Šis lapkritis, kaip niekad mus lepino šviežiomis daržovėmis, kurių ankstesniais metais tuo pačiu metu nė su žiburiu nebūtum suradęs. Ūkininkų turgelyje visą menesį pirkau špinatus, rukolą, romanines salotas ir dar vienas, karčiąsias, kurių pavadinimo niekaip negaliu prisiminti. Praeitą ketvirtadienį, besidžiaugiant perkamomis šviežiomis salotomis, ūkininkė mane „nuleido ant žemes“, pranešdama, kad tai jau paskutiniai lapeliai, nes ateina šalčiai... Ir ji buvo teisi, dabar prie apsnigto lango su nostalgija prisimenu praeito penktadienio vakarą, kai su visa šeima dar džiaugėmės paskutiniais žalumynais.
Picos pagrindui:
- 1 st. šilto vandens
- 2 v.š manų kruopų su selenėlėm
- 2 v.š rupių kvietinių miltų
- apie 2 st. aukščiausios rūšies kvietinių miltų
- 1 a.š. sausų mielių
- 2 v.š. tyro alyvuogių aliejaus
- Žiupsnelis druskos, maltų juodųjų pipirų, šaukštelis cukraus
Kadangi, aš turiu duonkepę tai picą gaminu dažnai ir labai lengvai. Minkant tešlą rankomis, daroma viskas tai pat, tik savomis rankelėmis. Į vandenį įpilu aliejaus, druskos, pilu rupius miltus ir manų kruopas, maltų pipirų, galiausiai kvietinius miltus su mielėmis ir cukrumi. Jeigu tešla per minkšta dar pridedu kvietinių miltų. Tešla neturėtų labai lipti prie rankų. Valandėlei tešlą palieku šiltai, kad pakiltų. Dabar yra laiko pasigaminti salotas.
Salotoms:
- 100 g. rukolos lapelių
- 2 gūžės romaninių salotų
- Riebaus varškės sūrio su prieskoniais (aš perku turgelyje iš ūkininko)
- 5 vidutinių pomidorų (maniškiai, kad ir minkštoki, bet iš ūkininko)
- Ryšelio petražolių
- 2 v.š alyvuogių aliejaus
- 1 v.š. citrinos sulčių
- 1 a.š. medaus
- Druskos, maltų juodųjų pipirų
Išplautas ir išdžiovintas salotas suplėšau ir sumaišau su pjaustytais griežinėliais pomidorais, pjaustytom petražolėm, ant viršaus prilaužau varškės sūrio. Padažui, į stiklainiuką supilu citrinos sultis, medų ir druską, viską gerai išplaku, galiausiai supilu aliejų ir vėl gerai išplaku, bei užpilu ant salotų. Galima nešti ant stalo.
Grįžtu prie picos įdaro.
Picos įdarui:
- 5 pomidorai
- 200 g. varskės sūrio (22 % riebumo ir ne saldaus pieno)
- 2 v.š. konservuotų pomidorų
- 1 v.š grietinės
- 2 saujelės rukolos lapų
- Druskos, maltų juodųjų pipirų, džiovinto raudonėlio
Supjaustau riekelėmis varškės sūrį (būtinai riebų, nes kitaip nesuminkštės), pomidorus (mano pirkti iš ūkininko, net nežinau, kaip jis juos taip ilgai išlaiko, nors jau truputį ir suminkštėję) supjaustau žiedeliais. Iškilusią tešlą iškočioju kočėlu, bet taip, kad nebūtų per plona (gausis didelė šeimyninė pica), jos pagrindą ištepu trintais konservuotais pomidorais sumaišytais su grietine, padruskinu ir papipirinu. Ant pagrindo, gražiai, pakaitomis su pomidorais dėlioju sūrį. Ant viršaus apibarstau maltais pipirais ir džiovintais raudonėliais. Kepu 200 laipsnių orkaitėje apie penkiolika minučių, kol sūris suminkštės, o picos kraštai gražiai apskrus. Ištrauktą picą apibarstau rukolos lapeliais, supjaustau ir tiekiu i stalą kartu su salotomis.
Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą