Kiniški koldūnai virti garuose

Šiandien Kinų Naujieji Metai, ta proga, iš vakaro gaminau koldūnus. Koldūnus, o dar kitaip „pelmenius“, „raviolius“, „ausytes“, sibirietiškas, totoriškas  ir ukrainietiškas jų versijas gamina, turbūt, pusė pasaulio, ir visi juos laiko savo tautos pasididžiavimu. Reikia pripažinti, kad labiausiai juos savintis galėtų šiaurės kinai (jie augino kviečius), nes į Italiją koldūnų receptas, greičiausiai, buvo atplukdintas laivais kartu su šilku, į Rusiją juos užnešė karingieji mongolai-totoriai (artimi kinų kaimynai), Lietuvoje tai irgi totorių palikimas dar iš LDK laikų. Dabar, aišku, jau nieks nepasakys kaip buvo iš tikrųjų, bet koldūnai puikiai prigijo šaltesnio klimato šalyse, kaip žiemos patiekalas (su mėsos įdaru), nes jų buvo galima daug prisigaminti (su visa šeima, gal net gimine), o išnešus į šaltą žiemos orą, natūraliai sušaldyti ir laikyti šaltai. Tai daug darbo reikalaujantis patiekalas, bet pats jo paruošimas maistui t.y. išvirimas, labai greitas, dėl to ir verta pasistengti jų kuo daugiau pasigaminti.

Bet grįžkime prie Kinų Naujųjų Metų, kurie šiemet prasideda vasario 3 d., kaip zuikio metai. Dar būdama maža mergaitė, per rusų laidą “Vokrug sveta”, mačiau, kaip visa gausi kinų šeima ruošiasi Naujiesiems, gamindami tradicinius koldūnus (jiaozi), ir suaugę, ir vaikai, ir seneliai. Nuo tada ir turėjau svajonę, kada nors su savo vaikais taip pasigaminti kiniškų koldūnų bei juos valgant sutikti netradicinius mums Kinų Naujuosius Metus. Šiemet  tokios progos jau nepraleidau ir kartu su savo penkiamete dukrele pagaminome koldūnų sočiai vakarienei. Koldūnų idėją radau “BBC Good Food” žurnale, o tešlos receptą pasiskolinau iš didžiai gerbiamo Giedriaus Vilpišausko.

Tešlai:

• 2 stiklinės miltų

• 0,5 stiklinės vandens

• 2 kiaušinio tryniai

• 0,5 a.š. druskos

Įdarui:

• 250 g. maltos kiaulienos (aš susimaliau kumpį)

• 2 vid. morkas

• ¼ vid. kopūsto

• ½ vid. poro baltosios dalies

• 3 skiltelės česnako

• 1 a.š. tarkuoto imbiero

• 2 kiaušinių baltymai

• 1 v.š. švelnaus sojų padažo

• 1 v.š. sezamų aliejaus

• druskos, maltų juodųjų pipirų

Padažui:

• 3 v.š . švelnaus sojų padažo

• 1 v.š. sezamų aliejaus

• 1 v.š. ryžių acto

• sezamo sėklų

Pirmiausiai, iš tešlai skirtų produktų išminkiau koldūnų tešlą, ją reikia labai gerai išminkyti, kad neliktų gumuliukų, gera tešla net blizga. Aš šį darbą mielai perleidau savo pagalbininkei duonkepei ir kitiems turintiems šį aparatą labai rekomenduoju, nes minkyti reikia ilgokai ir po to tešla dar turėtų kokią valandėlę pabrinkti. Kol tešla ilsėjosi pagaminau įdarą, smulkiai sutarkavau kopūstus, juos pasūdžiau ir gerai išminkiau rankomis, kad išsisunktų sultys, kuo daugiau sulčių nupilsite tuo geriau. Tada susmulkinau porus, česnakus, sutarkavau morkas. Visas daržoves sumaišiaus su malta mėsa, geriausiai būtų daržovių ir mėsos imti po lygiai. Į mėsos-daržovių įdarą supyliau kiaušinių baltymus atlikusius nuo tešlos, sojos padažą, aliejų, druską ir pipirus pagal skonį bei viską gerai išmaišiau. Dabar atėjo laikas ilgai lauktam momentui, koldūnų gaminimui, su dukryte kočiojome tešlą, spaudėme stikline rutuliukus, užspaudinėjome koldūniukus ir dėjome juos į garinį žuvies puodą ant grotelių. Su tešla dirbti reikia pakankamai greitai, nes ji greit džiūva (gal pas mane namie oras labai sausas), o virimui garuose tiks ir kitoks puodas skirtas būtent tam reikalui. Koldūniukai garuose išverda per kokias 10-15 min., maniškiai gavosi truputį pasiraukšlėję, bet gerai išlaikę formą ir skanūs. Prie koldūnų paruošiau padažą, jam skirtus produktus suplakusi stiklainėlyje. Į lėkštes dėjau po dvylika koldūnų, paskirdama kiekvienam metų mėnesiui po vieną. 

P.S. Nepamirškite į vieną iš koldūnų įspausti laimingą monetą (tik švarią).

Laimingų zuikio metų!