Kada jau kada, bet per Naujuosius, turbūt, išgeriama daugiausiai šampano. Taigi, ir aš keldama šampano taurę, norėčiau su jumis pasidalinti savo įspūdžiais ir nuotraukomis iš Šampanės.
Šį rudenį teko lankytis Epernay miestelyje, Šampanėje, visai netoli Reimso. Ten esančioje Šampano gatvėje yra įsikūrusi visa eilė garsių šampano namų.
Apsilankymui pasirinkome Mercier šampano namus, kuriuos 1858 metais įkūrė Eugene Mercier, jis garsėjo savo novatoriškumu. Jo užsakymu buvo pagaminta statinė iš 150 rinktinių Vengrijos ąžuolų talpinusi net 200 000 tradicinių šampano butelių.
Šią statinę, pilną šampano į Paryžiuje 1889 metais vykusią Pasaulinę Parodą tempė net 12 porų jaučių ir 18 arklių. Kalbama, kad ji užėmė garbingą antrąją vietą, po Eifelio bokšto. Įdomu ir tai, kad 1950 m. kartu su Renault buvo organizuotas „Šampano ralis“... rūsiuose, kuriuose brandinamas Mercier šampanas. Ralio trasą atstojo rūsiai, kurių ilgis 18 km po žeme net 30 metrų gylyje. Šio ralio metu nesudužo nei vienas brandinamo šampano butelis.
Šampanėje vynuogės buvo auginamos jau nuo antikos laikų, o šalia esantis Reimsas, kuriame buvo karūnuojami Prancūzijos karaliai populiarino šio regiono vynus, nes karūnavimo metu jų būdavo išgeriama tikrai nemažai.
Maždaug nuo 1660 metų Šampanėje, norint išsaugoti vyno aromatą, be ilgesnio brandinimo, vynai buvo pradėti pilstyti į butelius. Dėl nepasibaigusios fermentacijos natūraliai suputojęs vynas iššaudavo kamščius ar net susprogdindavo butelius, todėl buvo pavadintas „velnio vynu“. Apie 1667 metus vienuolis-benediktinas Dom Perignon patobulino šampano gaminimo būdą, dėl to jis yra vadinamas šampano tėvu.
Šampanas buvo pradėtas brandinti kreidos kasyklų urvuose, kuriuose ištisus metus laikosi pastovi drėgmė ir oro temperatūra.
Mercier rūsiuose jis laikomas 30 metrų gylyje, 10 laipsnių šilumoje ir 90 proc. drėgmėje.
Reikėtų paminėti, kad tradicinio šampano gamybai naudojamos 3 rūšių vynuogės: Le Pinot Noir (raudonosios vynuogės), Le Pinot Meunier (raudonosios vynuogės), Le Chardonnay (baltosios vynuogės).
Šampano gamybą sudaro keletą etapų. Pirmiausiai vynuogių sultys fermentuojamos nerūdyjančio plieno induose nuo dviejų iki trijų savaičių, vėliau jos sumaišomos tam tikromis proporcijomis. Po šio proceso į vyną pilamas cukrus bei mielės ir jis išpilstomas į butelius. Buteliai laikomi horizontalioje padėtyje nuo šešių iki devynių savaičių.
Fermentacijos proceso metu buteliai vartomi kartą per dieną vis pakeičiant butelio padėtį ištisas šešias-aštuonias savaites.
Galiausiai šampanas brandinamas buteliuose keletą metų.
Įdomu, kad šampano buteliai pagal savo dydį turi atskirus vardus, parinktus iš Biblijos: Magnum (1,5 l.), Jeroboam (3 l.), Mathusalem (6 l.), Salmanazar (9 l.), Nabuchodonosor (15 l.) ir tai dar ne visi butelių vardai.
Naujųjų Metų vakarui belieka tik išsirinkti kokį putojantį vyną sausą ar saldesnį gersite ir prie kokio maisto jį derinsit. Šiemet aš su savo šampano buteliu keliauju į svečius, bet jei likčiau namuose būtinai pasigaminčiau troškintą triušieną, juk visgi ateinantys - tai kiškio metai.
Laimingų metų laimingū-ū-ū-ū!
Nuotraukos iš asmeninio albumo, informacija iš Wikipedia ir Mercier šaltinių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą