Gumbo - tiršta šamo sriuba

Gavusi Merkio šamą ilgokai internete ieškojau žuvienės recepto, kurią galėčiau virti ant laužo, o skaninti šviežiomis vasaros pabaigos daržovėmis. Žvilgsnis užkliuvo už dar negirdėtos ir neragautos sriubos-troškinio gumbo.

Gumbo – tiršta sriuba, kuri verdama Jungtinių Valstijų pietuose, Luizianoje. Verdant gumbo būtinai naudojami svogūnai, salierų stiebai ir paprikos, tai ypatingi kreolų virtuvės ingridientai. Gumbo gali būti verdama ne tik iš žuvies, bet ir mėsos ar krevečių. Ji pateikiama su virtais ryžiais ir skaninama aštriais kajeno pipirais.

Beje, buvau labai nustebusi, kai sužinojau, kad JAV yra tokia Nacionalinė Šamo Diena , kuri minima birželio 25 dieną, o šamas anglų kalba vadinamas catfish, labai įdomu, ir kodėl jis taip pavadintas, gal dėl katės ir šamo ūsų panašumo :)

Receptas adaptuotas pagal allrecipes.com

10 asmenų:

• 1 Merkio šamo  (apie 1 kg)
• 1 sriubos lėkštė pjaustytų svogūnų
• 1 sriubos lėkštė pjaustytų salierų stiebų
• 1 sriubos lėkštė pjaustytų paprikų
• 1 sriubos lėkštė pjaustytų šviežių pomidorų
• kelios česnako skiltelės
• 1 aitrioji paprika
• 1 nepjaustytas svogūnas (sultiniui)
• lauro lapų, pipirų žirnelių (sultiniui)
• kajeno pipirų, druskos (pagal skonį)
• virtų birių ryžių (pateikimui)
• aliejaus (kepimui)
• kapotų šviežių petražolių ir čiobrelių 
• 1 st. virtų ryžių (pateikimui)

Išdarinėjau šamą, atskirdama file gabalėlius nuo kaulo ir nulupdama žuvies odą. Nors šis procesas skamba, kaip tikras žygdarbis, bet turint tinkamą aštrų peilį, viskas einasi ganėtinai sklandžiai, net ir neturint patirties. Šamo file supjausčiau nedideliais gabalėliais, o žuvies nugarkaulį su uodega ir galva atidėjau žuvies sultiniui.

Pirmiausiai išviriau sultinį. Ant laužo įkaitintame ketaus puode užviriau apie 2 litrus vandens, į kurį sudėjau žuvies nugarkaulį su uodega ir galva, nepjaustytą svogūno galvutę, lauro lapus, pipirų žirnelius ir druską. Sultinį ant laužo viriau apie 30-40 min. Išvirusį sultinį perpyliau per sietelį į kitą puodą.

Ketaus puode ant aliejaus pakepiau pjaustytus svogūnus, kai jie apkepė sudėjau pjaustytas paprikas ir pjaustytus salierų kotelius. Tada dar subėriau kapotus česnakus ir aitriąją papriką, o galiausiai sudėjau pjaustytus (prieš tai nuluptus) šviežius pomidorus. Karts nuo karto pamaišydama daržoves troškinau kelias minutes ir supyliau kiek daugiau nei 1,5 litro prieš tai išvirto žuvies sultinio. Jei norite tirštesnės sriubos, sultinio galite pilti mažiau, o jo likutį užšaldyti kitam kartui.

Sriubą viriau apie 30 minučių, po to įdėjau pjaustytą šamo file ir dar viriau apie 15 minučių. Sriubą gardinau druską ir kajeno pipirais, kapotomis petražolėmis ir čiobreliais. 

Išvirusią sriubą pateikiau su biriais ryžiais. Gavosi soti, aštri ir kvepianti rudeniu skani žuvienė.

Skanios žuvienės!

Saldžiarūgštis cukinijų pagardas

Šis rytų virtuve kvepiantis cukinijų pagardas gali būti verdamas iš peraugusių cukinijų. Tai dar vienas receptas gausiam cukinijų derliui naikinti, kuris turėtų patikti aštrių pagardų mėgėjams, nes šviežios aitriosios paprikos, tarkuotas imbieras ir svogūnai suteikia aštriai pikantišką skonį. Žiemos metu šis cukinijų pagardas kuo puikiausiai tiks prie keptos mėsos ar sumuštiniams gardinti.

