2012 m. rugsėjo 28 d., penktadienis

Varškės sūrio pyragas su avietėmis

Iki šiol maniau, kad esu pastovus ir ištikimas žmogus. Kiekvieną rudenį buvau ištikima rudeniniams obuoliams, bet šiemet mane apsėdo rudeninių aviečių manija. Jei ruošiu desertus, tai tik su avietėmis, o obuolius, kol kas, graužiu žalius, žinau, kad jais dar galėsiu džiaugtis visą rudenį ir dalį žiemos. Na, o rudeninės avietės derės tik iki pirmųjų šalnų,  pernai jas valgėme visą spalį. 
Avietės nuostabiai dera su varškės saldumynais, tuo įsitikinau gamindama varškės tinginį su avietėmis. Per rugsėjį jau kelis kartus kepiau ir šį nuostabų sūrio pyragą su avietėmis. Pirmą kart jį iškepiau savo paauglio sūnaus gimtadieniui, jis dievina avietes. Praeitais metais jo gimtadieniui ruošiau keksiukus su avietėmis. Iš šių trijų desertų man sunku būtų išskirti vieną, kaip patį pačiausią, bet šis sūrio pyragas išties labai skanus, lengvai pagaminamas, ne per saldus, su uogų rūgštele ir gaiva. Labai rekomenduoju!


Receptas iš BBC Good Food

24 cm skersmens torto formai:
  • 8 vnt. sausainių "Selga" (pvz. kondensuoto pieno skonio)
  • 50 g. sviesto (minkšto)
  • 600 g. kreminės varškės (pvz. „President“)
  • 2 v.š. miltų
  • 175 g. cukraus
  • 2 kiaušiniai
  • 1 kiaušinio trynys
  • 1 a.š. vanilinio cukraus
  • 142 ml. grietinės
  • 150 g. aviečių
Papuošimui:
  • 150 g. aviečių
  • 90 g. želės cukraus "Multi"
  • 100 ml. vandens


Pirmiausiai sulaužiau sausainius, sudėjau juos į virtuvinį kombainą, kad susmulkintų iki trupinių. Tada dėjau minkštą sviestą ir gerai išsukau, kol trupiniai su sviestu apsijungė ir gavosi vientisa masė.
Tą trupinių masę paskleidžiau ant kepimo popieriumi iškloto kepimo formos dugno ir kepiau iš anksto įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje 5 minutes. Sausainių pagrindas gaunasi ganėtinai plonas. Iškepusiam sausainių pagrindui leidau ataušti.
Kreminę varškę išsukau su miltais, kiaušiniais, vaniliniu cukrumi ir grietine. Į varškės masę atsargiai įmaišiau švarias avietes ir lengvai išmaišiau bei supyliau ant praaušusio sausainių pagrindo. Pyragą stačiau kepti 40 minučių į to paties kaitrumo orkaitę.
Kepdamas sūrio pyragas iškilo, kad jis nesusmegtų, palikau jį pusvalandžiui aušti praviroje orkaitėje.
Ataušusį pyragą išėmiau iš formos ir pastačiau „bręsti“ į šaldytuvą.
Pyrago papuošimui šakute sutryniau 100 g. aviečių. Puode užkaičiau vandenį ir sumaišiau su želės cukrumi. Vandenį su cukrumi paviriau kelias minutes, į jį įmaišiau trintas avietes. Mišiniui leidau kiek praaušti, bet ne per ilgai, nes jis greitai stingsta. Avietiniu glaistu apipyliau sūrio pyragą, o ant viršaus apibarsčiau likusiomis avietėmis.


P.S. Tai pats paprasčiausias man iki šiol žinomas sūrio pyrago receptas. Jis labai skanus ką tik iškeptas, bet dar skanesnis kitą dieną.

Skanių rudeninių aviečių!

2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

Keptas šamas su garstyčiomis ir bulvių salotomis

Bulvių metas. Tai laikas kai bulvės perkamos ne kilogramais, o maišais. Laikas kai apvalainos smėlėtos bulvikės saugiai sugula rūsiuose ir sandėliukuose. Dabar pats laikas mėgautis maistingais ir sočiais gumbeliais, iš kurių pagamintas maistas nuteikia šiltai ir jaukiai. Todėl vos gavusi šviežią Merkio šamą sumąsčiau jį iškepti ir pateikti su bulvių salotomis, kurių skonį praskaidrinau garstyčiomis. Šamas, garstyčios ir bulvės, bei į langus barbenantis rudeninis lietus mane pagaliau sutaikė su mintimi, kad per nukastas bulvių vagas atkeliavo tikrasis ruduo.


