Labai mėgstu maistingus šaltojo metų laikotarpio kepinius su moliūgais, morkomis, cukinijomis, pasirodo, juos net ir su briuselio kopūstais galima iškepti. Anglai šioje srityje nepralenkiami, šis pyragas buvo pavadintas teabread, pagal senas tradicijas, kai dar naminiai kepiniai buvo patiekiami su sviestu popiečio arbatėlei. Man šio pyrago duonele vadinti nesinorėtų, nes jis kepamas su kepimo milteliais (mano siauru supratimu, duona kepama su raugu arba mielėmis), pagal dedamą medaus kiekį jis primintų meduolį, o pagal kepimo procesą - keksą. Taigi, gelsvasis keksas iš mamos užaugintų moliūgų, kurie šiemet labai gerai laikosi...
- 180 g. sviesto (ištirpinto)
- 140 g. medaus
- 1 didelis naminis kiaušinis
- 250 g. tarkuoto moliūgo (burokine tarka)
- 100 g. rudojo cukraus
- 350 g. miltų (aukščiausios rūšies)
- 1 a.š. kepimo miltelių
- 1 a.š. tarkuoto imbiero
- 2 a.š. cukruotų apelsino žievelių
- cukraus pudros ir cinamono (pabarstymui)
Įkaitinau orkaitę iki 180 laipsnių. Išlydžiau sviestą, kadangi mano medus kietas, tai jį sušildžiau šiltame svieste. Mikseryje išplakiau medų, sviestą, kiaušinį ir tarkuotą moliūgą. Tada sudėjau cukrų, miltus, kepimo miltelius, imbierą, cukatus ir vėl gerai išplakiau. Masę supyliau į pailgą kekso formą išklotą kepimo popieriumi ir kepiau apie 50 min. Iškepusį aušinau ant grotelių ir apibarsčiau cukraus pudros ir malto cinamono mišiniu. Labai skanus, maistingas ir drėgnas keksas, tinkantis prie aromatingos arbatos.
Skanaus.
Receptas iš bbcgoodfood.com
Bet kaip graziai iskiles!!!!!!! Nuostabu ;)
AtsakytiPanaikintiNu jau šitas tai tikrai vertas nuodėmės. nors anokia čia nuodėmė: moliūgai, medus, imbieras.. Niam :)
AtsakytiPanaikintiLabai gražiai ir skaniai geltonas, labai viliojantis... :)
AtsakytiPanaikintiLabai dailus :) Saldūs kepiniai su daržovėm ir mano virtuvėj smarkiai mėgstami :)
AtsakytiPanaikintiAčiū, ačiū, Aguonėle ir aš džiaugiuosi, kad toks fotogeniškas gavosi.
AtsakytiPanaikintiEgle,taikliai pasakyta, o man maloniausia kai tokius pyragus vaikai graužia.
Aussra, moliūgas labai ryškiai geltonas buvo, o dar tas naminis kiaušinis...
Mačiau, Jurgita, kad mėgsti, čia mūsų skoniai sutampa.
Vis nedrįstu gaminti moliūgainį, nors kažkada gaminti sausainiai puikūs gavosi. O skonis kaip meduolio tikriausia?
AtsakytiPanaikintiKarolina, kaip labai skanaus kekso, jokio specifinio skonio, vaikai geriausi kritikai, valgė net ausys lapsėjo. Taigi išbandyk!
AtsakytiPanaikintiGal galėtum iš mamos sužinoti, kokia moliūgų rūšis, kuri taip ilgai laikosi. Maniškiams greičiau nei per mėnesį kai parėjo ir daržo, buvo kapiec.
AtsakytiPanaikintiYra toks požymis, kas laikoma duona, kas ne - jeigu didžiąją dalį sudaro miltai, tuomet duona. Taviškis tikrai labiau keksas.
Dalia, moliūgo rūšies mama pasakyti negalėjo, ji sodina daug rūšių, o po to patikusio sėklas pasidžiovina ir vėl sodina. Tik pamenu, kad apvalus oranžinės spalvos ir labai didelis. Beje, dar turiu žalios spalvos moliūgą, užaugintą vyro močiutės, tai visai kita rūšis (nuotraukoje jo kraštelis matosi), o visą žiemą mano virtuvėje prastovėjo. Manau, kad dar priklauso kur tuos moliūgus laikysi, mano mama šiemet juos vasarinėje virtuvėje, ne rūsyje laikė, tai ten pakankamai vėsu ir nedrėgna. Tikiuosi šiais metais tave moliūgai ilgiau džiugins.
AtsakytiPanaikintiIšbandžiau savaitgalį šitą receptuką, nes reikėjo pabaigti prapjautą moliųgą ir imbiero gabaliuką :) Keksiukas labai skanus išėjo, tik ne toks geltonas :( gal daugiau toks rudai geltonas, nors moliūgas pats tai labai geltonas buvo... Bet vistiek kitos dienos nesulaukė ;)
AtsakytiPanaikintiEgle, smagu girdėti, kad patiko. O tas geltonumas pas mane dar nuo naminio kaiušinio ir apelsinų žievelių gal prisidėjo.
AtsakytiPanaikintiIssikepiau ir as.Labai skanus,bet man taip pat rudas gavosi,o ne geltonas kaip nuotraukoje.
AtsakytiPanaikinti