Šį kart pagardą viriau iš žalių cukinijų, nes visas geltonąsias sunaudojau kvapniam cukinijų džemui. Cukinijų nelupau nei džemui, nei pagardui, todėl jas rinkausi dar su minkšta žievele. Cukinijų gabalėliai su žievelėmis ne taip suverda, jei norite vientisesnio ir labiau į padažą panašaus pagardo, cukinijų žievelę nulupkite, tada jos labiau suvirs.

• 2 kg. cukinijų (be sėklų, bet su žievele)
• 2 mėlynieji svogūnai
• 2 aitriosios paprikos (čili)
• 2 cm. imbiero šaknies
• 200 ml. obuolių acto
• 300 g. cukraus
• 1 v.š. druskos

Cukinijas perpjoviau išilgai ir išėmiau sėklas, žievelės nelupau, supjausčiau pusės centimetro storio neilgomis skiltelėmis.

Svogūnus supjausčiau plunksnelėmis, iš aitriųjų paprikų išėmiau sėklas ir supjausčiau juostelėmis, nuluptą imbiero šaknį smulkiai sutarkavau.

Į puodą sudėjau cukinijas, svogūnus, pipirus, imbierą, druską ir cukrų, bei viską užpyliau obuolių actu. Pagardą viriau apie pusantros valandos, kol skystis nugaravo, o pagardas sutirštėjo.

Pagardą sudėjau į sterilizuotus indelius bei pastačiau šaltai ir tamsiai iki žiemos. Gavosi kiek daugiau nei vienas litras pagardo.

Skanaus!

Cukinijų džemas

Šis džemas pagamintas iš peraugusių cukinijų, bet jo skonis labiau primena nežinomų egzotinių vaisių džemą. Cukruje išmirkusios cukinijų riekelės su žievelėmis verdamos tol, kol tampa net permatomos, o kardamonas, vanilė ir citrina cukinijoms suteikia neatpažįstamą skonį.

Man visad būdavo įdomu, kodėl mūsuose taip mėgstama perauginti cukinijas... Suprask didesnė, tai jau geriau, daugiau yra ką valgyti. Nors logiškai galvojant, nulupus kietą didelės cukinijos žievę, išėmus jos vidurius su sėklomis lieka ne kiek ir daugiau „mėsos“ nei pas neperaugusią cukiniją, kuri valgoma su visa minkšta žievele ir dar nesusiformavusiomis sėklomis. Dažniausiai peraugusios cukinijos užsiguli mano virtuvėje, nes pabosta jas tarkuoti ir iš jų blynus kepti. Šį kart iš susikaupusių kaimo lauktuvių sumaniau išvirti saldų džemą, kuris savo skoniu ne tik pradžiugino, bet ir nustebino. Pati cukinija labai miela daržovė, nes ji tokia neutrali, kad iš jos galima išgauti kokį tik nori skonį. Lankstus cukinijų charakteris, leidžia lengvai sugerti ir draugiškai priimti daugumą prieskonių ir nesudėtingai transformuotis tiek į kvapnų džemą, tiek ir į aštrų pagardą. Labai svarbu verdant šį džemą parinkti cukinijas su dar minkštomis ir nesukietėjusiomis žievelėmis, nes džemas verdamas būtent su jomis.

• 2 kg peraugusių cukinijų (be sėklų, bet su žievele)
• 1 kg cukraus
• 2 a.š. vanilinio cukraus
• 2 a.š. malto kardamono
• 2 citrinų sultys ir nutarkuota jų žievelė

Peraugusias geltonos spalvos cukinijas su dar minkštomis žievelėmis perpjoviau išilgai, išėmiau jų vidurius su sėklomis, bet žievelės nelupau.

Cukinijas supjausčiau pailgais pusės centimetro storio gabalėliais, užpyliau jas cukrumi ir palikau parai.

Per tą laiką cukinijos paleido savo sultis, cukrus ištirpo, o pačios cukinijų riekelės išmirko tame skystyje.

Išmirkusias cukinijas kartu su prieskoniais ir citrinos sultimis, bei smulkiai nutarkuota citrinų žievele viriau ant vidutinės ugnies kiek ilgiau nei valandą, kol skystis nugaravo, o džemas sutirštėjo. 

