Ir kaip gi tas laikas bėga! Jau ruduo padus rodo, o Kalėdos beldžiasi į mūsų duris ir širdis. Mano širdis dar rudeniu alsuoja, nors protas vis labiau verčia apie Kalėdas susimąstyti. Po visų savo kelionių ir gimtadienių aš tespėjau į pastovų gyvenimo ritmą įsivažiuoti, o ir vėl šventės ant kulnų lipa.
Apie artėjančias šventes vis labiau primena ir suaktyvėjęs tinklaraštininkų pasaulėlis. Viktorija visus kviečia prisijungti prie akcijos „Kalėdų senelis slapukas" (ir kas gi juo nenori nors trumpam pasiversti), o Kokonas ir vėl organizuoja Kalėdinę labdaros mugę (jau šį šeštadienį). Belieka tik pasipustyti padus ir įsijungti į jau įsibėgėjantį švenčių laukimą :)
Nors, kol dar kalendorius rodo rudenį, skubu kepti keksiukus, su obuoliais, cinamonu ir razinomis.
12 keksiukų (nors man, kaip visad, gavosi 15)
- 200 g. kvietinių miltų
- 50 g. rupių kvietinių miltų
- 1 a.š. kepimo miltelių
- 1 a.š. cinamono
- 100 g. cukraus (geriau rudojo)
- 2 kiaušiniai
- 125 ml. pieno
- 4 v.š. aliejaus (geriau bekvapio, naudojau vynuogių kauliukų)
- 2 obuoliai (nulupti ir sutarkuoti)
- 100 g. razinų
Kaip visad, kepant keksiukus, pirmiausiai įkaitinau orkaitę iki 180 laipsnių. Pasiruošiau du gilius indus. Viename inde išmaišiau visus miltus, cinamoną ir kepimo miltelius. Kitame inde su cukrumi išsukai kiaušinius, supyliau aliejų ir pieną, viską gerai išmaišiau. Į tą patį indą sudėjau tarkuotus obuolius ir razinas, o išmaišiusi ant viršaus užpyliau antrojo indo miltų mišinį. Viską gerai išsukau ir dėjau į keksiukų popierines formeles. Kepiau apie 25 min.
Šie keksiukai ypatingi tuo, kad yra pakankamai liesi ir neriebūs, nes jiems naudojama tik labai nedaug aliejaus. Galbūt vienintelis jų trūkumas, kad sunkokai nusiima nuo popierinių formelių, kol yra šilti. Būtinai juos kepsiu dar ir dar kartą, nes jie lengvi, skanūs, juose subtiliai jaučiamas obuolių ir cinamono skonis.
P.S. Šiuos keksiukus patogiausia būtų kepti silikoninėse formelėse, nes prie popierinių jie truputį limpa.
P.S. Šiuos keksiukus patogiausia būtų kepti silikoninėse formelėse, nes prie popierinių jie truputį limpa.
Receptas iš „BBC Good Food“ rugsėjo mėnesio žurnalo.
Skanių keksiukų!
Manau, kad kepsiu ir aš ;)
AtsakytiPanaikintiPabandyk, Vilma, jeigu mėgsti lengvesnius ir ne tokius riebius kepinius, šie turėtų patikti :)
AtsakytiPanaikintiVisiškai pritariu, Rennie, man irgi vis dar ruduo, gal dėl pakankamai šilto oro, bet jau gal reiktų persijungti į žiemos rėžimą :D
AtsakytiPanaikintine nu geras, kaip tik gryzau namo, sedau prie kompiuterio, kad pasiieskoti kokio receptuko keksiuku, galvoju gali buti ir su obuoliais ir se kad nori, keksiuku receptas:DDD, na aciu, einu, lupti obuolius;)
AtsakytiPanaikintizodziu jau suvalgem, nieko tokie tik aisku labai sunkiai lupesi nuo popiereliu, o kurie buvo silikoninese formelese, tai be problemu ;) siaip liesoki, kita karta deciu kepiniu margarina ar sviesta, kaip tikriems keksiukams truksta to riebumo-sotumo:D
AtsakytiPanaikintiMaisto Diletante, nori ar nenori, bet žiema jau po kelių dienų:)
AtsakytiPanaikintiVilma, džiaugiuosi, kad taip greit juos išbandei. Kaip ir rašiau jie kitokie nei tradiciniai riebūs keksiukai, todėl ir patraukė mano dėmėsį. Nuo poperėlių sunkiai nusiiminėjo ir man, bet tik kol buvo šilti, o praaušę daug lengviau, bet žinant, kad juose tik 4 šaukštai aliejaus (!), tai normalu, o tu čia gerą mintį davei dėl silikonių formelių, turbūt jose ir geriausia būtų juos kepti. Bet nepaisant formelių problemėlės, man jie labai patiko nes buvo ne tokie riebūs, kaip tradiciniai keksiukai ir švelniai jautėsi obuoliai su cinamonu :)