 kg pastarnokų
  • 2 svogūnai
  • sauja džiovintų baravykų
  • 1,5 l daržovių sultinio
  • sauja graikinių riešutų
  • alyvuogių aliejaus ir sviesto (kepimui)
  • druskos, pipirų, dž. čiobrelių


Pirmiausiai prieš kelias valandas iki gaminimo užmerkiau baravykus verdančiame vandenyje ir palikau išmirkti.
Nusilupau ir susipjausčiau svogūnus bei pastarnokus.
Ant sviesto ir alyvuogių aliejaus sriubos puode pakepiau pjaustytus svogūnus, kai jie apkepė sudėjau pjaustytus išmirkusius baravykus. Dalį apkepusių baravykų atidėjau (sriubos apibarstymui).
Į puodą su grybais sudėjau pjaustytus pastarnokus, lengvai juos apkepiau, tada supyliau sultinį. Pastarnokus viriau apie pusvalandį, kol tapo visai minkšti. 
Kiek praaušusią sriubą sutryniau trintuvėje iki kreminės masės ir pyliau atgal į puodą, skaninau druska, pipirais, čiobreliais ir dar kartą užviriau. Jei sriuba gavosi per tiršta galite ją atskiesti sultiniu.
Sriubą pilsčiau į indelius, ant jos viršaus dėjau po šaukštą keptų grybų ir barsčiau kepintais graikiniais riešutais. Valgėme su duonos lazdelėmis, labai šildanti ir soti sriubytė.


Skanios sriubos!

2012 m. vasario 27 d., pirmadienis

Priešpiečiai į darbą: burokėlių salotos su skirtingais sūriais

Ar nešatės priešpiečius iš namų į darbą? Mano manymu, tai puikus būdas ne tik valgyti kokybišką naminį maistą darbe, bet ir kiek sutaupyti. Šį kart dalinuosi trimis burokėlių salotų receptais su skirtingais sūriais. Jei šaldytuve turite iš anksto išsikepę burokėlių, tai ryte iš jų be vargo pasigaminsite salotas. Trys burokėlių salotų variantai: su feta ir graikiniais riešutais - graikų virtuvės mėgėjams, su mocarela ir pinijų riešutais - italų maisto gerbėjams, o su tradiciniu varškės sūriu, linų sėmenimis ir sėmenų aliejumi - tikram lietuviškam skoniui. 



Burokėliai su mocarelos sūriu
  • 1 keptas burokėlis
  • 1 mocarelos sūris
  • 1 sauja pinijos riešutų
  • alyvuogių aliejaus
  • džiovintų bazilikų
  • druskos, maltų juodųjų pipirų

Burokėlių – fetos sūrio salotos
  • 1 keptas burokėlis
  • 50 g fetos sūrio
  • 1 sauja graikinių riešutų
  • 1 sauja daigintų ridikėlių
  • graikinių riešutų aliejaus
  • 1 v.š. citrinos sulčių
  • druskos, maltų juodųjų pipirų

Burokėlių salotos su varškės sūriu
  • 1 keptas burokėlis
  • 50 g. varškės sūrio
  • 1 sauja pipirnių
  • 1 sauja linų sėmenų
  • sėmenų aliejaus
  • druskos, maltų juodųjų pipirų

Daugiau filmuotų receptų ieškokite portale pinigukarta.lt

Skanių priešpiečių!

2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

Topinambų salotos

Kuo labiau pavasaris artėja, tuo man labiau norisi išsinerti iš šiltų rūbų ir iššokti iš jau pabodusių sunkių batų. O kartu nusikratyti nors kelis per žiemą, po šiltais rūbais, priaugtus kilogramus. Greičiausiai ne aš viena čia tokia, artėjant pavasariui užsirašiusi į sporto klubą ir nusprendusi bent jau po Užgavėnių valgyti daugiau sveiko ir lengvo maisto. Nežinau, kaip ilgai to pažado laikysiuosi, bet pabandyti juk visuomet galima.


