2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Rabarbarų pyragas su kukurūzų kruopomis ir cinamonu

Pagaliau ir į mano virtuvę atkeliavo ilgai laukti rabarbarai. Kaip mano sūnus pasakė „visus metus laukiau, kad galėčiau paragauti rabarbarų pyrago“. Jis labiausiai laukė jau pernai metais pamėgto rabarbarų pyrago su baltymų kepure, bet man labiau knietėjo išbandyti naują pyrago receptą iš Nigel Slater knygos "Tender".
Šis pyragas ypatingas tuo, kad rabarbarai jam kepami atskirai orkaitėje ir gerai nuvarvinami. Taip ruošiant rabarbarų įdarą, pyragas gaunasi ne toks drėgnas, tvirtesnis ir gerai pjaustosi. Nuvarvėjusį nuo rabarbarų sirupą patariama panaudoti, kaip padažą prie pyrago. Šiam pyragui su rabarbarais geltonumo ir trapumo suteikia kukurūzų kruopos, o cinamonas jį praturtina kvapnumu. Galima sakyti, kad tai kiek kitoks trupininis rabarbarų pyragas. Mano sūnui jis tikrai patiko, bet visgi paminėjo, kad tas su baltymų kepure, jam buvo kiek skanesnis.


Įdarui:
  • 500 g. rabarbarų
  • 50 g. rudojo cukraus
  • 4 v.š. vandens
Pyragui:
  • 125 g. kukurūzų kruopų (polentos)
  • 200 g. kvietinių miltų
  • 1 a.š. kepimo miltelių
  • 1 a.š. cinamono
  • 150 g. rudojo cukraus
  • 150 g. sviesto
  • 1 didelis kiaušinis
  • 4 v.š. pieno
  • 1 v.š. rudojo cukraus (apibarstymui)


Rabarbarus nuploviau, nulupau ir supjausčiau nedideliais gabaliukais. Įkaitinau orkaitę iki 180 laipsnių. Kepimo indą išklojau kepimo popieriumi ir pabėriau rabarbarus, kuriuos apibarsčiau cukrumi ir apipyliau vandeniu. Rabarbarus kepiau orkaitėje apie pusvalandį retsykiais pamaišydama, kol jie suminkštėjo, išskyrė sultis, bet neištižo. Iškepusius rabarbarus sudėjau nuvarvėjimui į rėtį.
Nuvarvėjusį nuo rabarbarų ir kepimo inde susikaupusį sirupą supyliau į indelį, jį panaudosiu, kaip padažą prie iškepusio pyrago.
Virtuviniame kombaine sumaišiau kukurūzų kruopas, miltus, cukrų, kepimo miltelius ir cinamoną, sudėjau gabaliukais pjaustytą sviestą ir išsukau iki trupinių masės.
Į trupinius įmušiau kiaušinį ir supyliau pieną, lengvai išsukau, tešla gavosi panaši į drėgnus trupinius.
Pyrago formą išklojau kepimo popieriumi ir sukrėčiau 2/3 trupinių masės, kurią vienodai šaukštu suplojau formoje, kad neliktų skylučių.
Ant tešlos pagrindo paskleidžiau nuvarvintus rabarbarus, o ant jų trupinau likusią tešlą. Pyrago viršų apibarsčiau cukrumi.
Pyragą kepiau 45 minutes įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje, pjausčiau jau praaušusį. 
Rabarbarų pyragą valgėme užsipildami sirupu. Prie pyrago ir rabarbarų sirupo labai būtų tikę vaniliniai ledai, bet kuo skaniausiai susivalgė ir be jų.


Skanių rabarbarų!

8 komentarai:

  1. o kaži, jei tik polentą naudot? labai norėčiau išmėgint rabarbarų įmest į va tokį: http://duonosirzaidimu.wordpress.com/2011/03/26/auksinis-kukuruzu-kruopu-pyragas/ visai be miltų, man labai skanus. vietoj razinų gal visai nainainai būtų, kaip manai :)
    (aš dar be pietų, o po maistblogius landžioju, uch)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jurgita, tokie nuvarvinti rabarbarai ir taviškiui su polenta turėtų tikti, mačiau jį, man labai skaniai pasirodė. Aš irgi kartais vietoj pietų po maistblogius naršau, bet tada vakarienę suvalgau ir už pietus :)

      Panaikinti
  2. Kaip tik turiu parsivežusi rabarbarų ir galvoju, kokį pyragą išsikepti savaitgalio pusryčiams, šitas atrodo viliojančiai :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Simona, jis savo traškumu primena trupininį pyragą, o be to nėra labai drėgnas, man patiko :)

      Panaikinti
  3. Trupininis - mano vaikystės nostalgija :) Jau kokios tris kartus nužiūrinėjau nuotraukas - tikriausiai tai faktas, kad reikia išsikepti, kol rabarbarai ant manęs nesupyko :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pabandyk, Simona, ir parašyk kaip patiko :) Dar skaniau jį pateikti su vaniliniais ledais.

      Panaikinti
  4. Bandžiau, labai patiko ( dar vanilinio padažo šalia padariau), žadu daryt ir dar kartą. Tik vienas bet - kukurūzų kruopos stipriai jautėsi, traškėjo tarp dantų. Gal ką blogai padariau... O tai jas taip paprastai suberti tereikia?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Greičiausiai naudojote lietuviškas kukurūzų kruopas (jos stambesnės), o ne polentą (jos smulkesnės). Aš pyragą kepiau du kartus, su itališka polenta kruopyčių beveik nesijautė, tik traškumas, o vat su lietuviškomis kukurūzų kruopomis, gavosi taipat kaip jums, labiau jautėsi kruopytės viršutiniame tešlos sluoksnyje. Kažkodėl lietuvoje pakuotos (Skanėjos) kukurūzų kruopos yra stambesnės nei tikroji itališka polenta.

      Panaikinti