Obuolinė avižų košė

Šiandieniniam mano pusryčių receptui labai jau tinka posakis, kad maistas turi būti paprastas, bet ne prastas. Kiek pastebėjau, per pusryčius žmonės tampa sumuštinininkais (teatleidžia man kalbininkai šį ankstyvą rytą), košininkais ir kiaušinių mėgėjais (bent jau anksčiau taip buvo), o šiuolaikinė karta mieliau renkasi sausus pusryčius arba įvairius jogurtus ir varškytes iš plastikinių indelių. Mūsų šeima šaltaisiais metų mėnesiais  tampa košininkais ir pusryčiams mielai kerta įvairias košes. Ši košė įdomi tuo, kad ją verdant ne tik įtarkuojamas obuolys, bet ir pilamos obuolių sultys. 

• 1 st. avižinių dribsnių

• 2 st. vandens

• 1 st. obuolių sulčių

• 1 vidutinio dydžio obuolys

• 1 v.š. sviesto

• 2 v.š. razinų

• malto cinamono, cukraus, druskos

Puode užviriau 2 stiklines vandens ir subėriau avižinius dribsnius. Kol dribsniai sugėrė vandenį, aš sutarkavau obuolį. Kai puode jau beveik nebeliko vandens supyliau stiklinę obuolių sulčių, sumečiau tarkuotą obuolį, nuplikytas razinas, sviestą, cinamoną, bei cukrų su druską pagal skonį ir gerai išmaišiusi leidau dar kartelį košei užvirti. Užvirusią košę nukėliau nuo ugnies, uždengiau dangčiu, ir palikau kokias 5 minutes pabrinkti. Košės užtenka 3-4 pusryčiaujantiems, priklausomai nuo jų apetito. Cinamonu ir obuoliais kvepianti košė pažadina visus skonio receptorius ir suteikia energijos naujai dienai.

 Skanių pusryčių!

Citrininis keksas

Kai už lango taip šalta norisi kažko skanaus. Man žiema neatsiejama nuo citrinų, jos gaivios, pakelia nuotaiką ir stiprina imunitetą. Šiam savaitgaliui iškepiau citrininį keksą, kurį suliejau citrinų sultimis ir jis tapo drėgnas bei gaivus. Tai labai žiemiškas savaitgalio kepinys, kurį tikrai rekomenduoju išbandyti.

• 220 g sviesto (kambario temperatūros)

• 220 g. cukraus

• 270 g. kvietinių miltų (naudojau 405D rūšį)

• 2 a.š. kepimo miltelių

• 0.5 a.š. vanilinio cukraus

• 4 kiaušiniai (geriau naminiai)

• 4 v.š. pieno

• 2 citrinų smulkiai nutarkuota žievelė

Kekso suliejimui:

• 2 citrinų sultys

• 170 g. cukraus

Pirmiausiai įšildžiau orkaitę iki 160 laipsnių. Mikseryje gerai išsukau sviestą, pieną, cukrų, kiaušinius, citrinų žieveles ir vanilinį cukrų. Kai masė tapo vientisa subėriau miltus ir kepimo miltelius. Gerai išsuktą tešlą supyliau į kekso formą, išklotą kepimo popieriumi. Manasis keksas kepė 50 min., kadangi kepimo forma  aukštoka, jeigu kepsite žemesnėje, tai iškeps per 35-40 min. Prieš išimant kepinį patikrinkite pagaliuku ar jis vienodai iškepęs šonuose ir per vidurį. Kol keksas kepė iš citrinų išspaudžiau sultis ir sumaišiau jas su cukrumi (cukrus neturi visiškai ištirpti sultyse). Iškepusį keksą dar šiltą ištraukiau iš formelės, uždėjau ant grotelių kartu su kepimo popieriumi ir suliejau paruoštu citrinų užpilu. Lieti reikėtų neskubant, atsargiai leidžiant sultims susigerti dar į šiltą kepinį. Jeigu susidarys nedidelis sulčių perteklius ant kepimo popieriaus, nebijokite, keksas jį aušdamas sugers. Kepinio viršų sutepiau dar neištirpusiu sultyse cukrumi, kuris pasitarnavo kaip papuošimas. Pilnai ataušusį keksą perkėliau į tortinę (jis tikrai to vertas) ir atsargiai supjausčiau. Saldžiarūgštis ir drėgnas keksas maloniai tirpo burnoje ir prašyte prašėsi arbatos su citrina.

P.S. Šį keksą geriausia išsikepti ir sulieti iš vakaro, o valgyti kitą dieną, nes tada sultys spės pilnai susigerti, o kekso ir sulčių skoniai pilnai apsijungs. 

Skanaus gaivumo.

Receptas adaptuotas pagal „BBC GoogFood“ magazine February 2011

Zrazai su troškintomis morkomis ir keptais burokėliais

Stalas užklotas staltiese, visa šeima prie stalo ir mėsos suktinukai su siurprizu viduje... Tai prisiminimai, kurie paskatino mane prisiminti šį patiekalą.  Nostalgija..., bet džiugu, kad skoniai ir kvapai, taip stebuklingai, gali atgaivinti jaukiausius vaikystės prisiminimus. Zrazai arba, paprasčiau, mėsos suktinukai buvo dažnai gaminami mano močiutės namuose savaitgaliais. Patys zrazai, pasirodo,  Lietuvoje gaminami jau senokai, o juose paslėpti galima ir kiaušinius, ir džiovintus grybus, ir keptus duonos gabaliukus, o aš šį kartą paslėpiau marinuotą agurką. Zrazus pateikiau su svieste troškintomis morkomis, gardintomis cinamonu ir čiobreliais,  bei keptų burokėlių mišraine su krienais ir kmynais. 

