Kepsninės malonumai: kadagiais kvepiantys kiaulienos išpjovos kepsniai

Ar kada pasvajojote, kaip gera būtų kepti kepsninėje ten, kur negalima kurti ugnies, pavyzdžiui: paplūdimyje, buto balkone, miesto parke, ar net laivelyje ant vandens? Pasirodo, yra tokia kepsninė Cobb su kuria galima iškylauti visur, kur tik užsigeisite. Ji labai kompaktiška ir sveria tik 4,5 kg, ją net galima užsimesti ant dviračio bagažinės, ir minti ieškoti gražiausios vietos iškylavimui. Mes šį kart, taip ir padarėme, užsimarinavome kiaulienos išpjovos kepsnių, užsikėlėme kepsninę ant dviračio bagažinės ir patraukėme iškylauti.

Kadangi iškylavome miške, kiaulienos išpjovos kepsniams susmegti prisilaužėme kadagių šakelių. Šakelių pagaliukus nuvalėme nuo spyglių ir nusmailintais jų galiukais pervėrėme kepsnius, apsuktus šonine. Kiaulienos išpjovos kepsniai yra visiškai neriebūs ir kepdami greitai praranda sultingumą, todėl apvyniojus juos šoninės juostelėmis, taip neišsausėja ir išlieka sultingi. Kepsnius kepėme ant Cobb grotelių, mėsa taip čirškė, kad vos spėjome vartyti. Kadagių šakelių skleidžiamą aromatą pajuto net vaikai, juo lengvai persisunkė švelnūs mėsos gabalėliai. Kepsniai perverti kadagių šakelėmis atrodė labai neįprastai ir žaismingai. Tai tikrai puiki idėja, kurią labai rekomenduoju išbandyti.

Receptas adaptuotas iš Steven Raichlen knygos „Barbekiu“

4 asmenims:

• 1 kg. kiaulienos išpjovos (man gavosi 8 kepsniai)
• 8 rūkytos arba vytintos šoninės bryzeliai
• 16 šalavijo lapelių
• 16 kadagio šakelių

Marinatui:

• 2 a.š. grūdėtųjų garstyčių
• 1 a.š. maltų pipirų mišinio
• saujos šviežių čiobrelių
• 1 v.š. citrinos sulčių
• 2 a.š. medaus
• 2 v.š. alyvuogių aliejaus
• žiupsnelis druskos

Padažui:

• 200 ml. graikiško jogurto
• 2 a.š. grūdėtųjų garstyčių
• 2 a.š. gero alyvuogių aliejaus
• 2 a.š. citrinų sulčių
• druskos ir maltų juodųjų pipirų (pagal skonį)

Pirmiausiai kiaulienos išpjovą supjausčiau 4 cm storio gabalėliais.

Visus marinatui skirtus produktus gerai išmaišiau, skaninau kapotais čiobreliais ir užpylusi ant kiekvieno kepsnio gabalėlio jį įtryniau. Mėsą palikau marinuotis apie valandą.

Išmirkusius išpjovos gabalus apvyniojau šonine, o tarp mėsos ir šoninės iš abiejų pusių dar įsukau po du šalavijo lapelius. Apvyniotus gabalėlius persmeigiau dviem paruoštais kadagių iešmais, skersai ir išilgai.

Kepimui paruošėme Cobb kepsninę, kuriai įkurti užteko viso labo dešimties mažų anglies briketėlių. Kepsnius kepėme ant tiesioginės ugnies po 4-6 minutes iš kiekvienos pusės, kol kepsniai gerai apskrudo, bet vis dar liko sultingi.

Iš anksto buvau pasigaminusi jogurtinį garstyčių padažą prie kepsnių, kuris labai tiko ir prie pjaustytų šviežių daržovių. Padažui skirtus produktus paprasčiausiai išmaišiau, kol jie tapo vientisu padažu.

Labai puikūs kepsniai gavosi, kvepėjo kadagių mišku, buvo apskrudę, bet sultingi. O kadagių iešmeliai, tai man, tiesiog, šios vasaros atradimas!

Skanių kepsnių!

