Rabarbarų pyragas su baltymų kepure

Na kodėl, tai kas geriausia prabėga taip greitai... Šiandien paskutinė mano mėgstamiausios gegužės diena. Tiek daug visko per šį mėnesį įvyko, net per daug, nes taip norėčiau sustabdyti kaštonų ir alyvų žydėjimą, o pakalnučių kvapą pagaut bei uždaryt į uogienės indelį, kad nors kiek ilgiau galėčiau tuo pasimėgaut, juk laukt ir vėl teks ištisus metus. Deja...deja.

Dar nespėjau nieko daug pagamint iš rabarbarų, o tik godžiai akimis valgiau rabarbarų šerbetą, rabarbarų pyragą, rabarbarų tartą ir vėl pyragą, rabarbarų džemą... Realiai valgiau tik šį vieną su balta baltymų kepure ir nuostabiai skanų...

Tešlai:

• 200 g miltų
• 75 g cukraus
• 100 g sviesto
• 1 kiaušinis
• 3 v.š. vandens
• žiupsnelis druskos

Įdarui:

• 800 g rabarbarų
• 50 g cukraus
• žiupsnelis vanilinio cukraus

Baltymų kepurei:

• 2 kiaušinių baltymai
• 1 šaukštas citrinos sulčių
• 100 g cukraus

Iš visų tešlos ingridientų mikseriu išsukau tešlą ir padėjau ją pusvalandžiui į šaldytuvą. Tada ėmiausi rabarbarų, juos nuploviau ir nulupau, bei supjausčiau gabaliukais, sumaišiau su cukrumi. Įkaitinau orkaitę iki 180 laipsnių. Atšalusią tešlą iškočiojau ir guldžiau į pyrago formą, ant tešlos pamėčiau paruoštus rabarbarus ir pašoviau į įkaitusią orkaitę. Kol pyragas kepė, pasiruošiau baltymų masę, baltymus su cukrumi ir citrinos sultimis gerai išplakiau mikseryje iki standumo (jei trūksta standumo dar papildomai galima pridėti cukraus). Žurnale buvo nurodyta kepti 45 min., bet maniškio jau po pusvalandžio pradėjo smarkai kraštai ruduoti, tai ištraukiau anksčiau. Ant karšto pyrago viršaus užtepiau baltymų masę ir pašoviau į karštesnę 220 laipsnių orkaitę dar kokiom 5-10 minučių. Pyragas buvo skaniausias pilnai ataušęs, toks saldžiarūgštis ir drėgnas.

Skanaus.

Pyrago receptas iš žurnalo Meine Land Kuche 2011-2.

Šaltibarščiai su ridikėliais ir rūgštynėmis

Aš, kaip visad, viską sužinau paskutinė... Jei ne Jurga, tai turbūt ir nesužinočiau apie naują kulinarinę laidą  Virtuvės mitų griovėjai. Šią savaitę jie gamino tradicinius šaltibarščius, netradiciniu būdu ir pateikimu. Pasirodo, kartais verta įsijungti televizorių ir saulėtą šeštadienio vidurdienį. Ta proga, ir aš noriu pasidalinti savo mėgstamais, ne visai tradiciniais, šaltibarščiais su ridikėliais ir rūgštynėmis, labai pavasariška sriuba...

• 1 l šaltibarščių kefyro
• ryšelis ridikėlių
• kelios saujos šviežių rūgštynių
• ryšelis krapų
• keletos svogūnų laiškų
• druskos, cukraus, maltų juodųjų pipirų

Ridikėlius sutarkavau burokine tarka, švariai išplautus ir nuvarvintus rūgštynių lapus smulkiai sukapojau peiliu, supjausčiau krapus ir svogūnų laiškus. Į puodą supyliau šaltibarščių kefyrą, į jį sudėjau tarkuotus ridikėlius, kapotas rūgštynes, pjaustytus krapus su svogūnų laiškais ir gerai išmaišiau, gardinau prieskoniais. Gaminant šaltibarščius galima reguliuoti jų tirštumą ir pasirinkti labiau dominuojantį ingridientą, ridikėliai suteiks kartoko aštrumo, o rūgštynės daugiau rūgštaus gaivumo skonį. Tai viena iš mano mėgstamiausių, šiltojo sezono, sriubų.

