2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Moliūgo fondiu

Skubu dalintis labai jau puikiu receptu, aišku, tiems, kurie mėgsta moliūgus. Specialiai šiam patiekalui turguje ieškojau mažučio moliūgo, nes mano užauginti per dideli ir juos kepti reiktų visą amžinybę. Tai labai jaukus patiekalas dviems, tik kabini švelnų padažiuką duonos lazdele arba duonos gabalėliu (specialiai šiai progai kepiau fokačiją, ji čia labai tiko) ir niekaip negali sustoti, o jei dar su raudonuoju vynu, tai tikrai, jaukus vakaras garantuotas!


  • nedidelis moliūgas (mano jau išskaptuotas buvo apie 1,5 kg)
  • 300 ml riebios grietinėlės
  • 150 ml pieno
  • 80 g tarkuoto sūrio „Džiugas“
  • 3 česnako skiltelių
  • 1 a.š. džiovintų čiobrelių
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų, druskos (pagal skonį)


Pirmiausiai išskaptavau moliūgą, iš jo išimdama visas sėklas ir plaušius, jo vidų ištryniau druska ir maltais pipirais. Puode užviriau grietinėlę su pienu ir smulkintais česnakais (kartais reikia pamaišyti), tada sudėjau tarkuotą sūrį ir gerai maišydama jį ištirpinau, skaninau druska, pipirais, čiobreliais. Pagamintą padažą supyliau į išskaptuotą moliūgą ir stačiau kepti į įkaitintą 150 laipsnių orkaitę. Mano moliūgas iškepė per 1 val 15 min (ar jis iškepęs galima patikrinti įsmeigus šakutę į minkštimą), tada, įjungusi orkaitėje skrudinimo iš viršaus programą, padidinau temperatūrą iki 200 laipsnių ir kepiau dar 10 min. Iškepusį moliūgą atsargiai perkėliau ant lėkštės.
Visiems ragavusiems šis patiekalas labai patiko, o ir pats moliūgo minkštimas buvo puikiai iškepęs, jį galima buvo duonos lazdele kabinti kartu su skaniuoju sūrio padažu. Kai tik kitą kart nusipirksiu mažą moliūgą ir vėl būtinai taip kepsiu.

Receptas iš čia.

Skanaus moliūgo!

Kaip kepti burokėlius?

Šį kart labai paprastas, bet naudingas patarimas. Jeigu mėgstate burokėlių salotas, tai tenka juos ir virti, o verda jie ilgai ir dar puodas po jų toks, labai jau nešvarus būna. Tai viena iš priežasčių, kodėl aš mėgstu burokėlius kepti, o ne virti. Antra priežastis ta, kad taip iškepti burokėliai būna daug kvapnesni už virtus. Na, o trečioji, kad taip kepant galima taupyti energiją ir vienu metu orkaitėje iškepti net kelis patiekalus. 



Jeigu dar nesate bandę burokėlių kepti, būtinai išbandykite, o tada jau galėsite nuspręsti, kurie jums skanesni, virti ar kepti?

Daugiau filmuotų receptų portale pinigukarta.lt

Kaip pasigaminti prieskonių mišinį?

Artėjant žiemai vis daugiau vartojame kvapnių ir šildančių prieskonių. Turbūt, nieks nesiginčys, kad kvapniausi prieskoniai yra šviežiai sutrinti. Šį kart kviečiu pasigaminti prieskonių mišinį patiems iš jūsų mėgstamų prieskonių. Žaisti su kvapais, kurti ir ieškoti to vienintelio ir nepakartojamo kvapo, labai smagu, o dar smagiau būna, kai juo pakvimpa ir ką tik iškeptas pyragas.



Taip pagamintus prieskonių mišinius galima supilstyti į gražius stiklinius indelius ir dovanoti per Kalėdas. Puiki mintis kalėdinei dovanai.