Su kiekviena šiltesne diena vis labiau ima raukšlėtis ir džiūti vietinės, dar rudenį surinktos daržovės. Nors viena tokia bulvinė saulėgrąža nuostabi tuo, kad jos galima ankstyvą pavasarį pasikasti lysvėse, jei žemė jau nėra įšalusi. Ūkininkų turguje šių šakniagumbių dar vadinamų topinambais galima nusipirkti visą žiemą ir ankstyvą pavasarį. Kažkaip man susidarė įspūdis, kad mūsuose ši daržovė dar nėra labai populiari, daugelis ją aplenkią galvodami, kokios gi čia šaknelės iš bobutės daržo. O šios riešutų skonio šaknelės dar vadinamos Jerusalem artichoke ir jau senokai valgomos senąjame žemyne, o šiuo metu išgyvena tikrą atgimimą vakaruose, su jais verdami risotto, trinamos sriubos, gaminamos salotos. Žodžiu, senos geros daržovės atgimimas. Nors šiuos gumbavaisius labai sveika valgyti, jie turi tokią bjaurią savybę, vos tik nulupami iš kart ima tamsėti. Ruošiant salotas juos reikėtų kuo greičiau užpilti citrinų sultimis, kurios sustabdys spalvos keitimąsi. Kiek žinau, šios daržovės labai draugauja su jūrų gėrybėmis, žuvimis, kietaisiais sūriais, riešutais ir citrinos sultimis.


Iš topinambų šį kart pagaminau lengvą užkandį - salotas. Tai visai ne receptas, o tiesiog skani idėja.
  • 0,5 kg topinambų
  • sauja graikinių riešutų
  • 2 v.š. graikinių riešutų aliejaus
  • 2 v.š. citrinos sulčių
  • druskos, pipirų
  • daigintų pipirnių arba žalių čiobrelių (papuošimui)


Topinambus nulupkite ir plonai supjaustykite daržovių skustuku, bei kuo greičiau užpilkite citrinų sultimis. Sausoje keptuvėje pakepinkite graikinius riešutus ir užbarstykite ant topinambų. Skaninkite druska, pipirais, užpilkite graikinių riešutų aliejaus ir puoškite čiobreliais ar pipirnėmis. Pateikite iš karto.
Labai skanios traškios riešutų skonio salotos.

Skanaus!

Keptas kamembero sūris

Šį kart apie sūrį, keptą kamemberą (Camembert)Kamembero sūrio tikrai verta turėti šaldytuve, jis tūnos medinėje dėžutėje ir lauks savo triumfo akimirkos. Jei netikėtai užsuks draugai, ar šiaip, be progos, užsimanysite atsikimšti butelį vyno, tai beliks sūrį pašauti į orkaitę ir jaukus vakaras bus garantuotas. 
Kamemberas kilęs iš Prancūzijos Normandijos regiono, to paties pavadinimo kaimelio. Jis gaminamas iš karvių pieno. Kažkur skaičiau, kad šis sūris buvo pristatytas Napoleonui ir jam labai patiko, nuo tada prasidėjo Kamembero šlovė.



Keptam sūriui prireiks: 
  • kamembero sūrio dėžutėje
  • kelių skiltelių česnako
  • šviežių čiobrelio šakelių
  • džiovinto čiobrelio
  • alyvuogių aliejaus
Daugiau filmuotų receptų ieškokite portale pinigukarta.lt 

Skanaus!

2012 m. vasario 21 d., antradienis

Blyneliai su tarkuotais obuoliais ir džiovintomis spanguolėmis

Šiandien Užgavėnės! Šiandien Vilniuj sninga ir visai nepanašu, kad už dešimties dienų jau  kalendorinis pavasaris. Labai laukiu žalios žolės, skaisčios saulės ir lengvų batelių... Visu balsu šiandien šauksiu „Žiema, žiema bėk iš kiemo!“, nes vakare nusimato daug blynų, kaukių ir linksmybių. O pavasaris irgi jau bus visai ne už kalnų.
Ta proga kepiau labai skanius blynus su tarkuotais obuoliais ir džiovintomis spanguolėmis. Šie blynai, jau kurį laiką, yra mano mėgstamiausi, jie išsipūtę ir skanūs, kaip tikros bandelės. Blynai labai skanūs ir vieni, bet dar skanesni užpilti skystu medumi ir apibarstyti aguonomis.


