Pienių medus

Ši savaitė žada būti tikra pienių žydėjimo šventė. Jau visose pievose ir parkuose geltonuoja pienių žiedai, aplink kuriuos sukinėjasi pirmosios bitės ir mažos mergytės purvinomis rankutėmis ir geltonai ištepliotais rūbeliais, besidžiaugiančios pavasario žiedais. Pamenu, kaip mes su močiute rinkome jų išsiskleidusius žiedus ir virėme saldų pienių medų. Tai buvo labai seniai, močiutės jau nėra, kaip ji tą medų virdavo nepamenu, bet žurnale rastas pienių medaus receptas atgaivino prisiminimus ir po daugel metų vėl skanauju aromatingą pienių žiedų medų.

Džiaugiuosi Languotos prijuostės autorės paskelbta aktualia laukinių augalų tema, tikiuosi prie jos prisidės ir daugiau laukinės virtuvės gerbėjų.

• 300 g pienių žiedų be kotelių (rinktų švarioje nuo teršalų vietovėje)
• 1 citrinos sultys ir smulkiai nutarkuota žievelė
• 1 kg cukraus

Surinktas pienių galvutes trumpam pamerkiau į vandenį, ir gerai praploviau. Pienių žiedai turi būti be kotelių, nes kitaip medus gausis kartus. Švarius pienių žiedus puode užpyliau 1 litru vandens ir pastačiau ant mažos ugnies virimui. Viriau apie valandą. Ataušusį viralą palikau per naktį, kad žiedai visą savo aromatą spėtų atiduoti medui. Ryte pienes perkošiau per sietelį ir gerai nusunkiau, skystį pastačiau virti, pridėjau cukraus ir išspaustų citrinos sulčių su nutarkuota žievele. Virti reikėtų nuo valandos iki dviejų, ant mažos ugnies, žiūrint kokio tirštumo medaus norėsite. Karts nuo karto galima patikrinti tirštumą užlašinus lašą sirupo ant lėkštės, jam ataušus matoma tikroji sirupo konsistensija. Į virimo pabaigą sumečiau kelių švarių pienių nuskabytus žiedlapius, kurie medui suteikė žaismingumo. Savaitgalį pusryčiams jau valgėme blynus su pienių medumi apibarstytus aguonomis, vaikams labai patiko, sakė, kad skaniau už klevų sirupą.

Skanių atradimų!
Receptas iš žurnalo "Meine Land Kuche" 2011-2

Dilgėlių sriuba

Seniai esu pastebėjusi tendenciją, kad daugiausiai fotografuoju, kai jaučiuosi laiminga. Turiu begalę nuotraukų iš kelionių, kurių metu jaučiu vaikišką pažinimo džiaugsmą, ir tai suteikia tiek laimės. Pamenu, kaip ką tik gimusius savo vaikus rengdavau vis naujais rūbeliais, kaip kokias lėlytes, ir fotografuodavau, fotografuodavau, saldi jaunos mamos laimė... Virtuvėje visados jaučiausi laiminga,  gamindama maistą galėjau atskleisti savo kūrybiškumą, kurio man taip trūko kitose gyvenimo srityse, nes ekonominis išsilavinimas tvirtai pastatė ant žemės, viskas tapo logiškai išskaičiuota ir racionaliai išmąstyta.

Prieš keletą savaičių pradėjau mokytis fotografijos pagrindų... ir supratau, kad visiškai nemoku fotografuoti. Visos mano geriausios nuotraukos padarytos nuojautos ir atsitiktinumo dėka. Dabar savo nuotraukose tematau ne vietoje iškritusius šešėlius, blikus, nesuvestą ryškumą, nenatūralias spalvas... Kelias savaites visiškai negalėjau fotografuoti, nes rezultatas vis nuvildavo ir niekaip nesisekė praktikoje taikyti išmoktų pamokų. Dabar jau vėl pradėjau... fotografuoju... mokausi.

O kol aš mokausi, pavasaris nestovi vietoje, vis eina sparčiais žingsniais į priekį, jau ir vyšnios baigia nužydėti, ir jaunos dilgėlės į pabaigą. Praeitą savaitę su dukrą eidama pasivaikščioti į Vingio parką sutikau moterį, avinčią bėgiko bateliais ir rankoje nešančią permatomą maišelį pilną dilgėlių. Tada ir aš parke išsitraukiau savo pirkinių maišelį bei Neries pakrantėje prisirinkau gražiausių dilgynių, nes staiga užsimaniau dilgėlių sriubos.