Daugiau filmuotų receptų rasite portale pinigukarta.lt

2011 m. lapkričio 28 d., pirmadienis

Obuolių keksiukai su cinamonu ir razinomis

Ir kaip gi tas laikas bėga! Jau ruduo padus rodo, o Kalėdos beldžiasi į mūsų duris ir širdis. Mano širdis dar rudeniu alsuoja, nors protas vis labiau verčia apie Kalėdas susimąstyti. Po visų savo kelionių ir gimtadienių aš tespėjau į pastovų gyvenimo ritmą įsivažiuoti, o ir vėl šventės ant kulnų lipa.
Apie artėjančias šventes vis labiau primena ir suaktyvėjęs tinklaraštininkų pasaulėlis. Viktorija visus kviečia prisijungti prie akcijos „Kalėdų senelis slapukas" (ir kas gi juo nenori nors trumpam pasiversti), o Kokonas ir vėl organizuoja Kalėdinę labdaros mugę (jau šį šeštadienį). Belieka tik pasipustyti padus ir įsijungti į jau įsibėgėjantį švenčių laukimą :)
Nors, kol dar kalendorius rodo rudenį, skubu kepti keksiukus, su obuoliais, cinamonu ir razinomis.


12 keksiukų (nors man, kaip visad, gavosi 15)

  • 200 g. kvietinių miltų
  • 50 g. rupių kvietinių miltų
  • 1 a.š. kepimo miltelių
  • 1 a.š. cinamono
  • 100 g. cukraus (geriau rudojo)
  • 2 kiaušiniai
  • 125 ml. pieno
  • 4 v.š. aliejaus (geriau bekvapio, naudojau vynuogių kauliukų)
  • 2 obuoliai (nulupti ir sutarkuoti)
  • 100 g. razinų


Kaip visad, kepant keksiukus, pirmiausiai įkaitinau orkaitę iki 180 laipsnių. Pasiruošiau du gilius indus. Viename inde išmaišiau visus miltus, cinamoną ir kepimo miltelius. Kitame inde su cukrumi išsukai kiaušinius, supyliau aliejų ir pieną, viską gerai išmaišiau. Į tą patį indą sudėjau tarkuotus obuolius ir razinas, o išmaišiusi ant viršaus užpyliau antrojo indo miltų mišinį. Viską gerai išsukau ir dėjau į keksiukų popierines formeles. Kepiau apie 25 min.
Šie keksiukai ypatingi tuo, kad yra pakankamai liesi ir neriebūs, nes jiems naudojama tik labai nedaug aliejaus. Galbūt vienintelis jų trūkumas, kad sunkokai nusiima nuo popierinių formelių, kol yra šilti. Būtinai juos kepsiu dar ir dar kartą, nes jie lengvi, skanūs, juose subtiliai jaučiamas obuolių ir cinamono skonis.

P.S. Šiuos keksiukus patogiausia būtų kepti silikoninėse formelėse, nes prie popierinių jie truputį limpa. 

Receptas iš „BBC Good Food“ rugsėjo mėnesio žurnalo.

Skanių keksiukų!

2011 m. lapkričio 25 d., penktadienis

Aštrus moliūgų sėklų užkandis

Dar vienas filmuotas receptas į moliūgų temą, tik šį kart iš moliūgo sėklų. Jo paruošimas labai paprastas ir greitas, puikiausiai tiks netikėtai užgriuvusiems draugams pavaišinti prie alaus ar raudono vyno taurės. Turbūt, visi žino, kokios moliūgų sėklos maistingos, o mėgstantiems aštrius užkandžius, jos galės atstoti sūdytus riešutus ir traškučius.



Užkandžiui paruošti prireiks:

  • stiklinės moliūgo sėklų
  • 1 v.š. alyvuogių aliejaus
  • druskos ir čili miltelių

Daugiau filmuotų receptų portale "Pinigų karta".

Skanaus!

