Dabar pats vyšnių įkarštis. Medžiai raudonuoja ir svyra nuo sunokusių uogų. Ta proga, vyro močiutė pagamino virtinukus su vyšniomis. Ji kilusi iš šiaurės Lietuvos, o ten tokie labai populiarūs, taip kaip Dzūkijoje virtinukai su mėlynėmis. Esu girdėjusi, kad to krašto merginos tekėdamos su savimi būtinai atsinešdavo ir savąjį kočėlą, įvairiems miltiniams patiekalams gaminti, nes derlingos tų kraštų žemės leido pakankamai daug miltinių patiekalų valgyti, ne taip, kaip Dzūkijoje, kurioje tik grikiai, uogos ir grybai teaugo.
Šį savaitgalį Žagarėje vyks jau tradicinis Vyšnių Festivalis, gražus miestelis, šauni šventė ir sunokusios vyšnios, kas gali būti geriau? Na gal tik močiutės gaminti virtinukai su vyšniomis...
Šį savaitgalį Žagarėje vyks jau tradicinis Vyšnių Festivalis, gražus miestelis, šauni šventė ir sunokusios vyšnios, kas gali būti geriau? Na gal tik močiutės gaminti virtinukai su vyšniomis...
Tešlai:
- 1 st. vandens
- 1 kiaušinis
- miltų
- druskos
Įdarui:
- 1 litras vyšnių (be kauliukų)
Padažui:
- vyšnių kauliukų (likusių nuo vyšnių)
- 2 v.š. medaus
Močiutė gamino tradicinę virtinukų tešlą. Vandenį ir kiaušinį su druska išsuko rankomis ir po truputį pylė miltus, kol tešla tapo vienalytė ir nelipo prie rankų. Iš jos formavo virtinukus, į kiekvieną dėjo po 5 uogas. Kauliukus ir sultis, atlikusius nuo vyšnių gliaudymo, užpylė medumi ir paliko, kad medus ištirptų ir perimtų vyšnių kauliukų aromatą, tada padažą perkošė. Virtinukus virė, kol iškilo į paviršių. Išvirusius apliejo medaus-vyšnių padažu. Labai skanu... kietoka tešla, rūgštokos vyšnios ir viską apjungiantis saldus medaus padažas. Tokio gėrio norisi dar ir dar.
Skanių vyšnių!


