2012 m. spalio 16 d., antradienis

Kopūstienė su žaliuokėmis

Ši sriuba kiekvieną rudenį, vos tik pradeda dygti žaliuokės, būna įtraukta į mūsų šeimos meniu. Prisipažinsiu, kad ją dažniau valgau pas mamą, nei verdu pati. Mamos kopūstienė su tėčio rinktomis žaliuokėmis nerealiai skani, tokia pat skani kaip ir kažkada buvo močiutės „kopūscienė su zelionkomis“. Todėl savaitgalį, vos tik Halės turguje užmačiau žaliuokių, nesusilaikiau ir susiruošiau šią sriubą išsivirti pati. Paskambinau mamai ir visą procesą išsiklausinėjau iki smulkmenų. Mano žaliuokių sriuba gavosi labai skani, bet ne tokia nereali, kaip mano mamos, net neįsivaizduoju, kokių burtų ji į ją prideda. Greičiausiai, didžiausias burtas yra tame, kad valgydama mamos sriubą, tuo skaniu momentu, vis dar jaučiuosi vaikas, maža laiminga mergaitė, sėdinti prie didelės garuojančios sriubos lėkštės.


  • 1 kopūstas (apie 1 kg)
  • 200 g. šviežių žaliuokių
  • 1 svogūnas
  • 1 didelis antaninis obuolys
  • 2 didelės morkos
  • 2-3 litrai daržovių sultinio arba vandens (priklausomai nuo to, kokio tirštumo norite sriubos)
  • 2 v.š. saulėgrąžų aliejaus
  • keli lauro lapeliai ir juodieji pipirų žirneliai
  • druskos ir cukraus (pagal skonį)
  • ryšelis petražolių


Pirmiausiai nuploviau žaliuokes. Žaliuokės, turbūt, patys purviniausi grybai, jos visos smėlėtos, taigi plauti jas reikia itin atidžiai. Žaliuokes užmerkiau vandenyje, kad nusėstų smėlis ir atskirai po vieną trindama šepetėliu ploviau jas po tekančiu vandeniu.
Puode ant aliejaus pakepiau smulkiai pjaustytą svogūną ir morkas. Kai daržovės apkepė supyliau daržovių sultinį, nors mama į šią sriubą pila paprasčiausią vandenį. Sriubai užvirus sudėjau pjaustytus kopūstus ir švarias žaliuokes.
Obuolį nulupau, sutarkavau ir įdėjau į verdančią sriubą. Sriubą skaninau lauro lapais, pipirų žirneliais druska ir cukrumi. Sriubą ant mažos ugnies viriau apie pusvalandį.
Išvirusią sriubą apibarsčiau pjaustytomis petražolėmis ir valgėme ją su grietine bei juoda duona. Ši sriuba, kaip ir visos kopūstienės, būna dar skanesnė kitą dieną.

Skanios kopūstienės!

2012 m. spalio 12 d., penktadienis

Obuolių pyragas su spanguolėmis ir lazdynų riešutais

Šiame pyrage yra visko, kas geriausia rudenį, ir raudonšoniai obuoliai, ir vitaminingos spanguolės, ir švieži lazdynų riešutai. Šiemet spanguolės ypatingai didelės ir gražios, be šių uogų niekaip neįsivaizduoju paskutinių mėnesių metuose. Originaliame recepte vietoj spanguolių buvo naudojamos gervuogės, o dalis miltų keičiama maltais migdolais. Tiems, kam ne prie širdies rūgščios spanguolės, jas gali keisti rudeninėmis avietėmis (vakar dar jų mačiau turguje). Jei pyragui naudosite saldžiarūgščius obuolius, spanguolės pyrage labai derės ir kompensuos obuoliuose trūkstamą rūgštumą. O ypatingo šarmo šiam obuolių pyragui suteikia lazdyno riešutų pabarstai.