Skanaus.

Jautienos maltinukai su pavasarinėmis daržovėmis

Savaitgalį turgus jau buvo pilnut pilnutėlis ir žmonių ir pavasarinių gėrybių. Ant prekystalių raudonavo ridikėliai, žaliavo krapai, petražolės, rukolos ir salotų gležni lapeliai, svogūnų laiškai... Visos gėrybės nors ir iš šiltadaržių, bet jau lietuviškos, šviežios, traškios, ką tik nuskintos ir dar žeme kvepiančios. Tokiu oru, kai aplink, rodos, viskas tik žydi ir kvepia, norisi kuo daugiau mėgautis grynu oru, saule ir maistu, keptu ant laužo. Teks šį savaitgalį pakartoti...

Maltinukams:

• 0,5 kg maltos jautienos
• 2 v.š. alyvuogių aliejaus
• sauja smulkiai kapotų petražolių
• sauja smulkiai kapotų gelsvių
• sauja smulkiai kapotų svogūnų laiškų
• po 1 v.š šviežių čiobrelių lapelių, rozmarino, kapoto česnako
• druskos, maltų juodųjų pipirų, paprikos

Padažui:

• ryšelio ridikėlių
• ryšelio krapų
• 200 ml. tiršto natūralaus jogurto
• druskos, maltų juodųjų pipirų

Keptiems šparagams :

• 0,5 kg žaliųjų šparagų
• 2 v.š. citrinų sulčių
• 4 v.š. alyvuogių aliejaus
• cukraus, druskos, maltų juodųjų pipirų, paprikos

Salotoms:

• ryšelio salotų lapų
• ryšelio rukolos lapų
• ryšelio krapų
• kelių ryšelių ridikėlių
• 200 ml. tiršto natūralaus jogurto
• 1 v.š citrinos sulčių
• 1 v.š. alyvuogių aliejaus
• druskos, maltų juodųjų pipirų

Pirmiausiai pasiruošiau mėsą maltinukams, maltą jautieną sumaišydama su visomis smulkiai kapotomis žolelėmis, prieskoniais ir aliejumi. Masę gerai išminkiau rankomis, kad būtų vientisa ir formavau nedidelius plokščius maltinukus (jie turi būti plonesni už įprastus, kad geriau iškeptų ant žarijų), man gavosi dešimt vienetų. Paskui pasiruošiau šparagus, juos nuploviau, apipjausčiau galus ir lengvai pamarinavau citrinos sulčių, aliejaus ir prieskonių padaže (apie valandą). Dabar pats laikas užkurti laužą, kad susidarytų anglys. Kol degė malkos pasimarinavo šparagai ir subrendo maltinukai, o aš spėjau pagaminti salotas ir padažus. Suplėšiau salotų, rukolos lapus, krapus, žiedeliais supjausčiau ridikėlius ir viską išmaišiau rankomis. Gaminau du jogurtinius padažus, vieną salotoms, o antrą maltinukams. Pradėjau nuo sudėtingesnio, smulkiai sutarkavau ridikėlius ir daviau jiems nuvarvėti, supjausčiau krapus ir viską sumaišiau su jogurtu bei prieskoniais, padažas gavosi tirštokas. Salotų padažui, jogurtą suplakiau indelyje su citrinos sultimis, aliejumi ir prieskoniais. Per tą laiką malkos pavirto anglimis ir galima buvo kepti. Ant grotelių sudėjau maltinukus ir šparagus taip, kad būtų patogu vartyti. Kadangi mano anglys nebuvo labai kaitrios maltinikai su šparagais iškepė per 15-20 min, šiame procese svarbiausia nesudeginti šparagų ir neperkepti maltinukų. Kai baigėsi kepimo procesas, į lėkštes dėjau salotų, jas šlaksčiau jogurtiniu padažu, ant jų guldžiau iškepusius šparagus, šalia dėjau jautienos maltinukus ant kurių pyliau ridikėlių padažo. Labai lengvi su dūmelio kvapeliu pietūs gavosi, o taurė balto vyno ir saulės spinduliai juos pavertė idealiais. Būtinai kartosiu ir šį savaitgalį, nes jau dabar noriu...