2011 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

Gimtadienio tortas su aguonomis, cinamonu ir apelsinais

Vakar, lapkričio 22 dieną buvo lygiai metai, kaip pradėjau rašyti šį tinklaraštį, keista, bet 22 dieną yra ir mano pačios gimtadienis, tik kitą mėnesį, turbūt, man šis skaičius simbolizuoja gimimą:) O tinklaraštis gimė kartu su pirmuoju šiuo mano įrašu . Pirmus tris mėnesius aš tik rašiau ir niekam jo nerodžiau (tik vyrui ir kelioms draugėms), vis nedrąsu buvo... 
Dabar jau esu parašiusi 95 įrašus, turiu sekėjų ir draugų FB, kurių ratas vis auga, visiems jiems esu be galo dėkinga, kad čia užsuka, skaito, dalinasi mintimis. Pradėdama rašyti net nesitikėjau, kad susirasiu tiek įdomių bendraminčių, su vienais turėjau galimybę susipažinti gyvai, su kitais tik per monitoriaus ekraną, nors bet kokiu atveju, iš kiekvieno turiu ko pasimokyti, ir kartu pasidžiaugti skaniais atradimais. Per tuos metus gavau ir išmokau daug daugiau nei galėjau tikėtis, esu laiminga jog ryžausi tai pradėti!


Kaip ir priklauso gimtadienio proga, bus tortas, turbūt, pirmasis torto receptas šiame tinklaraštyje. Tortas pats papraščiausias, jį gaminu jau labai seniai, kremo recepto niekad nekeičiu, tik varijuoju priedais, o va su pagrindu tai iki šiol eksperimentuoju. Anksčiau kepiau biskvitinį, dabar dažniau gaminu su trintais sausainiais. Šį kart prisieksperimentavau, norėjau storesnio pagrindo ir sutryniau daugiau sausainių, bet kažkaip sviesto pagailėjau, tai pagrindas gavosi per trapus, bet kitą kart sviesto dėsiu daugiau ir bus beveik idealus greitai pagaminamas torčiukas.


22 cm skersmens formai

Pagrindui:
  • 2 pakeliai sausainių „Gaidelis“ (po 180 g)
  • 80 g minkšto sviesto (kitą kart dėsiu visus 100 g)
  • 0,5 šaukštelio cinamono

Kremui:
  • 400 ml riebios grietinėlės
  • 400 ml natūralaus jogurto
  • 2 apelsinų išspaustos sultys (apie 200 ml) ir nutarkuota jų žievelė
  • 3 v.š. cukraus
  • 1 a.š. aguonų
  • cinamono, vanilinio cukraus
  • 1 pakelio želatinos (naudojau Dr. Oetker)


Sausainius susmulkinau elektriniu smulkintuvu, sudėjau minkštą sviestą su cinamonu ir gerai išsukau. Torto formos dugną išklojau trupinių mase ir gerai supresavau. Formą kišau į šaldymo kamerą. Kol pagrindas stingo pasigaminau kremą. Pirmiausiai nutarkavau abiejų apelsinų žieveles ir išspaudžiau iš jų sultis. Sultyse užmerkiau želatiną. Mikseryje išplakiau grietinėlę su cukrumi, kai ji išsiplakė supyliau jogurtą, tarkuotas žieveles, aguonas ir prieskonius bei gerai išsukau. Išbrinkusią apelsinų sultyse želatiną ištirpinau ant žemos ugnies, o kai ji praaušo supyliau į kremą ir gerai išsukau. Ant sustingusio pagrindo pyliau kremo masę ir stačiau į šaldytuvą stingti. Dažniausiai šį tortą gaminu iš vakaro, per naktį jis sustingsta, o ryte belieka papuošti. Šį kart puošiau aguonomis, iš popieriaus išsikirpau snaigę (ji tarnavo, kaip trafaretas), ją uždėjusi ant torto pagrindo , gerai prispaudžiau, o ant viršaus bėriau aguonas vis paspausdama pirštu, kad jos geriau priliptų, šonus irgi aplipdžiau aguonomis. Šis puošimo būdas labai greitas ir gražus, visas sunkumas lieka pačioje pabaigoje, kai tą snaigę reikia labai atsargiai iš iš lėto nuimti. Tortas gavosi toks žiemiškas jau kvepiantis Kalėdomis ir cinamonu, ir apelsinais, ir aguonomis.