Citrininis tiramisu tortas su braškėmis

Šį tortą gaminau savo dukrytės septintam gimtadieniui, kurį šventėme prieš savaitę. Mano mažosios gimtadienis visad kvepia šviežiomis braškėmis ir žydinčiais jazminais. Kiekvienais metais jai gaminu būtent tortą su braškėmis, bet tik tokį, kurio nereikia kepti, nes vasarnamyje neturiu orkaitės, o tokiu metu dažniausiai čia su visa šeima atostogaujame. Tą dieną, prieš jos gimimą, irgi gaminau braškių tortą, nes mano Mieliausiasis, kaip tik turėjo sugrįžti atostogų, mes su sūnumi jo laukėme vasarnamyje, iki gimdymo dar turėjo būti likusios trys ilgos savaitės... O kitą rytą jau gulėjau apsikabinusi savo mažąją Antakalnio klinikų gimdymo namuose, kuri gimė kiek per anksti, greičiausiai, užuodusi braškių tortą :) Taip braškių tortas ir dukrytės gimtadienis tapo du neatsiejami dalykai ir mūsų šeimos istorijos dalis.

Šiais metais nusprendžiau pagaminti citrininį tiramisu variantą su braškėmis, kurį nusižiūrėjau Jamie's Italian restorane, kai šį pavasarį lankiausi Londone. Pamenu, tada labai paslaugus padavėjas pasiteiravo ar desertui norėsime tradicinio, ar citrininio tiramisu, pagaminto su Limoncello likeriu. Aišku, kad pasirinkome netradicinį citrininį tiramisu desertą, kurio skonis įsiminė ilgam. Kaip tik šiam dukrytės gimtadieniui ir pabandžiau iš savo skonio atminties atgaminti patikusį desertą.

26 cm torto formai:

• 200 g. biskvitinių sausainių „damų piršteliai“
• 500 g. maskaponės sūrio
• 500 ml. plakamosios grietinėlės
• 2 pakeliai grietinėlės standiklio
• 1 a.š. vanilinio cukraus
• 2 citrinų smulkiai nutarkuota žievelė
• 4 v.š. cukraus (galite daugiau ar mažiau, pagal savo skonį)
• 300-400 g. šviežių braškių

Sirupui (čia vietoj Limoncello likerio) sausainių sumirkymui:

• 2 didelės citrinos
• 4 v.š. cukraus
• 1 st. vandens

Kadangi neturėjau Limoncello likerio, pirmiausiai išsiviriau citrininį sirupą, sausainių mirkymui, kuris čia gal ir labiau tiko, nes tortas buvo skirtas vaikams. Citrinų žieveles smulkiai nutarkavau ir atidėjau kremo gamybai. Pačias citrinas supjausčiau, užpyliau cukrumi ir vandeniu, viriau apie 15-20 minučių, kol citrinos pilnai suminkštėjo ir atidavė visą savo skonį sirupui. Sirupą palikau aušti.

Kremui grietinėlę lengvai suplakiau su paprastu ir vaniliniu cukrumi, citrinos žievelėmis ir grietinėlės standikliu. Į grietinėlę dalimis sudėjau maskaponės sūrį ir gerai suplakiau iki vientisos tiršto kremo masės.

Į išskleidžiamą torto formą pradėjau sluoksniuoti išmirkytus sausainius, kuriuos labai trumpai po vieną mirkiau atšalusiame citrinų sirupe. Ant sausainių sluoksnio plonai paskleidžiau kremo masę. Procesas toks pats, kaip ir tradicinio tiramisu gamyboje, tik sausainių sluoksnių stengiausi sudėti daugiau, o kremo ant kiekvieno sausainių sluoksnio tepti kiek galima mažiau.

Viso susluoksniavau keturis išmirkusių sausainių „aukštus“. Kadangi, šį kart norėjau pagaminti labiau tiramisu tortą, o ne desertą, todėl stengiausi, kad jis būtų kuo tvirtesnis.

Per naktį palikau tortą bręsti ir sukietėti šaldytuve.