Gražių akimirkų.

Ridikėlių padažas ant maltinukų iš BBC Good Food, visa kita iš galvos

Bobausiai troškinti grietinėje

Savaitgalį važiuodama keliu Vilnius-Druskininkai, ties Valkininkais, nusipirkau kibirėlį bobausių. Bobausiai, pirmieji pavasariniai grybai, augantys balandžio-gegužės mėn., jie labai aromatingi, skoniu primenantys baravykus, bet turintys pakankamai daug toksinių medžiagų. Man bobausiai, kaip kokie tolimi trumų giminaičiai, susiraukšlėję kaip kokie senukai. Šiuos grybus būtina virti per 3 kartus, vis keičiant vandenį, kad jame ištirptų nuodingosios medžiagos. Mama pasakojo, kad seneliai ir proseneliai Dzūkijoje juos nuo seno pavasarį valgydavo ir šmarškomis vadino. Šie grybai populiarūs Suomijoje ir Estijoje, juos valgo net italai. Nors apie šiuos grybus buvau daug prisiskaičiusi neigiamos informacijos, bet labai norėjau pajusti jų skonį, ir tikrai buvo verta.

• pintinėlė bobausių
• 200 g. riebios grietinės
• 4 svogūnų galvos
• šaukštas sviesto ir alyvuogių aliejaus (kepimui)
• jaunų svogūnų laiškų
• druskos, maltų juodųjų pipirų, dž. čiobrelių

Pirmiausiai bobausius gerai nuploviau po tekančiu vandeniu. Išrinkau kuo didesnį puodą jiems virti, kad grybai būtų apsemti didesniu kiekiu vandens. Kai grybai užvirė juos viriau 15 min., vanduo buvo pakankamai tamsus, grybus nupyliau į rėtį ir perploviau, į puodą vėl pripyliau švaraus vandens ir grybus užviriau antrą kartą, viriau tiek pat kiek ir pirmąjį. Po antrojo virimo vanduo tapo skaidresnis, vėl grybus perploviau ir švariame vandenyje užviriau trečiąjį kartą (šį kart jau su druska). Po trečiojo virimo vanduo buvo jau beveik švarus, grybus vėl perploviau ir gerai nuvarvinau. Keptuvėje ant sviesto ir alyvuogių aliejaus pakepiau pjaustytus svogūnus, kai jie apskrudo sudėjau bobausius (jų nepjausčiau, nes man labai patiko jų forma) ir kepiau kokias 5 minutes. Kai apkepė supyliau grietinę ir prieskonius ir viską dar tiek pat laiko troškinau. Pačiame troškinimo gale pasmulkinau dar svogūnų laiškų. Grybams labai tinka džiovintas čiobrelis, jis dar labiau sustiprina miško aromatą, tai būtinas šio patiekalo atributas. Keptais bobausiais likau labai patenkinta, labai skanūs, išlaikantys savo formą, aromatingi grybai. Keptus grybus pateikiau kaip užkandį su mėgstama juoda duona ir šviežiais čiobreliais. Tokia gurmaniškai kaimiška užkanda gavosi. Visiems labai patiko.

Skanaus.

Pica su šparagais ir kiaušiniais

Šį savaitgalį, nors ir pavėlavęs, pagaliau prasidėjo lietuviškų šparagų sezonas. Tiesiai iš šparagų ūkio, nuo Šiaulių, gavau dviejų kilogramų siuntinuką su žaliaisiais šparagais. Jeigu kam įdomu, tai jie kiekvieną penktadienį iki pat Joninių dabar veš savo užaugintus smidrus Vilniaus restoranams, kelioms parduotuvėlėms ir, aišku, pavieniams pirkėjams, kurie nori pasimėgauti pirmomis lauko daržovėmis. Šį kart išbandžiau žaliuosius, o kitam kartui užsisakiau baltųjų smidrų.