Džemas yra išviręs, kai cukinijų riekelės tampa net permatomos, o sirupo, kuriame jos verda, kaip reikiant sumažėja.

Išvirusį džemą supilsčiau į sterilizuotus indelius ir pastačiau žiemai. Gavosi pusantro litro cukinijų džemo.

Skanaus!

Kepsninės malonumai: šamo vėrinukai su keptais pomidorais

Ach ta lietuviška vasara... Visai neseniai sugrįžau iš Lietuvos pajūrio, praeitą savaitę ten buvo labai mažai saulės ir šilumos, bet užtat lietaus ir vėjo buvo daugiau nei reikia. Vietoj maudymosi jūroje ir deginimosi saulėje, mynėm dviračius po Kuršių Neriją, leidom aitvarus  kopose, plaukiojom laivais ir valgėm daug, daug šviežios žuvies. Visgi geros buvo atostogos...

Jei jau prašnekau apie žuvį, tai Merkio šamas prieš pat atostogas man atvežė šviežiausią šamuką. Iš šamo file gaminau vėrinukus ant medinių iešmelių, kuriuos kepiau Cobb kepsninėje. Kepsninę pasistatėme ant ežero tiltelio ir čirškinome šviežią žuvį su naminiais pomidorais. Taip keptas, ūsuotasis Lietuvoje užaugintas, šamas man priminė ant grotelių keptą kartžuvę, kurią kadaise valgiau Sicilijoje. Šamo mėsa tvirta ir todėl tinka kepimui ant iešmelių, o be to ji nėra riebi, todėl kepant ją patogu vartyti.

Receptas adaptuotas pagal bonappetit.com

6 asmenims

Žuvies iešmeliams:

• 1 kg Merkio šamo (visos žuvies)
• 5 v.š. ypač gryno alyvuogių aliejaus
• 1 čili pipiras
• 3 česnako skiltelės
• 1 citrinos nutarkuota žievelė
• druskos ir maltų juodųjų pipirų (pagal skonį)

Pateikimui:

• 6 pomidorai (geriau naminiai)
• 2 v.š. ypač gryno alyvuogių aliejaus
• 2 česnako skiltelės
• druskos, maltų juodųjų pipirų
• salotų lapų
• 1 citrina

Pirmiausiai išdorojau šamą ir išpjoviau du jo mėsos file gabalus. Šamo mėsą peilio pagalba atskyriau nuo odos, kad liktų tik gražūs file gabaliukai be kaulų ir odos.

Gautus du file gabalus pjausčiau skersai 1,5 centimetrų skersmens gabalėliais.

Keptuvėje įkaitinau alyvuogių aliejų, į kurį įmečiau pusiau perpjautas ir kiek patraiškytas česnako skilteles ir pusiau perpjautą čili pipirą. Prieskonius kaitinau ant vidutinės ugnies, kol česnakai pagelto o čili pipiras apkepė ir atidavė savo aromatą bei aštrumą aliejui. Iš aliejaus išgaudžiau iškepusius česnakus ir čili gabalėlius. Aliejui leidau ataušti.

Į ataušusį aliejų smulkiai įtarkavau vienos citrinos geltonąją žievelės dalį. Paruoštu aliejumi užpyliau pjaustytus žuvies gabalėlius ir palikau pusei dienos, kad aliejus įsigertų į šamo mėsą.

Kepsninę paruošiau kepimui ant tiesioginės ugnies t.y. virš kaitrių žarijų. Žuvies gabalėlius po vieną suvėriau ant medinių iešmelių, kuriuos prieš tai pusvalandį mirkiau vandenyje. 

Žuvies iešmelius kepiau ant tiesioginės ugnies po 2-3 minutes iš kiekvienos pusės. Jau beveik iškepusius gardinau druska ir maltais juodaisiais pipirais.

Pomidorus pepjoviau pusiau ir kepiau nupjauta puse į apačią apie 3 min, po to juos apverčiau ir apšlaksčiau alyvuogių aliejumi, apibėriau pjaustytais česnakais, druska, maltais pipirais ir pakepiau dar kelias minutes.

Keptus šamo iešmelius su keptais pomidorais guldžiau ant salotų lapų, kuriuos lengvai apšlaksčiau alyvuogių aliejumi, šalia dėjau atpjautą citrinos gabalėlį.