4 asmenims:
  • 1 Merkio šamas (apie 1 kg)
  • 2 v.š. mėgstamų garstyčių
  • 1 v.š. citrinos sulčių
  • 2 v.š. alyvuogių aliejaus
  • 2 v.š. kapotų šviežių krapų
  • druskos ir maltų juodųjų pipirų (pagal skonį)
Bulvių salotoms:
  • 1 kg. bulvių (naudojau rausvąsias)
  • 2 v.š. grūdėtųjų garstyčių
  • 4 v.š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
  • 1 v.š. citrinos sulčių
  • 1 a.š. medaus
  • 2 v.š. kapotų šviežių krapų
  • druskos ir maltų juodųjų pipirų (pagal skonį)


Išdorojusi šamą pasiruošiau žuvies file gabalėlius su oda, kuriuos perpjoviau pusiau, kad gautųsi keturi gabalėliai. Garstyčias (naudojau Dijon) sumaišiau su aliejumi, citrinų sultimis, kapotais krapais ir prieskoniais. Paruoštu mišiniu gerai ištryniau šamo file gabalėlius ir palikau marinuotis kokiai valandėlei.
Bulvių salotoms nuskutau bulves ir supjausčiau jas nedideliais gabalėliais. Bulvių salotoms geriausiai naudoti mažiau suverdančias bulvių rūšis, pagal mano skonį, šiam patiekalui idealiai tinka rausvosios bulvės.
Puode užkaičiau vandenį ir jį pasūdžiau. Kai užvirė vanduo subėriau pjaustytas bulves ir viriau, kol bulvės suminkštėjo, bet nepervirė. Labai svarbu, kad bulvės būtų vos išvirusios, o ne pervirusios, nes tada gausis ne bulvių salotos, o bulvių košė.
Kol virė bulvės užstačiau į įkaitintą 200 laipsnių orkaitę kepti garstyčiose marinuotą šamą. Kepimui žuvį suguldžiau ant skardos, išklotos kepimo popieriumi, oda į apačią. Šamas iškepė per 20-25 minutes.
Suminkštėjusias bulves nusunkiau. Iš grūdėtųjų garstyčių, aliejaus, citrinos sulčių, medaus, kapotų krapų ir prieskonių sumaišiau padažą, kuriuo apipyliau dar karštas bulves, jas atsargiai išmaišiau ir palikau 5-10 minučių, kad padažas įsigertų į bulves.
Į lėkštes dėjau šiltų bulvių salotų, ant jų guldžiau iškepusį šamą ir viską dar papildomai apibarsčiau smulkintais krapais. Labai paprasta ir skanu.

Skanaus!

2012 m. rugsėjo 17 d., pirmadienis

Kepsninėje keptas kopūstas

Kepsninėje kopūstą kepiau pirmą kartą, bet tikrai ne paskutinį. Šį receptą nusižiūrėjau knygoje Barbekiu“, jis atrodė labai įspūdingai. Dėl jo skonio turėjau abejonių, nes nebuvau kepusi kopūsto kepsninėje ir abejojau ar jis gerai iškeps. Kopūsto skoniu likau labai patenkinta, netgi buvau lengvai nustebinta, koks gali būti skanus kitaip iškeptas kopūstas ir kaip dūmo kvapas jį paverčia kvapnesniu bei įdomesniu. Šiame recepte paprastas kopūstas virsta įspūdingu dūmais kvepiančiu viso vaišių stalo „vinimi“. 
Kopūstą kepiau Cobb kepsninėje ant netiesioginės ugnies, o valgėme jį su lauže keptomis bulvėmis. Šiam patiekalui geriausiai rinkitės šviežutėlį, ne per kietą kopūstą, o jį kepdami nepamirškite uždengti kepsninės dangčio.


Receptas adaptuotas pagal knygą „Barbekiu“ psl. 357
4 asmenims:
  • 1 vidutinio dydžio šviežias kopūstas (apie 1 kg)
  • 1 svogūnas
  • 50 g. rūkytos šoninės
  • 50 g. sviesto


Barbekiu padažui:
  • 1 st. konservuotų pomidorų
  • 30 ml. balzaminio acto
  • 30 ml. sojų padažo
  • 1 v.š. medaus
  • 1 v.š. rudojo cukraus
  • druskos, maltų pipirų mišinio (pagal skonį)
  • 1 a.š. džiovintų čiobrelių