4 asmenims:
  • 2 kiaušiniai
  • 2 arbat. š. cukraus
  • 300 ml. pieno
  • 300 g miltų
  • 1 arbat. š. kepimo miltelių
  • 60 g. tirpinto sviesto
  • 2 tarkuotų obuolių
  • 50 g. dž. spanguolių
  • 1 arbat. š. vanilinio cukraus
  • sviesto (kepimui)
Pateikimui:
  • medaus
  • aguonų


Kiaušinius susiplakiau su cukrumi ir tirpintu sviestu, tada supyliau pieną ir lengvai išmaišiau. Atskirame inde sumaišiau miltus, kepimo miltelius ir vanilinį cukrų.
Miltų mišinį supyliau į tešlą ir gerai išsukau.
Į tešlą sudėjau tarkuotus burokine tarka obuolius ir nuplautas spanguoles.
Lengvai įkaitusią keptuvę patepiau sviestu ir kepiau nedidelius blynelius. Blyneliai gerai kyla ir kepa pakankamai greitai.
Iškepusius dėjau vieną ant kito, kad greit nepraauštų ir skaninau medumi su aguonomis. Labai skanūs, purūs ir iškilę, tikri užgavėnių blynai gavosi.


P.S. Daugiau idėjų Užgavėnėms ieškokite čia.
Skanių blynų!

Trys stintų paruošimo būdai

Ką čia daug apie tas stintas bekalbėti, kas jas mėgsta ir taip viską žino. Tik primenu, kad vasaris - pats stintų valgymo sezonas, tai valgykit ir atsivalgykit jų visiems metams. Ta proga pasigirsiu, kad apie žuveles, kvepiančias agurkais, parašiau mažą straipsniuką portale pinigukarta.lt, kam įdomu galite jį paskaityti čia.
O dabar tiems, kam pabodo tradiciškai keptos stintos, siūlau jas pasiruošti kiek kitaip...


Gruzdintos stintos
  • 1 kg šviežių stintų
  • druskos, maltų juodųjų pipirų
  • 1 st. manų kruopų
  • 0,5 l aliejaus (virimui)
Stintas išdarinėkite, išimdami vidurius, bet nenupjaudami galvų. Žuvis apibarstykite druska, pipirais ir apvoliokite manų kruopose. Puode įkaitinkite aliejų, jame gruzdinkite stintas, kol jos taps traškios. Iškepusias žuveles išimkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejaus perteklius. Taip paruoštas stintas skaniausia valgyti pasidažant į mėgstamą padažą.
Skrudintos stintos labai traškios, jas skanu valgyti su visais kauliukais, nes jų visiškai nebesijaučia. Jos kaip saulėgrąžos, jų norisi vis daugiau ir daugiau.


Marinuotos stintos
750 ml stiklainiui
  • 0,5 kg šviežių stintų
  • maltų pipirų, džiovintų krapų, druskos
  • miltų (apvoliojimui)
  • aliejaus (kepimui)
  • 500 ml vandens
  • 100 ml obuolių acto
  • 4 arb. š. cukraus
  • 1 arb. š. druskos
  • 2 svogūnai
  • 2 morkos
Stintas išdarinėkite, ištrinkite prieskoniais ir druska, pavoliokite miltuose ir lengvai apkepkite įkaitusiame aliejuje. Nuskustas morkas supjaustykite rutuliukais, svogūnus žiedeliais. Stiklainyje ant dugno suberkite pjaustytas morkas ir galvomis į apačią sustatykite keptas stintas, tarp jų prikišdami pjaustytų svogūnų. Iš vandens, druskos, cukraus ir obuolių acto išvirkite marinatą, kurį dar karštą supilkite į stiklainį su stintomis ir daržovėmis. Stiklainį nors per naktį palaikykite šaldytuve, kad stintos spėtų pasimarinuoti.
Marinuotos stintos puiki išeitis, jei turite jų daugiau nei galite per vieną kartą suvalgyti. Stiklainis su stintomis pasiruošęs jūsų lauks šaldytuve, kol grįšite alkanas iš darbo, o visa vakarienės ruoša užims tik tiek laiko, per kiek sugebėsite atsisukti stiklainį.