P.S. Gamindami tortą ragaukite ir pagal savo skonį pakoreguokite kremo saldumą. Kadangi aš nemėgstu labai saldžiai, dažniausiai cukraus kiekį pamažinu.

Skanaus!

2011 m. lapkričio 21 d., pirmadienis

Rudeninė Roma ir Pasta alla Carbonara receptas

Pirmą kartą Romą pamačiau lapkritį. Romos lapkritis man priminė Vilniaus rugpjūčio pabaigą ar rugsėjo pradžią, su skaisčia saule įšildančią dieną iki +22 ir greit vėstančiais vakarais. Lapkritis - pats tas laikas aplankyti šį amžinąjį miestą, nes dar yra pakankamai šilta, o turistų srautas jau būna atslūgęs, nors jų čia niekados netrūksta (prie Šv. Petro bazilikos ir taip laukėme 45 min, net nenoriu įsivaizduoti kas čia dedasi vasara).



Apie Italijos maistą galima šnekėti daug ir ilgai, o būnant Romoje reikėtų ragauti Cucina Romana (Romos virtuvės). Vieni populiariausių patiekalų šiame mieste yra Pasta alla Carbonara (makaronai su šonine, kiaušiniais ir sūriu), Gnocchi alla romana (bulviniai virtinukai su sviestu ir sūriu), Pizza alla romana (traški baltoji pica), Pecorino romano (kietasis sūris kiek panašus į Parmigiano-Reggiano, tik kiek aštresnio skonio), Carciofi alla romana (artišokai, tipinis Romos žydų patiekalas).



Abu su vyru labai pamėgome greitąjį užkandį Suppli - ryžių kamuoliukai su Bolognese padažu įdaryti mozzarella ir išvirti aliejuje, jie yra labai panašūs į sicilietiškus, mano gamintus Arancine, tik Suppli rutuliukų ryžius pomidorai nudažo raudonai. Dar vienas labai tradicinis Romos patiekalas yra sūdyta menkė, kurios man paragauti, deja, nepavyko, nes ji mano lankytame restorane, pasirodo, pateikiama tik penktadieniais (turbūt penktadienis pas juos žuvies diena).


Pusryčiauti patarčiau, kaip tikriems romiečiams tik Caffe e latte (kava su pienu) arba Cappuccino su šviežia bandele, Romos tradicinė yra Marittozi (bandelė su plakta grietinėle), nes po sočios vakarienės nieko daugiau ir nesinorės.



Man buvo įdomu stebėti, kaip pusryčiauja darbininkų klasės romiečiai vietinėje senamiesčio kavinukėje. Tik įėję jie patys pasiima jiems patikusią bandelę, kol jiems išverdą kavą ir pateikią pieną (atskirai), bandelė jau būna suvalgyta, tada į skrandį keliauja pienas, o ant viršaus kava, staigiu judesiu nusišluostomos lūpos, išsitraukiama piniginė ir viskas, visi pusryčiai prie baro tetrunka kelias minutes. Dar viena pastaba, jei sumanysite kavą gerti ne prie baro, o sėdėdami prie staliuko, jusų pusryčiai ganėtinai pabrangs :)


Priešpiečiai dažniausiai trunka nuo 12 iki 14 val., jeigu norėsite valgyti restorane vėliau, greičiausiai duris rasite jau užrakintas. Reikia paminėti, kad centrinėse miesto gatvėse restoranai su Tourist Meniu (nelabai nerekomenduočiau) jūsų laukia bet kuriuo metu, nors mes tokiu atveju jau geriau rinkdavomės greitus pietus užkandinėse ir tramezzini (sumuštinius) arba įdarytus panini, ciabatta, baguette.


