Sekmadienį važiuodami keliu Druskininkai-Vilnius prie Valkininkų benzino kolonėlės, prie pat kelio, pastebėjome eilę sustojusių mašinų. Na, grybų ir uogų čia niekados vietiniai nepardavinėja, o pasirodo, tai vietininis italas, gražiai kalbantis lietuviškai, siūlo savo gamybos sūrius. Sūriai tikrai verti dėmesio, iš karvės ir iš ožkos pieno, tikrai verti kiekvieno už juos sumokėto cento. Jei kartais važiuosit pro šalį, stabtelkite, maloniai pabendrausite, paragausite pasakiško skonio italo rankomis Lietuvoje pagamintų sūrių.
O prie šio sūrio labai jau tiko neseniai mano virtas dumplainių čatnis iš vyro močiutės užaugintų dumplainių. Dumplainiai (angliškas jų pavadinimas Tomatillo) labai panašūs į pomidorus, jie renkami rugsėjo mėnesį, bet kuo puikiausiai švieži išsilaiko dar 2-3 mėnesius praktiškai iki Kalėdų. Šiemet tai pat, kaip ir pernai, iš vyro močiutės lauktuvių gavau didžiulį maišą dumplainių. Jau praeitą rudenį buvau išbandžiusi dumplainių pagardą, o šiemet sumaniau dar išsivirti ir dumpainių džemą.
Dumplainių džemui:
- 1 kg dumplainių
- 0,5 kg cukraus
- žvaigždinio anyžiaus
Dumpainių čatniui:
- 1 kg dumplainių
- 250 g. cukraus
- 250 g. svogūnų
- 100 ml. obuolių acto (būtinai obuolių)
- kardamono
Dumpainiai labai blogai lupasi, kad lengviau nulupčiau juos pamerkiau į šiltą vandenį, lupant mano rankos tapo lipniai purvinos. Nuluptus dumplainius nuploviau ir supjausčiau pusiau.
Pirmiausiai viriau džemą. Puode storu dugnu užviriau visus ingridientus ir ant mažos ugnies retsykiais pamaišant viriau apie 2 valandas, kol dumplainiai sutirštėjo ir tapo visiškai skaidrūs. Ilgas procesas, bet vertas to, nes dumplainių džemas gavosi labai skanus, primenantis figų džemą su smulkiomis sėklytėmis, suteikiančiomis dar daugiau pikantiškumo. Labai egzotiško ir prabangaus skonio su anyžiniu saldumu dumpalainių džemą išviriau.
Čatnį viriau panašiai, tik čia jau puode sumaišiau pjaustytus dumplainius, svogūnus, cukrų, actą ir kardamoną, o užvirus dar viriau ant mažos ugnies irgi apie 2 valandas, kol pagardas tapo tirštas ir vientisas. Čatnis gavosi ne toks saldus, kaip džemas, daugiau saldžiarūgštis ir truputį skystesnis su maloniu kardamonų kvapu.
Gaila, kad dumplainių auginimas dar nėra toks populiarus Lietuvoje, nes jie nuostabiai skanūs, o pirkti parduotuvėje atvežtinius ir iš jų virti džemą tikrai neapsimoka, baisiai brangiai gautųsi. Jau dabar svajoju, kaip kitais metais iš dumplainių gaminsiu meksikietiškąjį padažą salsa verde.
Skanių dumplainių!