Stintos alaus tešloje
  • 1 kg stintų
  • druskos, maltų juodųjų pipirų
  • 1 st. mėgstamo alaus
  • 100 g. miltų
  • 2 kiaušiniai
  • 1 citrina
  • aliejaus (kepimui)
Išdarinėtas stintas skaninkite druska, pipirais, apšlakstykite pusės citrinos sultimis. Alų sumaišykite su miltais ir palikite pusvalandžiui išbrinkti. Kiaušinių trynius sumaišykite su alaus ir miltų mišiniu, o baltymus išplakite atskirai ir atsargiai įmaišykite į tešlą. Stintas merkite į pagamintą tešlą ir kepkite įkaitusiame aliejuje keptuvėje. Prie stintų alaus tešloje pateikite pjaustytos citrinos ir alaus bokalą.
Tai pikantiškas stintų paruošimo būdas, kurio skonis priklauso nuo tešlai naudojamo alaus. 


O stintų užteko visiems, net kantriai visą fotosesiją išlaukusiai mūsų šeimos numylėtinei.

Skanių stintų!

2012 m. vasario 19 d., sekmadienis

Burokėlių pyragas su džiovintomis spanguolėmis ir graikiniais riešutais + mėgstamiausi kulinariniai tinklaraščiai

Kokie universalūs tie burokėliai ir sriubom, ir salotom, ir garnyrui, ir pyragams yra tinkami. Pirmasis mano saldus kepinys su šia daržove buvo šokoladinis burokėlių pyragas. Kadangi jis man labai netgi patiko ir pateisino visus skonio lūkesčius, tai apsisprendžiau eksperimentuoti šia tema toliau. Šį kartą iš tos pačios knygos išsirinkau dar vieną pyragą, šis gaminamas su žaliais tarkuotais burokėliais, o jo skoniui didelės reikšmės suteikia kokybiškas riešutų aliejus. Šis pyragas kiek kitoks, bet ne prastesnis, o labiau panašus į taip vadinamuosius angliškuosius „tea bread“. Tokia soti ir maistinga saldi duonelė, tinkanti ne tik kaip desertas, bet ir kaip lengva užkanda prie aromatingos arbatos.


Kadangi savo skaitomiausiais tinklaraščiais jau pasidalino Eglė, Jurga, Aušra ir Rūta, tai jaučiu pareigą ir aš paskelbti savo mėgstamiausius blogus, t.y gerus tinkaraščius:
  • Žaidimų aikstelė - tai geriausias, mano nuomone, kulinarinis blogas Lietuvoje. Jame viskas, ir nuotraukos, ir receptai, ir tekstai kvepia profesionalumu, išbaigtumu ir meile tam, kas yra daroma. Žaviuosi Eglės atvirumu ir nuoširdumu perteikti, net ir ne pačias geriausias savo nuotaikas bei emocijas, nes tai tikrai nėra labai lengva, galbūt, dėl to atvirumo, jos tinklaraštis įgauna dar daugiau žavesio. Asmeniškai Eglei jaučiu didelį dėkingumą ir labai vertinu jos nuomonę.
  • Tarp vėjo gūsių - šis paprastas ir nuoširdus tinklaraštis man kažkodėl yra labai artimas. Aušrros receptai visad kvepia naminiu maistu ir jaukumu, o kai kurie jos žemaitiški patiekalai mane tikrai privertė nustebti. Ausrra, kiek pamenu, buvo viena pirmųjų komentatorių mano tinklaraštyje ir suteikė man pasitikėjimo rašyti jį toliau.
  • Savaitgalio rendez-vous - tinkalaštis, kuris mirgėte mirga gražiomis, kokybiškomis nuotraukomis, ir ne tik maisto. Žaviuosi Jurgos sugebėjimu valdyti šviesą ir fotoaparatą, manau, ji tikrai sugebėtų dalinti patarimus, kaip fotografuoti maistą, ir tikiu, kad tai darytų labai gerai.
  • Vaikai ir vanilė - visai neseniai atrastas, bet labai geras kulinarinis tinklaraštis iš už jūrų marių. Jau pirmieji jo įrašai buvo labai įdomūs, ir griaunantys visus stereotipus apie maistą Amerikoje. Aušros gaminami saldumynai yra aukštasis konditerinis pilotažas, kurie tikrai verti to, kad už juos būtų mokami pinigai. Ir dar, jai labai pavydžiu tų skanių ketvirtadienių su Jūrate (vilnietės, gal verta ir mums susibėgti?)
  • Lietuvos vireja - tai labai įdomios improvizacijos Zawadzkos receptų tema. Kadangi, pati turiu knygą „Lietuvos virėja“, kartais iškildavo sunkumų, kaip adaptuoti jos šimtamečius receptus šiuolaikiniai virtuvei. Rūta rašo dar vieną labai įdomų tinklaraštį Briuselio kopūstai apie gyvenimą Belgijoje.
  • Duonos ir žaidimų - labai gražus, saulėtas, pilnas gražių nuotraukų ir skanių receptų kulinarinis tinkaraštis. Kiekvienas Jurgitos įrašas turi nuotaiką. O nuotraukos tokios, kad susidaro įspūdis, jog Londone nuolat šviečia saulė.
  • Neringos blogas - vienas populiariausių maisto tinklaraščių Lietuvoje ir tikrai pelnytai. Šiame tinklaraštyje gausu profesionaliai paruoštų patiekalų ir skanių nuotraukų. Labai žaviuosi Neringos kruopštumu ir produktyvumu, tai, turbūt, daugiausiai įrašų turintis kulinarinis tinklaraštis.
  • Jogos mityba – mano jau seniai mėgstamas vegetarinis kulinarinis blogas, kuris vertas ne tik vegetarų, bet ir visavalgių dėmesio
Dar galėčiau vardinti ir vardinti, nes tikrai yra daug ir gerų maisto tinklaraščių, kurių čia nepaminėjau. 
Kiti tinklaraščiai (ne apie maistą), kuriuos mielai skaitau:
O dabar grįžtu prie savo burokėlių pyrago...