Pasimėgauti popiečio kava patarčiau La Casa del Caffe  (šie kavos namai įkurti dar 1946 m.), o ir yra jie prie pat Panteono.


Tikrieji pietus Romoje prasideda apie 19 – 21 val, gal mums jie labiau suprantami būtų, kaip soti vakarienė. Vakarieniauti galite oficialiame baltomis staltiesėmis nuklotame restorane arba ne tokioje formalioje Trattoria, kurioje dažniausiai bus pigiau nei restorane, o dar laisvesniam pasirinkimui tiktų Osteria, kurioje meniu dažnai net nebūna atspausdintas ir pateikiamas vietinis maistas. Visuomet galima pasirinkti Pizzeria, čia picos kepamos išskirtinai tradiciniuose pečiuose, o dirbti jos pradeda irgi tik nuo 19 val. Pasimėgauti vynu ir lengvais užkandžiais prie jo puikiausiai tiks Enoteca (vyninė), o pasisaldinti gyvenimą geriausia Gelateria (ledainėje).


Apie itališkus ledus reikėtų jau atskirą straipsnį rašyti, bet šį kart mane sužavėjo šokoladiniai ledai, kuriuos galima buvo rinktis net iš aštuonių rūšių (su cinamonu, su karčiuoju šokoladu, šokoladinių sausainių skoniu ir t.t..), ir citrininis šerbetas (su cukruotų žievelių gabalėliais). Ach, kaip skanu prisiminti :)


Dar norėčiau grįžti prie tradicinių italų pietų (kitaip tariant vakarienės), atspausdintame meniu galima rinktis iš Antipasto (užkandžių prieš maistą), Primo (pirmieji patiekalai susidedantys iš makaronų, ryžių arba sriubos), Secondo (antrieji patiekalai iš mėsos, žuvies, paukštienos), Contorno (papildomi daržovių patiekalai, salotos), Dolce (saldumynai ir vaisiai). Tik neišsigąskite nebūtina užsisakyti iš visų meniu punktų po patiekalą, užteks tik kelių ir tikrai niekas nežiūrės kreivai, kad įžeidžiate italų virtuvę.


Mes su vyru kelionėse mėgstame klaidžioti po siauras gatveles ir ilgai ieškoti mums patinkančios vietos skaniai pavalgyti. Dažniausiai pasirenkame ne labai išvaizdžią, toliau nuo turistinių gatvių esančią vietelę, kur renkasi vietiniai, nors tokios dažniausiai atrodo paprastai, bet užtat iš jų labai skaniai kvepia. Tokie skanūs atradimai labai praskaidrina kelionę, net ir nepasisekę :), juk tai dalis miesto pažinimo džiaugsmo. Viena iš tokių atrastų skanių vietelių yra Trattoria Tonino Bassetti (Via del Governo Vecchio 18-19), kurioje labai skaniai ragavome tradicinius Romos patiekalus. Tokių vietelių net ir duris sunku rasti (jokios reklamos), o ką jau kalbėti apie elektroninę svetainę.



Dar prieš važiuodama į Romą buvau girdėjusi daug prieštaringų nuomonių apie Pizzeria da Baffetto (Via del Governo Vecchio 114), ji yra minima daugelyje internetinių kelioninių portalų. Ko jau ko, bet jau jos tikrai neįmanoma nepastebėti dėl... nusidriekusios turistų eilės (!). Mane ši picerija vis dėlto suintrigavo (ir kas gi verčia tuos pavargusius turistus stovėti eilėje), taigi atsistojome ir mes į eilę. Pastovėję pusvalanduką, jau sėdėjome lauke prie medinio stalelio. Mūsų padavėjas vos išgirdęs, kad norime užsisakyti tik vieną picą (nesijautėme alkani, tik norėjome paragauti) ir vyno, per visą piceriją skardžiu balsu sušuko „jie nori užsisakyti tik vieną picą, ha, ha“, taigi teko rinktis arba užsisakinėjame dvi picas, arba einame lauk iš picerijos. Visgi likome, picos ten kaip picos, nei labai skanios, nei labai prastos, bet užtat aptarnavimu likome nusivylę (dar niekur Italijoje kažko panašaus neteko matyti), šią vietą pavadinčiau greito maisto picerija. Tai štai kaip kartais būna su tomis internetinėmis rekomendacijomis :)