Receptas adaptuotas pagal žurnalą „Good Food“ rugsėjis 2012

24cm skersmens kepimo formai:
  • 125 g. sviesto (minkšto)
  • 125 g. cukraus
  • 3 kiaušiniai
  • 150 g. miltų
  • 2 a.š. kepimo miltelių
  • 4 obuoliai
  • 100 g. spanguolių
Pyrago viršui:
  • 1 a.š. cinamono
  • 1 v.š. rudojo cukraus
  • 30 g. sviesto (šalto)
  • 50 g. lazdyno riešutų (išgliaudėtų)
  • miltelinio cukraus


Kepimo formos šonus ištepiau sviestu, o jos dugną išklojau kepimo popieriumi. Orkaitę įkaitinau iki 160 laipsnių.
Sausoje keptuvėje lengvai pakepinau lazdyno riešutus. Kepinti riešutai įgyja ryškesnį skonį ir nuo jų lengviau nusilupa odelė. Riešutus kiek paskaldžiau peiliu.
Miltus sumaišiau su kepimo milteliais.
Elektriniu plaktuvu išplakiau minkštą sviestą ir cukrų, tada sudėjau kiaušinius ir viską išplakiau kartu. Po truputį į plakinį įmaišiau miltų mišinį.
Obuolius nulipau ir supjausčiau skiltelėmis, subėriau juos į tešlą kartu su švariomis spanguolėmis. Tešlą gerai išmaišiau, kad obuoliai ir uogos pasiskirstytų vienodai. Pyrago mišinį supyliau į paruoštą kepimo formą.
Iš cinamono, rudojo cukraus, šalto kapoto sviesto ir riešutų rankomis padariau trupinius ir apibėriau jais pyrago viršų.
Pyragą kepiau apie 50 minučių. Iškepusiam pyragui leidau praaušti ir barsčiau milteliniu cukrumi bei spanguolėmis.
Labai skanus ir gaivus rudeniškas pyragas.


Skanių pyragų!

2012 m. spalio 11 d., ketvirtadienis

Traškiai keptas šamas kepsninėje

Tikslesnis šio patiekalo pavadinimas galėtų būti „Kaip iškepti „cielą“ šamą kepsninėje?“, o jei linksmiau tai „Kaip aš dyriau šamui kailį...“.
Šį Merkio šamą turėjau kepti namų orkaitėje, bet neplanuotai anksčiau išvažiavome į vasarnamį, beliko jį išsikepti kepsninėje, nes orkaitės ten neturiu. Kepsninėje geriausiai kepti ne didesnį nei vieno kilogramo šamą, tada jis greičiau ir geriau iškeps.


Buvau skaičiusi, kad panašiai šamus kepa Jungtinių Valstijų pietinėje dalyje. Beveik visuose jų receptuose kepami nulupti šamai. Aš pati dar niekad nebuvau bandžiusi „lupti“ šamo, bet pasirodo, tai nėra taip sunku. Šamo oda labai slidi, jai užkabinti geriausiai naudoti nedideles žnyples, jas iš savo darbo įrankių dėžės man paskolino vyras. Kaip tai daryti mokiausi iš šio filmuko. Nulupus šamui odą galima pamatyti kokia graži ir rausva yra jo mėsa.
Šį savaitgalį Merkio šaminėje vyks ekskursija, į kurią kviečiami visi norintys pamatyti kaip auginami ir kuo maitinami šamai. Tikiuosi, man pavyks ten nusigauti ir savo akimis pamatyti kaip užauga tokios skanios žuvys.


Receptas iš cooks.com
  • 1 šamas (mažesnis nei 1 kg)
  • 50 g. lydyto sviesto
  • 4 v.š. maltų džiūvėsių
  • druskos, maltų pipirų mišinio
  • džiovintų smulkintų daržovių mišinio (morkų, salierų, svogūnų ir kt.)


Taigi, pirmiausiai nulupau šamui odą. Aplink šamo galvą lengvai įpjoviau aštriu peiliu odą ir pasistengiau atlupti nedidelį odos kraštelį. Tą odos kraštelį tvirtai suspaudžiau darbinėmis žnyplėmis ir stipriai laikydama žuvį lupau odą. Oda lupasi pakankamai lengvai ir labai švariai tik reikia tvirtos jėgos viena ranka laikyti žuvį, nes ji slidi, o kita ranka stipriai lupti odą su žnyplėmis. Šamas iš odos man išsinėrė po kokių penkių minučių darbo.
Tada šamui pašalinau galvą ir jį nuploviau, bei gerai nusausinau popieriniu rankšluosčiu. 
Džiūvėsius sumaišiau su smulkintais džiovintų daržovių gabalėliais, druska ir pipirais.
Išlydžiau sviestą ir juo gerai ištepiau šamą.
Sviestuotą šamą apibėriau džiūvėsėlių mišiniu. Stengiausi, kad prie šamo priliptų kuo daugiau džiūvėsių, todėl juos vis paspausdavau rankomis prie mėsos.
Taip paniruotą žuvį stačiau kepti į kepsninę ant įkaitintų žarijų tiesioginės ugnies. Pasistenkite, kad uodega keptų mažesnės kaitros zonoje, o likusioji žuvies dalis kaitresnėje kepsninės zonoje. Žuvį iš abiejų pusių kepiau po 10 minučių.
Kai žuvis jau buvo apkepusi ją pastūmiau toliau nuo žarijų, kad būtų ne virš jų, o šalia jų ir dar palikau 5 minutėms visiškai iškepti, uždengusi kepsninės dangtį.
Iškepusią žuvį perdėjau ant lėkštės, jos mėsa lengvai atsiskyrė nuo kaulo. Šamą valgėme su rudeninėmis salotomis iš paskutinių vietinių pomidorų.