Skanios žuvies!

Kepsninės malonumai: mėsainiai su keptomis daržovėmis

Kokius dažniausiai gaunate komplimentus, na ne jūs patys, o jūsų pagamintas maistas? Aš dažnai išgirstu tokių komplimentų „Skanus pyragas, kaip pirktinis“ arba dar „Koks skanus tortas, kaip iš Maxima'os“. Šie komplimentai iš ties nuoširdūs ir apibūdina skanų maistą, tik palyginimai, mano galva, ne labai vykę. Bet štai sūnus moka mane pradžiuginti savo kompimentais „Tavo pica daug skanesnė nei picerijoje“, o paskutinį kartą iš jo išgirdau štai tokį komplimentą, apie naminius, kepsninėje keptus, mėsainius „Šie mėsainiai tikrai skanesni nei McDonalds'o ar Hesburger'io“. Šis įvertinimas mane labai pradžiugino, manau, nuo šiol mano paauglys dažniau prašys naminių mėsainių, nei pinigų, kitiems, mano galva, ne visai sveikiems mėsainiams pirkti. Kas augina paauglius, mane supras, nes kartais taip sunku su jais sutarti maisto klausimais ir ne tik...

Šių mėsainių receptą radau Steven Raichlen knygoje „Barbekiu“ , o recepto antraštė buvo tokia „Kaip iškepti tobulą mėsainį“. Tai kokia gi to tobulo mėsainio paslaptis? Ogi labai paprasta, skani ir kokybiška šviežiai malta jautienos ar avienos kumpio arba mentės mėsa ir ... riebalai, taip, taip mėsainis turi būti sultingas. Riebalų mėsainyje turi būti 15-20 procentų, šiame recepte riebalų vaidmenį atlieka česnakinis žolelių sviestas, kuris įspaudžiamas į mėsainio vidurį. O nuo savęs dar galėčiau pridurti, kad tobulam mėsainiui tiesiog būtini naminiai padažai ir daug, daug daržovių. Šį kart apie bandeles nešnekėsiu, nes tenkinomės pirktinėmis, kitą kart iškepsiu naminių. Visai pamiršau paminėti, kad tobuliems mėsainiams tiesiog būtinas dūmo kvapas. Kaip jau įprasta, šiuos mėsainius ir daržoves kepiau Cobb kespsninėje, kurią, savo džiaugsmui, galiu labai lengvai išplauti, nes ji visa telpa į standartinę virtuvės kriauklę, todėl iki šiol atrodo kaip nauja.

10 mėsainių:

• 1 kg šviežiai malto jautienos kumpio
• 50 g. sviesto
• 2 česnako skiltelės
• ryšelis šviežių petražolių ir krapų
• maltų juodųjų pipirų ir druskos (pagal skonį)

Keptoms daržovėms:

• 2-3 jaunų burokėlių
• 2-3 svogūnų galvutės
• 5 nedideli pomidorai
• 2-3 nedidelės paprikos
• 6 v.š. šaltai spausto alyvuogių aliejaus
• 3 v.š. balzaminio acto
• 1 v.š. medaus
• maltų pipirų, druskos, džiovinto raudonėlio
• 2 česnako skiltelės

Krienų grietinės padažui:

• 1 st. grietinės
• 4 – 5 v.š. krienų
• 1 v.š. citrinos sulčių
• ryšelis šviežių krapų
• druskos, cukraus ir maltų juodųjų pipirų (pagal skonį)

Aštriam pomidorų padažui:

• 2-3 pomidorai
• 1 mėlynasis svogūnas
• 1 paprika
• 1 čili pipiras
• 2 skiltelės česnako
• 2 v.š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
• 2 v.š. balzaminio acto
• ryšelio šviežių petražolių ir bazilikų
• cukraus, druskos (pagal skonį)

Pirmiausiai pagaminau česnakinį žolelių sviestą. Kapotas žoleles ir česnakus išsukau su minkštu sviestu. Pagamintą sviestą susukau į maistinę plėvelę ir įdėjau į šaldytuvą, kad sukietėtų.

Maltą mėsą gausiai gardinau maltais pipirais ir truputėliu druskos bei formavau nedidelius, plokščius mėsainius į kurių vidų spaudžiau po gabaliuką žolelių sviesto. Pagamintus mėsainius iki kepimo laikiau šaldytuve.