Pačias jaukiausias ir skaniausias vietas mes radome beklaidžiodami Trastavere rajonėlyje ir Governo Vecchio gatvelėje.



Kokia gi Roma be turgaus? Campo De' Fiori turgus lapkritį apsipylęs visa spalvų palete, nuo moliūgų oranžinės, granatų raudonos ir įvairiausių rūšių cikorijų lapų spalvų iki kaštainių rudumo. Turguje čia pat spaudžiamos granatų sultys (jos man pasirodė, kaip dievų gėrimas) ir čia pat kepami rudeniniai kaštainiai. Šis turgus gal labiau skirtas turistams, bet vistiek toks mielas savo daržovių gausa.




Na, o pabaigai Pasta alla Carbonara receptas:


2 asmenims
  • 200 g. makaronų (naudojau fettuccine)
  • 50 g. smulkiai pjaustytos rūkytos šoninės
  • 15 g. tarkuoto sūrio „Džiugas“ (aišku, geriau būtų Pecorino Romano)
  • 1 kiaušinis
  • 1 kiaušinio trynys
  • 30 ml grietinėlės
  • 4 skiltelės česnako
  • 1 a.š. stambiai grūstų juodųjų pipirų
  • alyvuogių aliejaus, druskos, maltų juodųjų pipirų
Dideliame kiekyje pasūdyto vandens viriau makaronus tiek laiko, kiek nurodyta ant jų pakelio. Kol jie virė, lašelyje aliejaus apkepiau smulkiai pjaustytus česnakus ir smukliai pjaustytą šoninę, juos apibėriau stambiai maltais juodaisiais pipirais. Atskirame indelyje išplakiau kiaušinį, papildomą trynį ir grietinėlę su pipirais, druska bei tarkuotu sūriu. Išvirusius makaronus nukošiau ir subėriau į karštą keptuvę prie keptos šoninės, ugnį išjungiau, kad keptuvė daugiau nekaistų ir gerai išmaišiau makaronus su kepta šonine. Iš karto, kol keptuvė dar nepraaušo supyliau kiaušinių plakinį ir gerai išmaišiau. Maišyti reikia, kad makaronai nesuliptų, o kiaušinis iš lėto pradėtų krekėti. Labai svarbu, kad kiaušinis lėtai aptrauktų makaronus švelniu kreminiu padažu. Šie makaronai labai sotūs, toks vyriškas valgis, kuo puikiausiai tinkantis šaltoms dienoms.


Receptas iš čia

Bon Appetit!

2011 m. lapkričio 8 d., antradienis

Moliūginiai virtinukai (gnocchi)

Moliūginiai virtinukai, turbūt, mėgstamiausias mūsų šeimos patiekalas iš moliūgo. Juos gaminu tik nuo praeito rudens, bet kiekvieną kart, kai tik pasigaminu moliūgo tyrės. Moliūginius gnocchi, dėl jų gaminimo paprastumo, jau kelis kartus buvau suplanavusi filmavimui, bet abu kartus niekaip nesuspėdavome, tai greičiausiai, jiems nelemta būti nufilmuotiems. Kartu su šiuo rudeniniu receptu dalinuosi ir vaizdais iš mano praeitos savaitės rudens atostogų su vaikais.