P.S. Taip kepti šamą galima ir namų orkaitėje, iškepusio šamo mėsa sultinga ir labai lengvai atsiskiria nuo kaulo.

Skanios žuvies!

2012 m. spalio 2 d., antradienis

Kepsninėje keptos kesadilijos

Kaip man patinka toks saulėtas, spalvingas ir sausas ruduo. Tada galima išsinešti stalą po rudenėjančiu medžiu ir valgyti krentant spalvotiems lapams. Šį savaitgalį kaip tik taip ir valgėme, nes oras buvo puikus.
Ruduo man patinka ne vien dėl spalvotų medžių lapų, bet ir dėl tų pačių spalvų atsikartojimo rudeninėse daržovėse. Šiuo metu, kol nesibaigė vietiniai pomidorai, kol dar dera saldieji kukurūzai, kol turguje galima nusipirkti Lietuvoje augintų aitriųjų ir saldžiųjų paprikų, labai gera gaminti meksikietišką maistą.


Kesadilijos (Quesadilla) – tai įdarytos keptos tortilijos. Labai greitai pagaminamas ir skanus užkandis. Tokias kesadilijas, su įvairiomis daržovėmis, kepiau Cobb kepsninėje beveik visą vasarą, jas labai pamėgo mano vaikai. Man su tokiomis vaišėmis irgi labai paprasta, tik pripjaustau pilną padėklą daržovių ir sūrio, o jau kiekvienas pagal savo skonį ir nuotaiką jas gaminasi ir kepasi pats. Pasistatome Cobb kepsninę tiesiai ant stalo, apsėdame ją iš visų pusių, ir kepame kiekvienas skirtingas kesadilijas, o po to vaišinamės ir ginčijamės, kieno kesadilija pati skaniausia.

P.S. Prie šių meksikietiškų kesadilijų dar patariu kepsninėje išsikepti saldžiųjų kukurūzų burbuolių ir pasigaminti greitai paruošiamo salsa padažo. Turėsite puikų rudenišką meksikietišką vakarėlį.


Receptas adaptuotas pagal knygą „Barbekiu“.

4 asmenims:
  • 8 kvietinių miltų tortilijos
  • 200 g. mocarelos sūrio
  • 4 pomidorai
  • 2 saldžiosios paprikos
  • 1 aitrioji paprika
  • 1 išvirtas saldusis kukurūzas
  • 1 mėlynasis svogūnas
  • šviežių petražolių ir bazilikų
  • druskos ir pipirų (pagal skonį)
  • salsa padažo (receptas čia)


Kepsninę paruošiau kepimui ant tiesioginės ugnies.
Daržoves nuploviau ir supjausčiau. Suraikiau sūrį. Išviriau kukurūzo burbuolę ir nupjausčiau nuo jos grūdelius.
Tortilijas plonai iš vienos pusės aptepiau salsa padažu, ant viršaus dėjau kelis pjaustyto sūrio gabalėlius, ant jo pjaustyto pomidoro, saldžiosios ir aitriosios paprikos, plonai pjaustytų svogūnų, apibarsčiau kukurūzų grūdeliais, prieskoninėmis žolelėmis, skaninau druska ir maltais pipirais. 
Kesadilijas kepiau po kelias minutes iš kiekvienos pusės. Apversti jas reikia atsargiai, kad neišbyrėtų įdaras. Iškepusios kesadilijos yra traškios, sūris išsilydęs, o daržovės viduje - karštos. Iškepusias įdarytas tortilijas perpjoviau pusiau.
Tokias kesadilijas galima kepti bet kurioje kitoje kepsninėje, o įdaryti viskuo, ką jūs mėgstate.


Skanaus meksikietiško vakarėlio!