Pyragui (pailgai kekso formai):
  • 220 g miltų
  • 1 arbat. š. kepimo miltelių
  • 1 arbat. š. cinamono
  • 180 ml. graikinių riešutų aliejaus
  • 220 g rudojo cukraus
  • 3 kiaušiniai
  • 150 g tarkuotų žalių burokėlių
  • pusės citrinos sulčių
  • 70 g. džiovintų spanguolių
  • 70 g graikinių riešutų
  • 2 valg. š. aguonų
Glajui:
  • pusės citrinos sulčių
  • 8 v.š. cukraus pudros
  • 1 arbat. š. aguonų


Orkaitę įkaitinau iki 180 laipsnių. Kepimo formą išklojau kepimo popieriumi.
Miltus sumaišiau su kepimo milteliais ir cinamonu.
Aliejų su cukrumi išsukau mikseryje ir sudėjau kiaušinių trynius. 
Tarkuotus burokėlius, citrinos sultis, aguonas, džiovintas spanguoles ir riešutus sudėjau į mišinį bei gerai išmaišiau. Supyliau miltus ir maišiau, kol gavosi vienalytė tešla.
Atskirai išplakiau kiaušinių baltymus ir atsargiai juos įmaišiau į tešlą.
Kepiau apie 50 min, kol visai iškepė. Iškepusį aušinau ant grotelių.
Iš citrinos sulčių ir cukraus pudros išmaišiau glajų, kuriuo apipyliau ataušusį pyragą, o viršų apibarsčiau aguonomis.

Skanaus!

2012 m. vasario 13 d., pirmadienis

Šokoladinis suflė. Jam ir Jai.

Jau rytoj Valentino diena. Širdelių, raudonos spalvos, šokolado ir jaunų įsimylėjėlių diena. Šis patiekalas galėtų būti skani idėja įspūdintiems pusryčiams jam ir jai. Šokoladinis suflė labai tiks pusryčiams į lovą, vis gi, tai patiekalas iš kiaušinių. Tik vos iškepę, kuo greičiau neškite jį savo meilei, kol suflė dar nespėjo subliūkšti. Su suflė, kaip ir su meile reikia veikti ryžtingai ir greitai.