2 porcijos
Virtinukams:
  • 1 st. moliūgų tyrės
  • 1 kiaušinis
  • 3-4 st. miltų
  • 2 v.š. tarkuoto sūrio „Džiugas“
  • druskos, tarkuoto muskato riešuto, maltų juodųjų pipirų

Padažui:


Iš anksto pagamintą moliūgų tyrę sumaišiau su kiaušiniu, prieskoniais, tarkuotu sūriu ir pildama miltus minkiau, kol tešla ne labai lipo prie rankų. Miltų reikės priklausomai nuo moliūgų tyrės tirštumo, jei tyrė tirštesnė (nuvarvinta), tai miltų reiks mažiau, bet jų reikia ir nepadauginti, nes tešla bus per kieta. Iš pagamintos tešlos meistravau moliūginius gnocchi, juos gaminau voliodama per smulkios tarkos išvirkščią pusę (kaip ežiukus), bet galima paprasčiausiai pjaustyti gabaliukais (kaip virtinukus). Gaminant virtinukus rankas gausiai pasibarstykite miltais, nes tešla visgi yra lipni. Juos viriau dideliame kiekyje pasūdyto vandens, kol iškilo į paviršių ir dar kokias 5-10 minučių, iki pilnai išvirė. Išvirusius gerai nukošiau ir sumaišiau su tirpintu baravykų sviestu, tarkuotu sūriu bei šviežiais čiobreliais. Mano virtinukų pateikimas labai greitas ir skanus, bet galima ir atskirai gaminti padažą (su pomidorais, malta mėsa, grietinėle), nors juos skanu valgyti ir paprasčiausiai su grietine.

P.S. Jei pasigaminote per daug virtinukų, kiškite juos į šaldiklį, bus kokią dieną greitai vakarienei :)

Skanių moliūgų!

2011 m. lapkričio 7 d., pirmadienis

Kaip pagaminti moliūgų tyrę?

Mėgstu moliūgus. Šiemet pirmą kart ir pati jų užsiauginau, tai dabar neatsidžiaugiu, kokie maniškiai gražūs ir dideli užaugo, galėsiu gamint ir gamint.
Dažniausiai su dideliais moliūgais yra bėda, juos prapjovus reikia pakankamai greitai suvalgyti, o laikyti šaldytuve nepatogu, nes visuomet trūksta vietos :) Tai prapjovusi didelį moliūgą beveik visuomet vieną jo puselę iškepu ir pasigaminu moliūgų tyrės, kurią sunaudoju ruošdama pyragus, virtinukus, keksiukus, ja skaninu košes ir sriubas. Tokia moliūgų tyrė šaldytuve išbūna apie savaitę, ją galima ir užšaldyti.



Norint pasiruošti tirštesnės moliūgų tyrės, ją reikės per naktį nuvarvinti, sukrėtus į drobinį maišelį, sūrmaišį arba labai tankų rėtį. Tokia tiršta tyrė labai tinkama moliūginiams virtinukams (gnocchi) gaminti. 
Esu skaičiusi, kad su tokia tyre net moliūginius ledus galima pasigaminti, labai įdomu būtų paragauti :)

Gaugiau filmuotų receptų ir patarimų ieškokite pinigukarta.lt

Skanių moliūgų!

2011 m. lapkričio 3 d., ketvirtadienis

Kaip kepti obuolius?

Šį kart labai paprastas, bet naudingas patarimas, kaip gražiai iškepti obuolius. Juk ne labai malonu, kai kepdami obuoliai įtrūksta ir visiškai praranda formą, aišku, skonis nuo to nenukenčia, bet vaizdas...



Kokius įdarus keptiems obuoliams naudojate jūs? Mano mėgstamiausi, tai su bruknių uogiene, nes tokie tinka ir prie keptos vištienos ar kalakutienos, ir prie vanilinių ledų :)

Daugiau filmuotų receptų ir patarimų ieškokite pinigukarta.lt 

Skanių obuolių!