Kai aplink visur ritinėjasi obuoliai, aš mėgaujuosi paskutinėmis rudeninėmis uogomis. Kiekvieną rytą užsuku į Konarskio gėlių turgelį, kur viena močiutėlė parduoda rudenines avietes, skintas savo sode, perku jas beveik kasryt, nes baisiai skanios ir vaikai labai godžiai jas valgo.
Savaitgalį buvau ištrūkusi į Dzūkijos miškus pagrybaut, tai susidarė įspūdis, kad bruknių miške daugiau nei grybų, o jos dargi nekirmija, kaip šiųmetiniai grybai :) Bruknes nuo vaikystės pamėgau valgyti miške, kai grybauju, nes dažniausiai jos auga tose pačiose samanose, kaip ir grybai, ir kvepia samanomis, o lengvą kartumą, rodos, iš pačių grybų yra perėmusios. Skaniausios man jos virtos vienos, be jokių kriaušių ar obuolių ir pateiktos žiema su keptais obuoliais, vištiena ar kalėdiniu kalakutu.
Savaitgalį buvau ištrūkusi į Dzūkijos miškus pagrybaut, tai susidarė įspūdis, kad bruknių miške daugiau nei grybų, o jos dargi nekirmija, kaip šiųmetiniai grybai :) Bruknes nuo vaikystės pamėgau valgyti miške, kai grybauju, nes dažniausiai jos auga tose pačiose samanose, kaip ir grybai, ir kvepia samanomis, o lengvą kartumą, rodos, iš pačių grybų yra perėmusios. Skaniausios man jos virtos vienos, be jokių kriaušių ar obuolių ir pateiktos žiema su keptais obuoliais, vištiena ar kalėdiniu kalakutu.
- 1 kg šviežių bruknių
- 0,5 kg cukraus (geriau rudojo)
- 100 ml vandens
- kelių kvapniųjų pipirų žirnelių ir gvazdikėlių, cinamono lazdelių
Bruknes perrinkau ir nuploviau, kartu su cukrumi, vandeniu bei prieskoniais subėriau į puodą. Uogienę ant silpnos ugnies vis pamaišydama viriau apie 30-45 min, kol uogos sutirštėjo (bruknės tirštėja pakankamai greitai). Išvirus uogienei išgaudžiau cinamono lazdeles ir supilsčiau į nedidelius indelius, nes šią uogienę dažniausiai valgau, kaip padažą ar pagardą prie mėsos. Uogienės gavosi apie litrą, laikau ją vėsiai ir tamsiai, o jau pradarytą tik šaldytuve. Tokia salsvai kartoka uogienė su šildančių prieskonių gaidele.
Skanių bruknių!