Ryte tortą puošiau braškėmis ir šviežiomis mėtų šakelėmis. O čia jau kiekvieno skonio ir estetikos reikalas, man norėjosi, kad kiek „baltuotų“ pats tortas, todėl šį kart jo pilnai „nepaslėpiau“ po braškėmis. Tikrai, labai skanus buvo, gal kiek riebokas, bet juk per gimtadienius galima :)

Skanaus torto!

Kepsninės malonumai: tailandietiški jautienos vėrinukai su keptais šparagais

Kaip jau rašiau anksčiau, šiuo metu gyvenu vasarnamyje, kuriame nėra orkaitės, bet užtat savo kieme galiu džiaugtis lauko kepsnine, kurią labai dažnai naudoju. Tai, dalinuosi dar vienu puiku receptu į kepsninės malonumų kolekciją. Šis receptas dar vienas sate vėrinukų variantas, gardus, kelių kąsnių rytietiškas skanėstas ant pagaliuko.

Nors šparagų sezonas jau visai į pabaigą, bet man jis šiemet prasidėjo ganėtinai vėlai. Niekaip nepavyko nusipirkti lietuviškų šparagų. Ir kodėl šparagus augina tik vienas ūkis Lietuvoje? Jau susiplanavau, kad kitais metais bandysiu pati juos sodinti, tik gaila, jog šparagų derlius imamas tik po dviejų metų nuo jų pasodinimo. Bet kokiu atveju, ši subtili daržovė man labai patinka. Taip pat, kaip šparagus, marinavau ir kepsninėje kepiau jau anksčiau pamėgtus jaunus svogūnų laiškus.

Prie tokios puikios ir dūmu kvepiačios vakarienės, labai tiko vynas iš Pietų Afrikos Tall Horse Pinotage, kuris yra prinokusių vaisių aromato, šilkinių taninų ir kavos bei šokolado poskonių, o rekomenduojamas gerti prie kepsninėje keptos mėsos.

Jautienos vėrinukams:

• 500 g. jautienos nugarinės
• 3 sukapotos česnakų skiltelės
• saujos kapotų šviežių kalendrų
• 4 v.š. sojų padažo
• 4 v.š. skrudintų sezamų aliejaus
• 4 v.š. citrinos sulčių (geriau žaliųjų)
• 2 v.š. skysto medaus
• 1 a.š. maltų pipirų mišinio
• sezamo sėklų (apibarstymui)
• apie 20 vnt. bambukinių iešmelių

Keptiems šparagams:

• 250 g. šviežių žaliųjų šparagų
• 1 v.š. skrudintų sezamų aliejaus
• 1 v.š. sojų padažo
• 0,5 a.š. maltų pipirų mišinio
• sezamo sėklų (apibarstymui)

Keptiems svogūnų laiškams:

• pundelio šviežių svogūnų laiškų
• 1 v.š. skrudintų sezamų aliejaus
• 1 v.š. sojų padažo
• 0,5 a.š. maltų pipirų mišinio
• sezamo sėklų (apibarstymui)

Pirmiausiai supjausčiau jautienos nugarinę plonomis, juostelėmis. Tos, kurios buvo per didelės dar kartelį perpjoviau pusiau. Ant išmirkusių vandenyje iešmelių suvėriau pjaustytus mėsos gabaliukus.

Paruošiau mėsos marinatą: sumaišiau sezamų aliejų, sojų padažą, medų, citrinų sultis, pipirus ir smulkintus česnakus su kapotomis kalendromis. Šiuo marinatu užpyliau mėsą suvertą ant iešmelių ir marinavau apie valandą.

Šparagus plonai nulupau, nupjausčiau jų galiukus ir suvėriau dantų krapštukais po keturis, kad būtų lengviau vartyti kepant. Taip paruoštus šparagus užpyliau sumaišytu sezamų aliejumi su sojos padažu bei apibarsčiau pipirais.

Tokiu pačiu marinatu užpyliau ir švarius svogūnų laiškus.

Daržoves marinavau apie pusvalandį.

Ant tiesioginės ugnies, t.y. virš įkaitusių žarijų jautienos vėrinukus kepiau po 2 minutes iš kiekvienos pusės. Panašiai kepė ir daržovės, kurias kelis kartus bekepant apverčiau.