Pirmiausiai pasigaminau barbekiu padažą. Visas padažo sudedamąsias dalis sumaišiau puode ir viriau apie 15 min, kol jis sutirštėjo ir patamsėjo.
Keptuvėje pakepinau smulkiai pjaustytą svogūną ir šoninę, kai jie apskrudo supyliau pagamintą barbekiu padažą ir kiek paviriau.
Pasiruošiau kepsninę kepimui ant netiesioginės ugnies. Kopūstą nuploviau ir išpjoviau jo kietąją šerdį, bei šiek tiek paskaptavau, kad gautųsi giloka duobutė.
Iš aliuminio folijos susukau kopūsto laikiklį-žiedą, kad jis galėtų stabiliai stovėti nesvirduliuodamas į šonus.
Į kopūsto išskaptuotą vidų pripyliau pagaminto padažo, o ant viršaus uždėjau pjaustyto gabalėliais sviesto.
Kopūstą kepiau kepsninėje ant netiesioginės ugnies apie 1 val. 15 min., kol jis pilnai iškepė ir suminkštėjo.
Keptas kopūstas puikiai išlaikė savo formą ir buvo minkštas. Viršutiniai kopūsto lapai kiek apdegė, todėl juos nulupau, o patį kopūstą pjausčiau ir valgėme su lauže keptomis šviežiomis bulvėmis. Labai rudeniškas, sotus ir skanus neįprastai keptas kopūstas.


P.S Tokį kopūstą galima išsikepti bet kurioje kitoje kepsninėje su dangčiu. Kitą kartą bandysiu jį kepti namų orkaitėje. 

Skanių kopūstų!

2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Keptos žvynabudės

Yra tokie grybai – žvynabudės, beje labai geri ir skanūs grybai. Neragavusiems žvynabudžių, patariu neišsigąsti apgaulingos ir musmires panašios jų išvaizdos. Čia kaip tik tas atvejis, kai negalima apie vidų vien tik iš išvaizdos spręsti. Žinantys ir valgantys šiuos grybus, greičiausiai nuris seilę ir man paantrins, kad keptos žvynabudės labiau primena keptus mėsos eskalopus nei grybus.


Šių grybų prisigrybavau prie pat vasarnamio, net ir į mišką eiti nereikėjo. Jie dažniausiai pradeda augti rugpjūčio pabaigoje bei dygsta visą spalį. Ne veltui žvynabudės skėtinėmis vadinamos, jų kotas toks pats ilgas, kaip skėčio, o išsiskleidusi kepurė primena išskleistą didelį lietsargį. Žvynabudžių kotų niekas nevalgo, bet va tos, išsiskleidusios ir mėsingos kepurės, tai tikras skanumėlis. Šie grybai, kaip pievagrybiai, jų nereikia prieš tai apvirti, jiems tiesus kelias į keptuvę.


2 asmenims:
  • 2 didelės žvynabudės
  • 2 kiaušiniai
  • 4 v.š. džiūvėsėlių
  • 4 v.š. miltų
  • druskos, maltų juodųjų pipirų ir džiovintų čiobrelių
  • aliejaus arba sviesto kepimui (naudojau vynuogių kauliukų aliejų)


Pirmiausiai nuo sausų žvynabudžių kepurėlių peiliuku nuskutau žvynelius, o jų kotus išmečiau. Grybus nuploviau po tekančiu vandeniu ir supjausčiau kepurėles į 12 dalių (maniškės buvo tikrai didelės).
Išplakiau kiaušinius su druska ir pipirais. Žiūvėsėlius sumaišiau su džiovintais čiobreliais.
Pjaustytus grybus merkiau į kiaušinių plakinį, po to į miltus ir vėl į kiaušinio plakinį, o galiausiai apvoliojau džiūvėsėliuose.
Taip paruoštus grybus kepiau vynuogių kauliukų aliejuje, nes jis, mano nuomone, mažiausiai susigeria į kepamą maistą. Labai skanu žvynabudes kepti ir svieste.
Grybus kepiau iš abiejų pusių ant vidutinio karštumo ugnies, kol grybai gražiai apskrudo. Iškepusius grybus sudėjau ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius.



P.S. Labai skani grybų užkanda, nuo stalo ji dingo akimirksniu, net padažo nespėjau paruošti.

Skanių žvynabudžių!

