Kopūstienė su žaliuokėmis

Ši sriuba kiekvieną rudenį, vos tik pradeda dygti žaliuokės, būna įtraukta į mūsų šeimos meniu. Prisipažinsiu, kad ją dažniau valgau pas mamą, nei verdu pati. Mamos kopūstienė su tėčio rinktomis žaliuokėmis nerealiai skani, tokia pat skani kaip ir kažkada buvo močiutės „kopūscienė su zelionkomis“. Todėl savaitgalį, vos tik Halės turguje užmačiau žaliuokių, nesusilaikiau ir susiruošiau šią sriubą išsivirti pati. Paskambinau mamai ir visą procesą išsiklausinėjau iki smulkmenų. Mano žaliuokių sriuba gavosi labai skani, bet ne tokia nereali, kaip mano mamos, net neįsivaizduoju, kokių burtų ji į ją prideda. Greičiausiai, didžiausias burtas yra tame, kad valgydama mamos sriubą, tuo skaniu momentu, vis dar jaučiuosi vaikas, maža laiminga mergaitė, sėdinti prie didelės garuojančios sriubos lėkštės.

• 1 kopūstas (apie 1 kg)
• 200 g. šviežių žaliuokių
• 1 svogūnas
• 1 didelis antaninis obuolys
• 2 didelės morkos
• 2-3 litrai daržovių sultinio arba vandens (priklausomai nuo to, kokio tirštumo norite sriubos)
• 2 v.š. saulėgrąžų aliejaus
• keli lauro lapeliai ir juodieji pipirų žirneliai
• druskos ir cukraus (pagal skonį)
• ryšelis petražolių

Pirmiausiai nuploviau žaliuokes. Žaliuokės, turbūt, patys purviniausi grybai, jos visos smėlėtos, taigi plauti jas reikia itin atidžiai. Žaliuokes užmerkiau vandenyje, kad nusėstų smėlis ir atskirai po vieną trindama šepetėliu ploviau jas po tekančiu vandeniu.

Puode ant aliejaus pakepiau smulkiai pjaustytą svogūną ir morkas. Kai daržovės apkepė supyliau daržovių sultinį, nors mama į šią sriubą pila paprasčiausią vandenį. Sriubai užvirus sudėjau pjaustytus kopūstus ir švarias žaliuokes.

Obuolį nulupau, sutarkavau ir įdėjau į verdančią sriubą. Sriubą skaninau lauro lapais, pipirų žirneliais druska ir cukrumi. Sriubą ant mažos ugnies viriau apie pusvalandį.

Išvirusią sriubą apibarsčiau pjaustytomis petražolėmis ir valgėme ją su grietine bei juoda duona. Ši sriuba, kaip ir visos kopūstienės, būna dar skanesnė kitą dieną.

Skanios kopūstienės!