2 asmenims (200 ml. puodeliams):
  • 70 g. tamsaus šokolado (naudojau kepinių)
  • 1 valg. š. riebios grietinėlės
  • 2 kiaušiniai
  • cukraus pudros (papuošimui)


Orkaitę įkaitinau iki 180 laipsnių. Karščiui atsparius puodelius ištepiau sviestu ir pabarsčiau cukrumi (kad suflė prie jų nepriliptų).
Šokoladą sulaužiau ir ištirpinau karšto vandens vonelėje (indą su šokoladu įmerkiau į puodą su karštu vandeniu).
Kai šokoladas ištirpo į jį plakimo šluotele įmaišiau grietinėlę ir kiaušinių trynius.
Baltymus iki putų išplakiau mikseryje ir atsargiai įmaišiau į šokolado masę.
Supilsčiau masę į puodelius, taip, kad ne būtų visiškai pilni (nes suflė išaugs).
Kepiau apie 15 min., kol suflė išaugo.
Kol kepė suflė, papuošimui pasiruošiau širdelės formos trafaretą. Iškepusią suflė su puodeliu stačiau ant rankšluosčio (kad puodeliai kartais nesuskiltų) ir kuo greičiausiai užbarsčiau cukraus pudra.
O dabar skubėkite su suflė pas savo meilę. Prie šio patiekalo labiausiai tiks kavos puodelis ir visa puokštė bučinių.


Receptas iš BBCgoodfood.com

Saldžių akimirkų!

Džiovintų vaisių saldainiai

Tai dar vienas receptas į sveikų ir greitų užkandžių krepšelį. Šiuos saldainukus prieš kelis metus buvau kaip reikiant pamėgusi, man jie labai skanūs, o ir vaikams jų galima neriboti. Kadangi rytoj šv. Valentino diena, jie kuo puikiausiai tiks meilės dienos vakarienės desertui arba skaniai dovanai. Šiuos saldumynus iš džiovintų vaisių yra gaminusios ir Rita iš Valgau ir lieknėju, ir Renata iš Išbandyti receptai, ir Vilma iš Mažoj virtuvėlėj



Pagaminti 12-14 saldainių prireiks: 
  • saujos džiovintų slyvų
  • saujos džiovintų persikų
  • saujos džiovintų spanguolių
  • 12-14 gliaudėtų lazdyno riešutų
  • kokoso drožlių
  • sezamo sėklų
Saldainius galite gaminti iš įvairių savo mėgstamų vaisių, maišydami juos įvairiomis proporcijos ir taip atrasdami savo mėgstamiausią skonį. Pagamintus saldainukus trumpam įdėkite į šaldytuvą, kad sustingtų. 
Daugiau filmuotų receptų ieškokite portale pinigukarta.lt
Skanaus!

2012 m. vasario 8 d., trečiadienis

Zrazai su džiovintais grybais

Pagaliau tie šalčiai atslūgo. Po praeitos savaitės speigų, šiandieninis -12 laipsnių oras, net pavasariu kvepia. 
Mūsų savaitgalis prasidėjo linksmai, be karšto vandens, bet mums dar pasisekė, kad nors šalto turėjome, nes kaimynai kitoje namo pusėje visą dieną visiškai jokio vandens neturėjo. Tai, kad jau buvo taip šalta, tai susiruošėme pasikurti savo retai naudojamą atvirą židinį, tiesą sakant, čia aš išzyziau, kad vyras pakurtų (ir aišku likau dėl visko kalta). O židinys jau kokius pora mėnesių nekūrentas buvo, tai kaip pradėjo dūminti, o dūmai po visą kambarį sklisti. Pirmą kartą mūsų židinys taip užsiožiavo, ar jam slėgis nepatiko, ar sniego į kaminą pribyrėjo? Žodžiu, puoliau tuos dūmus vaikyti atidarydama buto duris ir langus, o iš mūsų pasišildymo gavosi tikras pasišaldymas. Ir ne gana to, dar skambina kaimynai iš viršaus ir praneša, kad namas dega ir, kad gaisrinė jau pakeliui. Tada visas linksmumas ir prasidėjo, atvažiavo gaisrinė, pasirodo paskui ją ir greitoji važiavo, sukilo visas namas. Stovi gaisrininkai, žiūri į mūsų tą užsiožiavusį židinį, kuris kaimynus taip išgąsdino, ir akis visur kraipydami ieško gaisro. O židinys, kaip tyčia prie gaisrininkų kuo puikiausiai degt pradėjo ir dūmai išsisklaidė. Dar ir šiandien užuolaidos dūmais kiek kvepia, kai jas užuodžiu, vis pagalvoju, kaip gera, kad atšilo.
O kai šalta man norisi rimto maisto, kažko mėsiško. Zrazus jau esu kartą kepusi su raugintais agurkais, šį kartą gaminau su džiovintais baravykais.