2012 m. rugsėjo 10 d., pirmadienis

Keptas šamas su pomidorais ir pesto padažu

Rudeniop gyvenimo tempas dažniausiai žymiai paspartėja. Bent jau mano, tai tikrai. Greitai paruošiamas maistas darbo dienomis mano šeimoje tampa tiesiog būtinybe.
Įdomu kiek laiko po sunkios darbo dienos norite ir galite sau leisti praleisti virtuvėje? 15 minučių? Pusvalandį? O gal net visą valandą?
Darbo dienomis aš stengiuosi maistą ruošti paprastai ir greitai, bet svarbiausia, kad nuo to nenukentėtų nei maisto kokybė, nei skonis. Šį kart vėlyviems pietums-vakarienei valgėme keptą Merkio šamą, kurį iš anksto buvau išdorojusi: iš galvos ir kaulų išviriau sultinį, kuris savo eilės vis dar laukia šaldiklyje, vieną žuvies file gabalėlį išsikepėme savaitgalį ant laužo, o pusė atlikusios žuvies pasilikau ateinančiai darbo dienai. Šamą kepiau orkaitėje, prieš tai jį ištrynusi pesto padažu ir apdėliojusi naminiais pomidorais, žuvis kvepėjo Viduržemio jūra...


4 valgytojams:
  • 1 Merkio šamo file (apie 400 g)
  • 2 pomidorai
  • 2 v.š. pesto padažo (naudojau naminį bazilikų)
  • 2 v.š. alyvuogių aliejaus
  • 1 a.š. džiovinto raudonėlio
  • ryšelio svogūnų laiškų
  • druskos, pipirų
Pateikimui:
  • virtų ryžių


Iš anksto išdarinėtą šamo file su oda padalinau į keturias dalis.
Gabalėlius ištryniau pesto padažu.
Kepimo formą sutepiau 1 v.š. aliejaus ir į ją guldžiau šamo kepsnius, oda į apačią.
Pomidorus supjausčiau riekelėmis ir sudėjau ant šamo gabalėlių. Ant viršaus barsčiau pipirus, druską, raudonėlius, pjaustytus svogūnų laiškus ir apšlaksčiau likusiu aliejumi. Visą tai padariau per 5 minutes.
Šamą kepiau 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių, kol žuvis iškepė, o pomidorai apskrudo. Kol kepė žuvis, išviriau ryžius.
Taigi, po 25 minučių mano sukiojimosi virtuvėje, visi jau sėdėjome prie stalo ir skaniai vakarieniavome.


P.S. Taip iškepta žuvis lieka sultinga, nes pomidorai neleidžia jai išsausėti, o pesto padažas ir raudonėlis jai suteikia kvapnumo.

Skanaus!

2012 m. rugsėjo 7 d., penktadienis

Dūmais kvepiantys slyvų suktinukai su šonine

Kai knygoje užmačiau šį kepsninėje keptų šviežių slyvų receptą su nekantrumu laukiau rudens, kol galėsiu jį išbandyti su ką tik sunokusiomis mėlynosiomis slyvomis. Aš esu didelė slyvų mėgėja, žiemą dažnai graužiu džiovintas slyvas, kurias mėgstu įdaryti pikantiškais sūrio įdarais. Šviežias slyvas dažniausiai valgau, kaip desertą, šis kartas pirmasis, kai gaminau pikantišką šviežių slyvų užkandį. Noriu pastebėti, kad jo skonis buvo puikus: dūmais kvepiančios slyvos, rūkyta šoninė ir mėlynojo pelėsio sūris derėjo tobulai. Pasistenkite šiems suktinukams išrinkti labiausiai prinokusias slyvas, tik išimdami jų kauliukus nepamirškite patikrinti ar slyvos nesukirmijusios.


Knygoje šis receptas priskirtas prie Viduržemio jūros regiono receptų, nuo savęs, prie slyvų ir šoninės dar pridėjau mėlynojo pelėsio sūrį, kurio gabalėlis puikiai tilpo slyvos viduje vietoj kauliuko. Pačias slyvas kepiau Cobb kepsninėje, bet sugalvojau jas dar papildomai ir lengvai išrūkyti. Rūkymo procesas labai paprastas, tik reikia ant įkaitusių anglies briketų (arba medžio anglių) papildomai užmesti išmirkusių skiedrų. Mes naudojome kelias saujas obels skiedų, kurias prieš tai penkiolika minučių buvome užmerkę vandenyje, o po to popieriniu rankšluosčiu lengvai nusausinome. Taip paruoštos skiedros ilgiau smilks ir nuo jų kylančiais dūmais pakvips kepamos slyvos. Slyvas reikia kepti-rūkyti uždengus kepsninės dangtį ant netiesioginės ugnies, t.y. anglys kūrenasi ir skiedros smilksta vienoje kepsninės pusėje, o slyvos kepa – kitoje, ne virš žarijų, o šalia jų. Cobb kepsninė tokiam netiesioginiam kepimui turi pakeliamas groteles, kad kaitra nebūtų per daug kaitri ir kiek išsisklaidytų.