Užmarinavau visas daržoves išskyrus pomidorus. Iš alyvuogių aliejaus, balzaminio acto ir prieskonių išplakiau padažą. Šiuo padažu atskirai užpyliau visas daržoves, pjaustytus apskritimais burokėlius, svogūnus ir paprikas. Svogūnus pervėriau mediniais dantų krapštukais, kad būtų patogiau kepti ir vartyti. Daržoves palikau marinuotis valandai.

Pagaminau padažus. Iš grietinės, krienų ir prieskonių išsukau krienų padažą, kurį gardinau kapotais krapais.

Aštriam pomidorų padažui, pjaustytas daržoves sudėjau į elektrinę trintuvę ir sutryniau iki padažo konsistencijos. Padažą gardinau aliejumi, actu ir prieskoniais.

Kepsninę paruošėme kepimui ant tiesioginės ugnies.

Mėsainius kepiau po 5-7 min. iš abiejų pusių.

Pomidorus pirmiausiai kelias minutes apkepiau nupjauta puse į apačią, po to apverčiau. Apkepusią pusę apšlaksčiau alyvuogių aliejumi, kapotais česnakais, maltais pipirais ir druska ir dar kelias minutes pakepiau ant nepjautos pusės.

Marinuotus burokėlius kepiau po 3-4 min. iš kiekvienos pusės.

Apskritimais pjaustytus svogūnus ir papriką kepiau po 2-3 min. iš kiekvienos pusės.

Bandeles perpjauta puse kelias minutes apskrudinau kepsninėje.

Kiekvienas pagal savo skonį sluoksniavome mėsainus į bandeles. Rekomenduoju derinti keptus burokėlius su keptais svogūnais ir krienų padažu. O keptus pomidorus su keptomis paprikomis, svogūnais bei aštriu pomidorų padažu.

P.S. Mėsainiai tikrai gavosi sultingi, nes ištirpęs sviestas sudrėkino mėsą. O man asmeniškai labiausiai patiko marinuotos ir kepsninėje keptos įvairios daržovės, jas galėčiau valgyti ir vienas visai be mėsos ir bandelių.

Skanių mėsainių!

Mėlynių blynai

Dar prieš savaitę, būdama vasarnamyje, ilgėjausi Vilniaus ir maniau, kad jo labai pasiilgau. Dabar, jau penkias dienas būdama Vilniuje, jaučiu kaip beprotiškai pasiilgau Druskininkų. Pasiilgau gryno oro ir miško su mėlynėmis... 

Būdama vasarnamyje kepiau blynus su mėlynėmis, juos valgėme užsipildami pačiu tikriausiu klevų sirupu iš Vermonto, tuo pačiu, kurį gavau dovanų nuo Jūratės. Dažniausiai amerikietiški mėlynių blynai kepami su pasukomis arba pienu ir lydytu sviestu, aš pabandžiau juos kepti tik su riebia grietinėle, rezultatas pranoko mano lūkesčius.

Įkvėpimo sėmiausi iš smittenkitchen.com

4 asmenims:

• 1 st. šviežių mėlynių
• 1,5 st. miltų
• 2 st. riebios grietinėlės (35 % riebumo)
• 2 kiaušiniai (nedideli)
• 2 v.š. cukraus
• 2 a.š. kepimo miltelių
• 1 a.š. vanilinio cukraus
• žiupsnelis druskos

Pateikimui: 

• klevų sirupo arba šviežio medaus
• šviežių mėlynių

Viename inde išsukau kiaušinius su grietinėle.

Kitame inde sumaišiau sausus produktus: miltus, kepimo miltelius, vanilinį ir paprastą cukrų bei druską.

Išmaišytus sausus produktus subėriau į skystus ir gerai išsukau. Tada į tešlą subėriau švarias mėlynes ir atsargiai sumaišiau, kad mėlynės nesusitrintų ir pasislėptų tešloje.

Įkaitintoje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies kepiau nedidelius blynus. Blynus kepiau sausoje keptuvėje, jei blynai per greitai pradeda svilti, reiškia kepate per karštoje keptuvėje. Blynus ant kitos pusės reikia versti kai ant nekeptos blyno pusės pradeda kilti burbuliukai.