Sriubai:

• 10 vid. didumo nuskustų bulvių
• 5 vid. dydžio supjaustytų svogūnų
• 1 l sultinio (naudojau daržovių ekologišką)
• 1 st. riebios grietinėlės
• maišelio jaunų dilgėlių (pririnkau apie 200 g)
• druskos, pipirų, dž. čiobrelių
• sviesto (kepimui)

Skrebučiams:

• mėgstamos juodos duonos
• aliejaus (aptepimui)
• labai smulkiai pjaustytų česnakų (apibarstymui)

Sriubos puode ant sviesto iki geltonumo pakepiau svogūnus, tada sumečiau supjaustytas ketvirčiais bulves ir trumpai apkepiau kartu su svogūnais, supyliau sultinį, uždengiau puodą ir viriau ant mažos ugnies kol suminkštėjo bulvės. Dilgėles nuploviau, nuplikiau verdančiu vandeniu ir supjausčiau. Kai bulvės jau buvo beveik išvirusios sudėjau dilgėles, prieskonius ir trumpai paviriau. Gautą viralą virtuviniame kombaine išmaišiau iki vientisos masės, ir vėl supyliau atgal į puodą, gardinau grietinėle ir užkaitinau iki virimo. Jei sriuba gavosi per tiršta, galima praskiesti dar papildomai sultiniu. Kol virė sriuba, pasigaminau juodos duonos skrebučius. Duoną supjausčiau vienodais kubeliais ir subėriau ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Duonos gabalėlius teptuku aptepiau aliejumi ir apibarsčiusi smulkiai kapotais česnakais dar papildomai pavarčiau rankomis, kad vienodai pasiskirstytų aliejus su česnakais. Kepiau vidutinio karštumo orkaitėje, kol tapo traškūs, kelis kart pamaišydama (ataušę traškučiai tampa dar traškesni, taigi neperkepkite). Mėgavausi žaliu dilgėlių sriubos skoniu ir traškiais lietuviškos duonos skrebučiais. Beje, mano vyras nemėgsta trintų sriubų, bet ši jam labai patiko.

Skanaus!

Pyragas su kiaušiniais

Seniai nebuvo tokių šiltų ir saulėtų Velykų... Per savaitę visa gamta atsigavo, sužaliavo, išsprogo. Kai toks oras, tai visai nesinori sėdėti prie šventinio stalo namuose, o taip ir traukia išsinešti lauko baldus ir mėgautis švente ant ką tik sužaliavusios žolytės. Velykų pusryčiams sode labai tiktų greitai paruošiamas pyragas su kiaušiniais, varške ir mano šios savaitės numylėtinėmis dilgėlėmis...

• 1 pakelis šaldytos sluoksniuotos tešlos (apie 500 g)
• 2 pakeliai riebios varškės (apie 350 g)
• 2 šaukštai grietinės
• 4 kiaušiniai
• 2-3 saujos nuplikytų dilgėlių
• dž. peletrūno, malto muskato riešuto, maltų juodųjų pipirų, druskos

Originaliame recepte šiam pyragui naudojama ricotta ir špinatai, aš pabandžiau eksperimentuoti su lietuviška varške ir dilgynėmis. Pavyko puikiai! Taigi pasirinktą nemažą kepimo formą ištepiau aliejumi ir joje ištiesiau atšilusią iškočiotą tešlą pagal visą formos dydį, palikdama aukštus kraštus ir subadydama visą tešlą šakute. Varškę gerai išsukau su prieskoniais ir smulkiai pjaustytomis nuplikytomis dilgėlėmis bei keliais šaukštais grietinės. Šią masę vienodai paskleidžiau ant tešlos ir pašoviau į 200 laipsnių orkaitę kokioms 15 min., kol tešla ir įdaras apkepė. Apkepusį pyragą ištraukiau, atsargiai ir simetriškai įmušiau kiaušinius, bei vėl pašoviau į orkaitę dar 10-15 min. Kai kiaušiniai iškepė pyragą dar šiltą teikiau į stalą.

Linksmų Velykų!

Patiekalo idėja iš BBC Good Food February 2011

Omletas su dilgynėmis

Aš ir toliau mėgaujuosi šviežiomis dilgynėmis. Šį kart pusryčiams kepiau omletą su sūriu ir šviežiais dilgėlių lapeliais. Buvo tikrai labai skanu, beveik niekuo nesiskyrė nuo omleto su špinatais. Taigi, kol švieži špinatai dar tik dygsta lysvėse, galima pasivaišinti jaunomis, ką tik nuskintomis dilgynėmis iš savo patvorio.

