Bevartydama Zawadzkos knygą „Lietuvos virėja“ aptikau labai jau keistą meduolių receptą, kuriam reikia tik medaus, ruginių miltų ir prieskonių. Meduoliukai gaunasi tokie prėskučiai, kieti ir traškūs, labai jau tinkantys Kūčių vakarienės stalui, nes nenaudojamas nei sviestas, nei kiaušiniai. Aš, kaip tikra Dzūkijos dukra, meduoliukams pasirinkau grybukų formą, nes ką gi dzūkai dės ant Kūčių stalo? Ogi marinuotus, sūdytus, keptus, džiovintus ir, aišku, meduolinius grybukus.
- 1 st. medaus
- Viso grūdo ruginių miltų
- Pasirinktų prieskonių (naudojau anyžių sėklas, juoduosius pipirus ir džiovintą apelsinų žievelę)
- Pora šauštų degtinės (naudojau dzūkišką naminukę)
- Citrinos sulčių ir cukraus pudros (glajui)
- Aguonų
Pirmiausiai pasiruošiau prieskonių mišinį, nes labai jau norėjau sukurti meduoliukų kvapą. Grūstuvėje sugrūdau porą šaukštelių anyžių sėklų, saujelę džiovintų apelsinų žievelių ir keletą grūdelių juodųjų pipirų. Gavosi labai įdomus derinys, saldus anyžiaus kvapas persipynė su kartoku apelsino žievelės aromatu ir pipirų aštrumu. Man tai pats maloniausias procesas, kai galiu pati susigrūdus prieskonius pasiruošti šviežią ir savitą kvapą, kurį mišinys perteiks kepiniui. Prieskonių mišiniui galima naudoti: cinamoną, žvaigždinį anyžių, muskatą, gvazdikėlius, kardamonus, tai jau jūsų skonio ir fantazijos reikalas. Puode ištirpinau stiklinę medaus, bet neužviriau (nors Zawadzkos recepte nurodyta jį virti net valandą), subėriau grūstus prieskonius ir leidau jam truputėlį pakaisti, kad labiau išsiskirtų kvapai, supyliau naminukę. Praušusį medų maišiau su ruginiais miltais, miltų bėriau tol, kol tešla nelipo prie rankų, bet neperberkite, nes ji taps labai kieta, bus sunku iškočioti. Ant kepimo popieriaus iškočiojau tešlą ir štampavau grybukus. Juos kepiau 180 laipsnių orkaitėje apie 10 minučių, kol pradėjo ruduoti (tik neperkepkite). Iškepusius aptepiau cukraus pudros ir citrinos sulčių glajumi ( į kelis šaukštus cukraus pudros po truputį pyliau citrinos sultis ir iš karto maišiau, kol gavosi košelė), galiausiai storai apibarsčiau aguonomis.
Ramios Jums Kūčių vakarienės.
Receptas adaptuotas pagal W.A.L.Zawadzkos knygą „Lietuvos virėja“
Super sausainiukai! Skanus ir su glajum, ir be jo! Isbus traskus dar pora dienu (sudejau sandarion dezuten)?
AtsakytiPanaikintiJie tokie neįprasti, kietoki ir taškūs, bet man irgi patiko, o svarbiausia, kad Kūčioms tinka (be sviesto, kiaušinių). Manau, kad iki Kūčių išstovės, na ne bent suvalgysit anksčiau laiko :)
AtsakytiPanaikintiSie sausainiai man skaniausi buvo kepimo diena ir sekancia. Per Kucias (trys paros po kepimo) jie buvo nelabai ikandami, o atlauzt buvo galima tik gerokai palankscius :) Praejus dviems savaitems jie vel valgomi, nebe tokie traskus kaip pirmosiomis dienomis, bet galima atsikasti be dideliu pastangu :) Gal veliau situacja dar geres? Bet kita karta juos suvalgyciau tik iskepus, buvo gardumelis!:)
AtsakytiPanaikintiTai va, pasirodo, juos reikia iš karto valgyti :) Visgi juose nėra nei kiaušinių, nei pieno, tik medus ir rupūs miltai...
AtsakytiPanaikinti