Blynus dėjome vieną ant kito, gardinome klevų sirupu ir likusiomis mėlynėmis, valgėme užsigerdami mėtų arbata. Vieni iš skaniausių, mano keptų, savaitgalio blynų.

P.S. Tobuli mėlynių blynai, kurie patiko visiems, kas juos valgė. Žinant, kad jie kepami tik su grietinėle, kiek graužia sąžinė, dėl kalorijų skaičiaus, bet valgant riebumo juose visiškai nesijaučia.

Skanių blynų su mėlynėmis!

Crostini su voveraitėmis

Kartais būna taip, kad niekaip nesirašo, mintys tiesiog užsirakina galvoje ir niekaip nenori iš jos išlįsti. O kartais būna taip, kad niekaip nesifotografuoja, t.y. fotografuojasi, bet ne taip gerai, kaip norėtųsi. Dažnai tenka maistą fotografuoti vakarais, kai saulės šviesos jau nepakanka, o dar dažniau tenka skubėti, nes maistas šąla, draugai ir šeima laukia, vaikai zyzia. O tada turiu tokius vaizdus, kurių ilgai nesiryžtu viešai rodyti. Taip buvo ir su šiuo receptu, pasižiūriu į nuotraukas ir atidedu rašymą kitai dienai, o kitą dieną vėl viskas kartojasi ta pačia eiga. Bet receptu visgi pasidalinti norisi, nes jis tikrai geras...

Šiuos voveraičių crostini ruošiau Cobb kepsninėje. Pasistatėme ją tiesiai ant stalo, kaip kokį fondiu indą ir mėgavomės kepimu. Visi sėdim, kepam, plepam... Puiki idėja vasaros vakarienei lauko terasoje ar balkone, nes ši kepsninė tinka ten, kur neįmanoma naudotis įprasta kepsnine. Voveraitės kuo puikiausiai iškepė folijos maišeliuose ant kepsninės, o ant žarijų skrudinta duona buvo daug skanesnė ir traškesnė nei kepta orkaitėje, o dar ir dūmais kvepėjo...

4 asmenims:

Voveraičių maišeliams (2 vnt):

• 1 l. šviežių voveraičių
• 50 g. sviesto
• ryšelio šviežių svogūnų laiškų
• 2 česnako skiltelių
• ryšelio šviežių krapų
• kelių šviežių čiobrelių šakelių
• maltų juodųjų pipirų ir druskos (pagal skonį)
• folijos (kepimui)

Skrudintai duonai:

• 2 vnt. prancūziškos duonos baguette
• kelių česnako skiltelių
• šviežių čiobrelio šakelių (papuošimui)
• tarkuoto sūrio „Džiugas“ (apibarstymui, bet nebūtinai)

Voveraites nuploviau, dideles suplėšiau, o mažas palikau sveikas.

Svogūnų laiškus supjausčiau, česnakus, krapus ir čiobrelius kartu sukapojau ir sumaišiau su voveraitėmis, viską skaninau prieskoniais.

Atplėšiau du didelius folijos lapus, ant kurių subėriau pusiau padalintas voveraites, o ant kiekvieno uždėjau po sviesto gabalėlį. Foliją perlenkiau pusiau ir suformavau keturkampius krepšelius, kurių kraštelius gerai užsukau, kad kepant voveraičių sultys neišbėgtų.

Ant kepsninės dėjau folijos maišelius su voveraitėmis ir kepiau apie 15 minučių uždengusi kepsninės dangtį, kol maišeliai išsipūtė (matosi nuotraukoje).

Kol voveraitės kepė susipjausčiau įstrižai prancūziškas baguette, česnako skilteles perpjoviau pusiau (kad būtų patogiau duoną įtrinti).

Kai abudu maišeliai su voveraitėmis iškepė ant Cobb grotelių skrudinome duoną iš abiejų pusių.

Galiausiai kiekvienas sau darėmės po crostini: duoną pasitrynėme perpjauta česnako skiltele ant viršaus dėjomės folijoje keptų voveraičių, puošėme ir skaninome šviežiais čiobreliais ir tarkuotu sūriu „Džiugas“.

P.S. Jas valgėme užsigerdami baltu vynu, puikios ir nereikalaujančios daug darbo užkandėlės, kurias gaminant kartu, dar lieka daug laiko ir bendravimui.

Skanių voveraičių!