4 asmenims
  • 0,5 kg jautienos nugarinės (gavosi 8 suktinukai)
  • 1 sauja džiovintų baravykų
  • 2 svogūnai
  • 1 kiaušinis
  • 2 st. grikių
  • 1 stiklinė grietinėlės
  • maltų juodųjų pipirų, džiovintų čiobrelių
  • aliejaus (kepimui)
  • miltų (apvoliojimui)


Iš vakaro užmerkiau džiovintus baravykus.
Ruošdama pietus pirmiausiai nuplautus grikius užplikiau sandariame puode verdančiu vandeniu (juos turi pilnai apsemti) ir apdengusi rankšluosčiu (kad per greit neatauštų) palikau juos brinkti.
Išviriau kietai kiaušinį.
Tada ėmiausi jautienos, kurią susipjausčiau nestorais gabalėliais, kiek pamušiau, kad paplonėtų ir barsčiau pipirais bei druska. 
Džiovintus grybus supjausčiau (skysčio, kuriame jie mirko neišpilkite) ir pakepiau keptuvėje kartu su smulkiai pjaustytu svogūnu, skaninau čiobreliais.
Kai grybai atšalo juos padalinau į dvi dalis, pusė išėmiau ir sumaišiau su kapotu virtu kiaušiniu, kitą pusę palikau keptuvėje.
Ant kiekvienos mėsos riekelės dėjau įdaro ir sandariai užsukau sutvirtindama dantų krapštukais. Suktinukus voliojau miltuose ir lengvai apkepiau keptuvėje.
Apkepusius sudėjau į troškintuvą, užpyliau grietinėle ir skysčiu, kuriame mirko grybai. Zrazus troškinau apie 30 min.
Per tą laiką išmirkusius grikius lengvai pakepiau su likusiais grybais keptuvėje.
Zrazus valgėme su grikių kruopomis, kvepiančiomis baravykais, ir marinuotais agurkais. Labai žiemiškas patiekalas, kvepiantis sena gera lietuviška virtuve.

Skanių pietų!

2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

Makaronai "Pasta Carbonara"

Šie makaronai puikiai tiks greitai paruošiamiems pietums arba vakarienei. "Pasta Carbonara" labai sotus ir žiemiškas patiekalas atstovaujantis Romos virtuvę (Cucina Romana). Kai lapkričio mėnesį svečiavausi Romoje, šis patiekalas puikavosi visuose kavinių ir restoranų meniu.  Makaronams "Carbonara" puikiausiai tiks vietiniai produktai - rūkyta šoninė, naminiai kiaušiniai, sūris "Džiugas" ir tikri lietuviški česnakai. Taigi, žiema visur yra žiema, o toks maistas šaltoms dienoms labai tinka. 




2-3 asmenims:
  • 200 g. makaronų
  • 2-3 v.š. pjaustytos rūkytos šoninės
  • 4 skiltelės česnako
  • 1 kiaušinis
  • 1 kiaušinio trynys
  • 4 v.š. riebios grietinėlės
  • 2-3 v.š tarkuoto sūrio “Džiugas”
  • maltų juodųjų pipirų
Daugiau filmuotų receptų ieškokite portale pinigukarta.lt 

Skanaus!

2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

Pieno putėsiai ir viešnagė Stumbro muziejuje

Prieš gerą savaitę maisto tinklaraštininkai buvo pakviesti į Kaune esantį Stumbro gamyklos muziejų ir likerio „Poema“ degustaciją. 


Dar anksčiau, lankydamasi kitose šalyse, alkoholinių gėrimų gamyklose-muziejuose vis galvodavau, negi Lietuvoje nieko panašaus nėra, juk ir mes turime tiek autentiškų gėrimų. O pasirodo, kad ir Lietuvoje panašių muziejų esama! 


