Mėlynių šaltsriubė su naminiais leistinukais

Mėgstu mėlynes... Jomis galima gardžiuotis nuo Joninių iki pat rudens ir visai nesvarbu, kad renkant rankos tampa mėlynos mėlynos, kaip pačios uogos. Mėlynių šaltsriubė jau nuo senų laikų, mūsų šeimoje, yra būtinas vasaros atributas. Ji verdama su naminiais leistinukais, kurie paruošiami labai greitai, jeigu norisi dar greitesnio rezultato, juos galima pakeisti kokybiškais kiaušininiais makaronais. Tai pati mėgstamiausia mano tėčio sriuba, dėl jos jis eitų rinkt mėlynių net ir vidurnaktį, kad tik gautų paragaut nors lėkštutę.

Leistinukams:

• 2 kiaušiniai
• 6 v.š. pieno
• 6 v.š. miltų
• žiupsnelis druskos

Sriubai:

• 2 l vandens
• 0,5 l mėlynių
• 3-4 v.š. cukraus
• 1 a.š. vanilinio cukraus
• 1 v.š. citrinos sulčių
• žiupsnelis druskos
• riebios grietinės arba plaktos grietinėlės (papuošimui)

Vandenį užvirinau puode, kol jis užvirė pagaminau tešlą leistinukams. Kiaušinius išsukau su miltais, druska ir pienu, tešla gavosi panaši į blynų. Kai vanduo užvirė, iš lėto mažu šaukšteliu tešlą leidau į vandenį. Jeigu leistinukai neišlaiko savo formos ir išsisklaido vandenyje, tai tešla yra per skysta, reikia dar pridėti miltų. Leistinukai virdami iškilo į paviršių, tada subėriau švarias mėlynes. Sriubą viriau, kol mėlynės patižo, tada subėriau cukrų, vanilinį cukrų, druską ir citrinos sultis, dar kelias minutes paviriau ir leidau sriubai praaušti, o tada kišau atšaldymui į šaldytuvą, kokiai valandėlei. Kai sriuba tapo gaivinančiai šalta, pilsčiau į lėkštes ir puošiau grietine, nors šventiškiau būtų su plakta grietinėle. Skanu, gaivu ir labai vasariška.

Skanių mėlynių.