Receptas adaptuotas pagal Roger Kimpel ir Yara Hackstein knygą
„Kepsniai ant grotelių. Barbekiu“ psl. 153

4 asmenims:
  • 16 sunokusių mėlynųjų slyvų
  • 100 g. pelėsinio sūrio „Memel Blue“
  • 16 vnt. rūkytos šoninės plonai pjaustytų gabalėlių
  • 8 vnt medinių kepimo iešmelių


Medinius kepimo iešmelius užmerkiau vandenyje pusvalandžiui.
Švarias slyvas pirmiausiai iškaulinau, įpjaudama jas iki pusės ir išimdama kauliuką. Pasistenkite pjauti taip, kad slyvų neperpjautumėte pusiau ir jos išliktų vientisos.
Slyvų kauliukų vietas įdariau pelėsinio sūrio gabalėliais.
Įdarytas slyvas apsukau plonai pjaustytais šoninės gabalėliais ir smeigiau po dvi ant medinių iešmelių.
Kepsninę paruošiau kepimui ant netiesioginės ugnies. Kelias saujas skiedrų (tam labiausiai tiks vaismedžių skiedros) užmerkiau 10-15 min. vandenyje. Per tą laiką anglys įkaito ir ant jų užbėriau išmirkusias nusausintas skiedras. Skiedroms pradėjus smilkti ant grotelių šalia anglių (bet ne virš jų) suguldžiau suvertus slyvų suktinukus ir kepiau-rūkiau juos apie 20 – 30 min.

Skanių slyvų!

2012 m. rugsėjo 4 d., antradienis

Varškės tinginys su avietėmis

Vasara, kaip visada, prabėgo daug greičiau, nei galima buvo to tikėtis. Ar čia man vienai taip atrodo, ar tikrai, vasaros laikas bėga daug greičiau nei žiemos. Vasara vos spėji suktis, čia žemuogės rausta, čia žiūrėk, jau ir mėlynės mėlynuoja, soduose vyšnios nuo medžių svyra ir serbentai su agrastais šakas lenkia, vos juos apsirenki, jau ir alyviniai obuoliai nuo medžių bumbsi, ir baravykai miškuose dygti pradeda... Tie trys vasaros mėnesiai prabėgo, kaip trys dienos, taip pat greitai, kaip ir mano dukrytės septyni nerūpestingi vaikystės metai, kurią prieš kelias dienas išleidau į pirmąją klasę. Rudens ir mokslo metų pradžiai gaminau labai greitai paruošiamą ir labai greitai suvalgomą skanųjį varškės tinginį su avietėmis, kurį man šią vasarą priminė vyro močiutė. Senas geras varškės tinginys su šviežiomis rudeninėmis uogomis...


Receptas adaptuotas pagal supermamas:
  • 400 g. sausainių (naudojau „Selga“ karamelinius)
  • 400 g. varškės (9 % riebumo)
  • 200 g. sviesto
  • 150 g. cukraus
  • 1 vanilės ankšties grūdeliai (galima keisti vaniliniu cukrumi)
  • 500 g. aviečių
  • 250 g. gervuogių (papuošimui)


Kambario temperatūros sviestą išsukau su cukrumi.
Vanilės ankštį įpjoviau vienoje pusėje ir peilio galiuku iš jos iškrapščiau vanilės grūdelius, kuriuos subėriau į išsuktą sviestą.
Varškę dalimis dėjau į išsuktą sviestą ir toliau plakiau, kol sviestas ir varškė tapo vientisa mase.
Sausainius sulaužiau nedideliais gabalėliais ir subėriau į sviesto-varškės masę, bei gerai išmaišiau.
Į tinginio masę subėriau 300 - 400 g. švarių aviečių ir atsargiai išmaišiau. Kai kurios avietės maišant susitrins, bet tai skonio tikrai nepagadins, o patį tinginį tik nudažys rausva spalva.
Apvalią torto formą ištepiau aliejumi ir į ją suverčiau tinginio masę, kurią šaukštu paplojau, kad masė vienodai pasiskirstytų formoje.
Pagamintą varškės tinginį kelioms valandoms kišau sustingti į šaldiklį, o po to laikiau šaldytuve. Prieš nešdama į stalą varškės tinginį papuošiau likusiomis avietėmis ir gervuogėmis.


P.S. Labai skani bei gaivi varškės tinginio versija, kurį pagaminus dar tikrai liks laiko ir patinginiavimui :)

Skanaus!