• 2 kiaušiniai
• gera sauja nuplikytų jaunų dilgėlių
• saujos tarkuoto mėgstamo sūrio (naudojau „Džiugą“)
• druskos, maltų pipirų (pagal skonį)
• alyvuogių aliejaus ir sviesto (kepimui)

Ką tik nuskintas dilgėles nuploviau ir nuplikinau verdančiu vandeniu. Keptuvėje ant sviesto su alyvuogių aliejumi lengvai apkepiau dilgynes ir supyliau išplaktus kiaušinius su prieskoniais. Kepiau ant mažos ugnies kol kiaušiniai sutirštėjo, tada viršų apibarsčiau sūriu ir omletą perlenkiau, bei pora kartų pavarčiau, kad vienodai apskrustų. Omletą valgiau su garstyčiomis, labai skanūs pavasariški pusryčiai buvo. Iš atlikusių dilgėlių užplikiau arbatą su medumi.

Skanaus!

Sviestas su dilgynėmis

Gražus oras išpuolė prieš Velykas. Man pasisekė būtent dabar, per vaikų atostogas, praleisti savaitėlę vasarnamyje. Atostogomis to nepavadinčiau, nes aplink pilna pavasarinių darbų darbelių, bet tikrai mėgaujuosi aplinkos pakeitimu, puikiu oru ir pirmaisiais saulės spinduliais. Po Vilniaus triukšmo ir amžino maratono jaučiuosi taip, lyg laikas būtų sustojęs, aplink tiek spalvų ir kvapų, bei paukščių čiulbesio, per žiemą jau spėjau tai pamiršti.

Mano patvory išlindo pirmosios dilgėlės. Dabar jos dar visai nedidukės, pilnos pavasarinių vitaminų, bet jau švelniai dilgčiojančios. Prisirinkau jų nedidelę pintinėlę ir pradėjau burti ... sviestą su dilgynėmis.

• 100 g. sviesto
• saujos nuplikytų jaunų dilgėlių
• 2 česnako skiltelių
• druskos, pipirų
• prancūziškos baguette

Ką tik surinktas dilgynes nuplikiau verdančiu vandeniu ir gerai perploviau, bei susmulkinau. Į minkštą sviestą įmaišiau smulkiai kapotus česnakus ir smulkintas dilgynes, paskaninau druska bei pipirais, viską gerai išsukau. Žaliąjį sviestą tepiau ant baguette gabalėlių ir trumpai kepiau grotelėse ant laužo. Valgiau kol dar buvo šiltos ir traškios, kad būtų sočiau užsitepiau grybų užtepėlės, kurią ruošau dar rudenį (reikia nepamiršti man jos paminėti, kai ateis grybų sezonas). Viskas! Labai paprasta ir greita, kai nesinori daug laiko sugaišti virtuvėje, kai už lango vilioja saulė ir pavasarinai darbeliai.

Gražių dienų!

Naminis klasikinis majonezas

Turbūt pats svarbiausias Velykų patiekalas yra virtas kiaušinis. Kaip bebūtų gaila, o aš taip paruoštus kiaušinius mėgstu mažiausiai, na ... nebent su majonezu.  Majonezas (pirktinis) dabar irgi vis retesnis svečias mano šaldytuve. Taigi, apsisprendžiau gaminti naminį majonezą, nors pernai jį gamindama ir patyriau fiasko (masė buvo skysta ir visai nepanaši į majonezą). Kad nebūtų siurprizų prieš pačias Velykas, išbandžiau jo gamybą anksčiau ir antras kartas mane labai pradžiugino, majonezas gavosi tirštas, standus ir toks gelsvai žalsvas, labai tinkantis Velykoms. 

• 2 kiaušinių trynių (kambario temperatūros)

• 1 v.š. citrinų sulčių

• 250 ml. alyvuogių aliejaus (ne kartaus)

• žiupsnelis druskos ir pipirų

Prieš pradedant norėčiau išskirti kelias svarbias taisykles gaminant klasikinį majonezą namuose:

• Būtinai (tikrai būtinai) visi ingridientai turi būti vienodos temperatūros, taigi kiaušinius prieš kelias valandas iki gaminimo išėmiau iš šaldytuvo.

• Majonezo gaminimui naudojau tik kokybišką ir ne per daug intensyvų aliejų, švelnaus skonio alyvuogių, nes nuo to tiesiogiai priklauso majonezo skonis.

• Aliejų į trynių masę pyliau tikrai labai, labai, labai lėtai.

• Nenustebkite, majonezas gausis tirštesnis už pirktinį ir tikrai riebus.

Taigi, pirmiausiai atskyriau kiaušinių trynius nuo baltymų ir juos gerai išsukau mikseryje (su šluotelėmis) kartu su citrinų sultimis, druska ir pipirais. Toliau masę sukau mikseryje ir labai iš lėto, pradžioje po lašiuką pyliau aliejų į masę, vėliau plona srovele, kol visą supyliau. Viskas, majonezas pagamintas! Pats procesas labai greitas tik jokiais būdais negalima skubėti.