Kepdama vėrinukus ir daržoves juos apibarsčiau sezamo sėklomis.

Taip kepta jautiena su daržovėmis puikiai derėjo prie raudono sauso vyno Tall Horse Pinotage. 

P.S. Panašius vėrinukus jau išbandžiau gaminti ir iš kiaulienos išpjovos, irgi labai skaniai gavosi. 

Receptas ir Steven Raichlen knygos "Barbekiu".

Skanaus!

Šalta raudonoji arbata su braškėmis

Kai lysvėse ir turguose pradeda raudonuoti braškės, mano supratimu, prasideda tikroji vasara. Nors lietuviškos braškės pietų Lietuvoje (kur dabar atostogauju) pasirodė tik praeitos savaitės pabaigoje ir vis dar labai brangios, bet nuotaikos jau visiškai vasariškos.

Kaip ir minėjau, gyvenu atostogų ritmu, visas mano laikas dabar sukasi aplink laisve besidžiaugiančius vaikus, mano mažą darželį, vasarnamio virtuvę, o kiek lieka laisvesnio laiko, stengiuosi mėgautis Dzūkijos pušynais ir labai išgražėjusiu Druskininkų kurortu. Internetas mano vasarnamyje, yra lėtas, kaip sraigė, norėdama įkelti įrašą tam sugaištu tiek pat laiko kiek ir jį parašydama. Taigi, numoju ranka į tą nedidelį atostogų trūkumą ir mėgaujuosi realiu gyvenimu: vaikų bučiniais, augančių daržovių stebėjimu, rytiniais paukščių čiulbesiais, dzūkiško turgaus gėrybėmis ir lėtu sukiojimusi savo virtuvėje. Kadangi manyje jau kuris laikas gyvena mažas kirminėlis, kuris vis graužia širdį, kai tik ilgesnį laiką neskiriu dėmesio savo trečiajam vaikui, skaniajam blogui, tai pažadu, kad pasistengsiu pavaikyti tą sraigės lėtumo internetą ir pasidalinti savo vasaros įspūdžiais.

Šiam kartui labai paprastas šaltos raudonosios arbatos su braškėmis receptas, kurį ruošiau maisto tinklaraštininkų elektroniniam žurnalui, jį atsivertę pajusite tikrus vasaros kvapus.

2 l gėrimo:

• 4 v.š. kinrožių žiedlapių (Hibiscus) arbatos
• 1 cinamono lazdelė
• 2 v.š. cukraus
• 1 žalioji citrina
• 250 g. šviežių braškių
• 2 l verdančio vandens

Džiovintus kinrožių žiedlapius ir cinamono lazdelę užplikiau verdančiu vandeniu, subėriau cukrų ir leidau arbatai pritraukti bei ataušti.

Kai arbata atšalo ją nukošiau.

Į ąsotį sudėjau ketvirčiais pjaustytas braškes ir citrinos griežinėlius bei užpyliau arbata.

Prieš pateikdama arbatą atšaldau šaldytuve arba pateikiu su ledukais.

Skanių braškių!

Kepsninės malonumai: graikiškai kepta ėriuko kulšis

Šią vasarą pasišoviau kuo daugiau kepti savo naujoje anglinėje kepsninėje, tai ir toliau dalinuosi šia patirtimi. Man visad buvo smalsu, kaip galima kepsninėje iškepti didelį mėsos gabalą, taip, kad jis iš viršaus nebūtų apdegęs, o viduje būtų gerai iškepęs ir sultingas. Šį kart ir vėl pasitikėjau knygos „Barbekiu“ patarimas, o įkvėpimo sėmiausi iš prieš gerą savaitę Druskininkuose vykusio Lietuvos Grilio Čempionato.

Vasarai prasidėjus, prasideda ir kepsnių sezonas, o su juo ir vėl iškyla klausimas, kokia gi kepsninė pati geriausia ir patogiausia. Grilio čempionate visi dalyviai naudojo tik anglines kepsnines. Buvo ten įvairių netradicinių šašlykinių ir sunkių, garvežius primenančių kepsninių su rūkyklomis ir net lauko viryklėmis.