Šparagai labai greitai paruošiama daržovė, sunkiausiai man sekėsi surasti aukštą ir siaurą puodą jiems virti. Surištus ryšeliais šparagus stačiau puode taip, kad vanduo apsemtų tik iki jų viršūnėlių, nes jos turi išsigarinti garuose. Žaliųjų šparagų lupti nebūtina, o baltuosius reikia nuvalyti. Šparagų sezonas trunka nepilnus du mėnesius, taigi skubu kepti picą su šparagais...

Kadangi, tai jau trečia mano aprašoma pica, tai kaip kepti picos pagrindą nebesikartosiu, receptas su aprašymu čia. Iš to kiekio tešlos turėtų gautis dvi didelės arba viena labai didelė šeimyninė pica.

Picos viršui:

• 250-300g šparagų
• 2 v.š. grietinės
• 3-4 kiaušiniai
• 150 g. tarkuoto Rokiškio sūrio
• 2 v.š. tarkuoto Džiugo sūrio
• 100 g. rūkytos kiaulienos šoninės
• druskos, maltų juodųjų pipirų, dž.čiobrelių

Iškočiotą tešlą aptepiau grietine ir apibarsčiau tarkuotu Rokiškio sūriu, ant viršaus dailiai guldžiau penkias minutes apvirtus šparagus, juos apipyliau išplaktais kiaušiniais su Rokiškio sūriu ir prieskoniais, ant viršaus barsčiau Džiugo sūrio dėliojau pjaustytą šoninę ir skaninau džiovintais čiobreliais. Kepiau 200 laipsnių orkaitėje apie 15 min. Labai soti ir skani pavasarinė pica gavosi.

Skanaus!

Pienių medus

Ši savaitė žada būti tikra pienių žydėjimo šventė. Jau visose pievose ir parkuose geltonuoja pienių žiedai, aplink kuriuos sukinėjasi pirmosios bitės ir mažos mergytės purvinomis rankutėmis ir geltonai ištepliotais rūbeliais, besidžiaugiančios pavasario žiedais. Pamenu, kaip mes su močiute rinkome jų išsiskleidusius žiedus ir virėme saldų pienių medų. Tai buvo labai seniai, močiutės jau nėra, kaip ji tą medų virdavo nepamenu, bet žurnale rastas pienių medaus receptas atgaivino prisiminimus ir po daugel metų vėl skanauju aromatingą pienių žiedų medų.

Džiaugiuosi Languotos prijuostės autorės paskelbta aktualia laukinių augalų tema, tikiuosi prie jos prisidės ir daugiau laukinės virtuvės gerbėjų.

• 300 g pienių žiedų be kotelių (rinktų švarioje nuo teršalų vietovėje)
• 1 citrinos sultys ir smulkiai nutarkuota žievelė
• 1 kg cukraus

Surinktas pienių galvutes trumpam pamerkiau į vandenį, ir gerai praploviau. Pienių žiedai turi būti be kotelių, nes kitaip medus gausis kartus. Švarius pienių žiedus puode užpyliau 1 litru vandens ir pastačiau ant mažos ugnies virimui. Viriau apie valandą. Ataušusį viralą palikau per naktį, kad žiedai visą savo aromatą spėtų atiduoti medui. Ryte pienes perkošiau per sietelį ir gerai nusunkiau, skystį pastačiau virti, pridėjau cukraus ir išspaustų citrinos sulčių su nutarkuota žievele. Virti reikėtų nuo valandos iki dviejų, ant mažos ugnies, žiūrint kokio tirštumo medaus norėsite. Karts nuo karto galima patikrinti tirštumą užlašinus lašą sirupo ant lėkštės, jam ataušus matoma tikroji sirupo konsistensija. Į virimo pabaigą sumečiau kelių švarių pienių nuskabytus žiedlapius, kurie medui suteikė žaismingumo. Savaitgalį pusryčiams jau valgėme blynus su pienių medumi apibarstytus aguonomis, vaikams labai patiko, sakė, kad skaniau už klevų sirupą.