Stipraus alkoholio gamykloje Stumbras galima ne tik apsilankyti muziejuje, kuriame gidas išsamiai papasakos jo istoriją, bet ir savo akimis pamatyti patį gamybos procesą. Ši pramoga prieinama kiekvienam, tereikia iš anksto užsiregistruoti.


Taigi, Stumbro gamykla buvo įkurta dar 1906 m., ji pergyveno Carinės Rusijos, Lietuvos valstybės, tarpukario ir sovietinius laikus. Labai įdomu buvo sužinoti, kad Carinės Rusijos laikais degtinė buvo matuojama kibirais (kaip mato vienetais).


Man asmeniškai labiausiai patiko seni buteliukai su kažkada čia gamintų gėrimų likučiais ir svaiginančiais jų pavadinimais - „Šartezas“, „Šaltmėtinis likeris“, „Pomarančių“, „Kadugių trauktinė“, „Jonžolinė“. Labai norėtųsi ir dabar paragauti tokių gėrimų kaip „Pipirinė“, „Bruknių antpilas“, „Šermukšnių antpilas“. 


Mums nusišypsojo laimė pamatyti gamyklą ir iš vidaus, jos gamybos eigą, degtinės „auksinius“ ir „sidabrinius“ filtrus, trauktinių antpilų bačkas. Labai įdomu buvo paragauti antpilo paruošto trauktinei „Trejos devynerios“, kurio į galutinį gėrimą pilama tik 5%. Na, po tokios degustacijos, man net akys ant kaktos iššoko, o visos slogos ir kosuliai kaip mat išgaravo. Daug įdomaus dar ten teko pamatyti, bet daugiau nepasakosiu, geriau jau patys apsilankykite, juk geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kart išgirsti.


Po ekskursijos, buvome pakviestos sudalyvauti kokteilių degustacijoje. Kokteilius su grietinėlės likeriu „Poema“, gamino išradingasis barmenas Robertas. Nuo jo kokteilių tiesiog apsalome. Kokteilyje „Šokis su poema“ buvo jaučiamas subtilus cinamono ir vanilinių ledų skonis, kitas pavadinimu „Poemos suviliota“, buvo skaninamas toje pačioje gamykloje gamintu aviečių likeriu „Santa Lucija“ ir šviežiomis avietėmis, o „Poema Kuboje“ kvepėjo kava, makadamijų ir kokosų riešutais, šiaudelis šiam kokteiliui buvo pagamintas vietoje, iš vanilės ankšties (puiki ir labai prabangi idėja). Šių kokteilių receptus galite rasti pas Citrinos žievelę, Gėrimų ir patiekalų magijoje, Septyniuose virtieniuose. Kokteiliai buvo nuostabūs, ačiū organizatorėms, kad pakvietė ir parvežė atgal į Vilnių :)
O aš sugrįžusi namo buvau taip įkvėpta Roberto kokteilių, kad pagaminau pieno putėsius su „Poema“...


2 asmenims:
  • 1 st. pieno
  • 1 st. riebios grietinėlės
  • 2 v.š. cukraus
  • 1 a.š. vanilinio cukraus
  • 2 v.š. likelio „Poema“
  • 1 v.š. želatinos
Želatiną užmerkiau, kad išbrinktų.
Pieną su grietinėle ir cukrumi užviriau, kai kiek praaušo supyliau tirpintą želatiną. Palikau stingti. 
Kai jau skystis lengvai apstingo jį gerai išplakiau mikseriu ir stačiau į šaldytuvą stingti kokiai valandai. 
Dar labiau sustingusius drebučius gerai išplakiau iki lengvo suputojimo. 
Mano putėsiai nebuvo labai purūs, bet užtat labai skanūs. Jie man priminė kažkokį vaikystėje ragautą desertą, tik niekaip nepamenu kokį. Putėsius gardinomės ant viršaus užsipildami dar po šaukštą grietinėlės likerio. Tai ypatingas desertas suaugusiems, labai tinkantis ir artėjančiai Šv. Valentino dienai.

Putėsių idėja iš knygos „Metai už stalo“.

Skanaus smaližiavimo!