Kadangi majonezas gavosi labai tirštas ir riebus, aš valgydama kiaušinius, jį  paskaninau ir praskiedžiau (1 dalis priedo, 2 - majonezo) šiais priedais:

• Grūdėtomis garstyčiomis (gelsva spalva, pikantiškas skonis)

• Trintu avokadu, aplietu citrinų sultimis (žalia spalva, gaivus skonis)

• Raudonos spalvos krienais (rausva spalva, aštrus skonis)

• Pomidorų tyre, tik jokiu būdu ne pomidorų padažu, (raudona spalva, saldžiarūgštis skonis)

Kiaušiniai mano lėkštėje, pasislėpę po įvairiaspalviais padažais, priminė velykinius margučius. Kadangi, majonezo galiojimo laikas trumpas, iki septynių dienų, tai prieš pat Velykas ir vėl jį gaminsiu ir kartu su margučiais nešiuosi į svečius, vietoj kiškio pyrago.

 Sėkmės ir niekur neskubėkite!

   
Receptas iš knygos „Padažai“

Duona su daigintiniais ir citrininiu sviestu

Na kur ta žalumą, kurios taip išsiilgo akys? Kol jos dar nematyti, toliau daiginu visokiausias sėklas ir sėklytes. Visai atsitiktinai aptikau platų lietuviškų sėklų, skirtų daiginimui, asortimentą,  jei kam įdomu, dalinuosi. Šį kart be pabodusių pipirnių dar pasidaiginau rugių ir kviečių, bei liucernos.

Šią savaitę vėl kepiau ruginę raugo duoną, bet su daigintomis gėrybėmis:  rugiais, kviečiais, saulėgražomis. Ant duonos tepiau citrininį sviestą ir gardinau šviežiomis pipirnėmis su liucerna. Labai paprasta, bet nepaprastai skanu, skaniau už bet kokį pyragą.  

Duonos kepimo procesas vyksta trimis žingsiais. Juos jau anksčiau aprašiau recepte "Vaisių duona". Iki trečiojo žingsnio  vadovaukitės ankstesniu receptu (nenoriu kartotis), o aš šį kart pradedu aprašymą nuo trečiojo  žingsnio.

III žingsnis. Tešlos minkymas ir kepimas:

• visas išrūgęs po II žingsnio raugas
• 200 ml. pasukų arba išrūgų
• 100 ml. rupių pilno grūdo ruginių miltų
• 500 ml. rupių kvietinių miltų
• 1 a.š druskos
• 1 v.š kmynų (nuplikytų)
• 100 g. padaigintų saulėgražų (užmerktų per naktį)
• 2 v.š. daigintų kviečių
• 2 v.š. daigintų rugių 
• 2 v.š. kalendrų sėklų
• 2 v.š. linų sėmenų 
• 100 g. paprastų saulėgražų (duonos apibarstymui)  

Saulėgražas (100 g.) iš vakaro užpyliau vandeniu, per naktį jos išbrinko ir suminkštėjo, tokios labai paskanina kepamą duoną. Rugius ir kviečius daiginau tris paras, bet jų visados yra pirkti ir parduotuvėse.

Raugą, pasukas, visus miltus ir druską gerai išmaišiau mikseriu. Į tešlą subėriau daigintas sėklas, nuplikytus kmynus, linų sėmenis ir patrintas kalendras, viską gerai išmaišiau. Tešlą (ji gavosi lipni, bet ne skysta) sukrėčiau į aliejumi išteptą kepimo formą. Duonos viršų gausiai apibarsčiau saulėgražomis, uždengiau rankšluosčiu ir padėjau augti ant šildomų grindų. Mano duona išaugo per 3 valandas, tada jau ją pašoviau į 220 laipsnių orkaitę ir kepiau apie 35 min. Iškepusią duoną aušinau ant grotelių. Noriu perspėti, kad duona skaniausia pilnai ataušusi (tik ne šilta).

Kol duona aušo pasigaminau citrininį sviestą. Pakelį minkšto sviesto sumaišiau su tarkuota citrinos žievele, šaukštu citrinų sulčių, žiupsneliu druskos ir šviežiai maltais pipirais, viską gerai išsukau ir štai, kitoks sviestelis, išryškinantis naminės duonos su žalumynais skonį. Skanu, net liežuvį galima nuryti. 

Visus, kas dar nesiryžta kepti duonos su raugu, galiu padrąsinti, tai labai paprasta, tereikia tik pradėti ir tikrai pasiseks. O darbo čia visai nedaug, nes raugas kyla be jūsų pagalbos, tik jam reikia truputį laiko. Sėkmės!