Skanių atradimų!
Receptas iš žurnalo "Meine Land Kuche" 2011-2

Dilgėlių sriuba

Seniai esu pastebėjusi tendenciją, kad daugiausiai fotografuoju, kai jaučiuosi laiminga. Turiu begalę nuotraukų iš kelionių, kurių metu jaučiu vaikišką pažinimo džiaugsmą, ir tai suteikia tiek laimės. Pamenu, kaip ką tik gimusius savo vaikus rengdavau vis naujais rūbeliais, kaip kokias lėlytes, ir fotografuodavau, fotografuodavau, saldi jaunos mamos laimė... Virtuvėje visados jaučiausi laiminga,  gamindama maistą galėjau atskleisti savo kūrybiškumą, kurio man taip trūko kitose gyvenimo srityse, nes ekonominis išsilavinimas tvirtai pastatė ant žemės, viskas tapo logiškai išskaičiuota ir racionaliai išmąstyta.

Prieš keletą savaičių pradėjau mokytis fotografijos pagrindų... ir supratau, kad visiškai nemoku fotografuoti. Visos mano geriausios nuotraukos padarytos nuojautos ir atsitiktinumo dėka. Dabar savo nuotraukose tematau ne vietoje iškritusius šešėlius, blikus, nesuvestą ryškumą, nenatūralias spalvas... Kelias savaites visiškai negalėjau fotografuoti, nes rezultatas vis nuvildavo ir niekaip nesisekė praktikoje taikyti išmoktų pamokų. Dabar jau vėl pradėjau... fotografuoju... mokausi.

O kol aš mokausi, pavasaris nestovi vietoje, vis eina sparčiais žingsniais į priekį, jau ir vyšnios baigia nužydėti, ir jaunos dilgėlės į pabaigą. Praeitą savaitę su dukrą eidama pasivaikščioti į Vingio parką sutikau moterį, avinčią bėgiko bateliais ir rankoje nešančią permatomą maišelį pilną dilgėlių. Tada ir aš parke išsitraukiau savo pirkinių maišelį bei Neries pakrantėje prisirinkau gražiausių dilgynių, nes staiga užsimaniau dilgėlių sriubos.

Sriubai:

• 10 vid. didumo nuskustų bulvių
• 5 vid. dydžio supjaustytų svogūnų
• 1 l sultinio (naudojau daržovių ekologišką)
• 1 st. riebios grietinėlės
• maišelio jaunų dilgėlių (pririnkau apie 200 g)
• druskos, pipirų, dž. čiobrelių
• sviesto (kepimui)

Skrebučiams:

• mėgstamos juodos duonos
• aliejaus (aptepimui)
• labai smulkiai pjaustytų česnakų (apibarstymui)

Sriubos puode ant sviesto iki geltonumo pakepiau svogūnus, tada sumečiau supjaustytas ketvirčiais bulves ir trumpai apkepiau kartu su svogūnais, supyliau sultinį, uždengiau puodą ir viriau ant mažos ugnies kol suminkštėjo bulvės. Dilgėles nuploviau, nuplikiau verdančiu vandeniu ir supjausčiau. Kai bulvės jau buvo beveik išvirusios sudėjau dilgėles, prieskonius ir trumpai paviriau. Gautą viralą virtuviniame kombaine išmaišiau iki vientisos masės, ir vėl supyliau atgal į puodą, gardinau grietinėle ir užkaitinau iki virimo. Jei sriuba gavosi per tiršta, galima praskiesti dar papildomai sultiniu. Kol virė sriuba, pasigaminau juodos duonos skrebučius. Duoną supjausčiau vienodais kubeliais ir subėriau ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Duonos gabalėlius teptuku aptepiau aliejumi ir apibarsčiusi smulkiai kapotais česnakais dar papildomai pavarčiau rankomis, kad vienodai pasiskirstytų aliejus su česnakais. Kepiau vidutinio karštumo orkaitėje, kol tapo traškūs, kelis kart pamaišydama (ataušę traškučiai tampa dar traškesni, taigi neperkepkite). Mėgavausi žaliu dilgėlių sriubos skoniu ir traškiais lietuviškos duonos skrebučiais. Beje, mano vyras nemėgsta trintų sriubų, bet ši jam labai patiko.

Skanaus!