Man įspūdį paliko maža ir kompaktiška COBB kepsninė, ją galima naudoti net daugiabučio namo balkone ar terasoje ir lengvai nusinešti į paplūdimį, arba visur kitur, kur negalima kūrenti laužo, bet taip norisi išsikepti sultingą kepsnį. Nors ji ir labai nedidelė, bet maistas yra ruošiamas ant žarijų, ji gali atstoti ne tik kepsninę, bet ir rūkyklą bei orkaitę. Tikrai šaunus išradimas šiuolaikiniam pasauliui!

Dar viena labai netradicinė žalio kiaušinio formos amerikietiška kepsninė Big Green Egg paliko profesionalios kepsninės įspūdį, tokioje kepti sodybos ar nuosavo namo kieme būtų tikras malonumas. Pasirodo, ją sukurti amerikiečius įkvėpė tradicinės senovinės japonų „kamado“ krosnys.

6 asmenims

Ėrienai ir marinatui:

• ėriuko kulšies su kaulu (apie 2 kg mėsos jau be kaulo)
• 250 ml. natūralaus jogurto
• 1 citrinos sultys ir nutarkuota žievelė
• 4 v.š. šaltai spausto alyvuogių aliejaus
• kelios šakelės šviežio rozmarino
• kelios šakelės šviežio čiobrelio
• pora saujų šviežių kapotų mėtų
• 1 a.š. maltų pipirų mišinio
• 1 a.š. druskos

Mėsos glaistui kepant:

• 3 v.š. lydyto sviesto

Padažui ir pateikimui:

• 250 ml. natūralaus jogurto
• ryšelio ridikėlių
• saujos kapotų šviežių mėtų
• 2 v.š. šaltai spausto alyvuogių aliejaus
• 1 v.š. citrinos sulčių
• maltų juodųjų pipirų ir druskos (pagal skonį)
• šviežių salotų lapų (pateikimui)

Pirmiausiai su vyro pagalba išdarinėjau ėriuko kulšį, t.y. išėmėme iš jos kaulą ir išskleidėme ją kaip knygą.

Iš marinatui skirtų produktų elektrine trintuve sutryniau padažą, kol visos prieskoninės žolelės buvo susmulkintos ir susimaišė su jogurtu.

Mėsą marinavau šaldytuve jogurto-prieskonių padaže apie dvi valandas (galima ir pernakt).

Kepsninėje vyras paruošė vidutinio karštumo anglis.

Pirmiausiai mėsą iš abiejų pusių po 2-3 minutes apkepiau ant tiesioginės ugnies, t.y. virš žarijų.

Kai ėriena jau buvo apskrudusi, toliau ją kepiau ant netiesioginės ugnies t.y. vienoje kepsninės pusėje buvo įkaitusios žarijos, o kitoje pusėje kepė mėsa (mėsa kepė ne virš žarijų, o šalia jų). Taip kepant mėsą reikėtų naudoti kepsninę su dangčiu. Uždarytoje mano kepsninėje termometras ant dangčio rodė 200 oC. Mėsa iškepė per 25 min., karts nuo karto ją apverčiant ant kitos pusės ir patepant sviesto glaistu.

Kol kepė mėsa pagaminau padažą: ridikėlius smulkiai sutarkavau, sumaišiau su kapotomis mėtomis ir užtaisiau jogurtu ir likusiais prieskoniais.

Iškepusią mėsą palikau dešimčiai minučių pastovėti, po to pjausčiau skersai skaidulų plonais gabalėliais.

Pateikiau su jogurto padažu ir salotų lapais. Valgėme mėsą rankomis, įsukdami ją į salotų lapus ir pasidažydami į jogurto padažą. Labai skaniai iškepė ėriena, ją valgė net mano vaikai, kurie dažniausiai jos nemėgsta dėl specifinio kvapo, bet jogurtas ir mėtos kažkaip stebuklingai tą kvapą neutralizavo. Reiks ir vėl pas ūkininkus užsisakyti pusę ėriuko :) 

Skanių kepsnių!