• 0,5 kg. jautienos nugarinės

• 1 svogūnas (pjaustytas plunksnelėmis)

• 2 marinuoti agurkėliai (geriau būtų rauginti, bet aš tokių neturėjau)

• 200 ml. riebios grietinėlės

• grūdėtų garstyčių

• maltų juodųjų pipirų, druskos, cukraus

Jautienos nugarinę supjausčiau plonomis riekelėmis (man gavosi dešimt), jas truputėlį pamušiau kitu pjaustyto peilio galu (neaštria nugarėle), nes labai jau nemėgstu visokių mėsos „plaktukų“, bet kadangi mėsą teks susukti, tai jau reikėjo ją  kažkaip paploninti. Paruoštus gabaliukus apibarsčiau druska, pipirais ir aptepiau grūdėtomis garstyčiomis, ant viršaus pabarsčiau pjaustytų svogūnų ir uždėjau po agurko griežinėlį. Dabar sunkiausia dalis, reikalaujanti kruopštumo ir pirštų miklumo,  mėsos gabaliukus  paverčiau suktinukais, t.y. susukau ir sutvirtinau dantų krapštukais. Troškiniams skirtame puode pagaminau padažą, supyliau grietinėlę, 0.5 stiklinės vandens, šaukštelį grūdėtų garstyčių, pridėjau druskos, maltų pipirų ir cukraus pagal skonį. Suktinukus iš abiejų pusių apkepiau aliejuje ir sudėjau į troškinimui skirtą indą su padažu. Kol zrazai pusvalanduką troškinosi paruošiau garnyrą.

• 0,5 kg morkų

• 50 g. sviesto

• druskos, cukraus, maltų juodųjų pipirų

• po žiupsnelį dž. čiobrelių ir malto cinamono

• 2 burokėliai (aš kepiau suvyniotus į foliją orkaitėje, bet tiks ir virti)

• 2 a.š. tarkuotų krienų

• 1 a.š. kmynų (sutrintų)

• druskos, cukraus, maltų juodųjų pipirų

• 2 v.š. nerafinuoto saulėgražų aliejaus

Pirmiausiai nuluptas ir apvaliais griežinėliais supjaustytas morkas apkepinau svieste, puode storu dugnu, vėliau sumažinus ugnį jį uždengiau ir palikau troškintis. Morkos troškinosi apie 20 min., galiausiai, supyliau prieskonius ir išjungusi ugnį palikau dar prieskoniams susigerti apie 5 minutes.

Kol troškinosi morkos, kubeliais supjausčiau burokėlius, apipyliau juos aromatingu saulėgražų aliejumi, apibarsčiau tarkuotais krienais ir grūstuvėje sugrūstais kmynais, druska, cukrumi, pipirais.

Ir pagaliau, iš troškintų zrazų atsargiai išėmusi pagaliukus, prie jų pateikiau aromatingas morkas ir aštriuosius burokėlius.  

 Skanių pietų prie staltiese padengto stalo, kad būtų ką prisiminti.

Trinta žirnių sriuba

Į Vilnių ir vėl sugrįžo žiema ir baltas sniegas! Kaip tik pačiu laiku, nes kiek girdėjau, rytoj pats pusiaužiemis, kai meškutė versis ant kito šono. Ta proga norisi kažko šilto, sotaus ir tikrai lietuviško. Taigi tiršta žirnienė kitaip: 

• 0.5 kg skaldytų žirnių (iš vakaro užmerktų vandenyje)

• 4 svogūnai

• 150 g. lašinukų

• 2 kubeliai kokybiško sultinio (geriausia ekologiško daržovių)

• 2 lauro lapeliai, 4 pipirų grūdeliai

• dž. čiobrelių, maltų juodųjų pipirų,druskos

Išmirkusius švarius žirnius subėriau į puodą ir gausiai užpyliau vandeniu, sumečiau sultinio kubelius, lauro lapelius ir pipirų grūdelius, bei užstačiau virti ant silpnos ugnies, kokiam pusvalandžiui.  Per tą laiką smulkiai supjausčiau lašinukus ir juos pačirškinau keptuvėje, kai jie apskrudo ir tapo traškūs, kiaurasamčiu ištraukiau ir atidėjau, į išsiskyrusius riebalus subėriau pjaustytus svogūnus,  juos pakepinau iki geltonumo. Kepintus svogūnus sudėjau į verdančius žirnius, patikrinau ar pakankamai vandens ir ar žirniai jau minkšti. Kai žirniai sukrito, o sultinio dar liko pakankamai, nukėliau puodą nuo ugnies. Dalį sultinio nupyliau į puodelį, lauro lapelius ir pipirų grūdelius ištraukiau, o likusį puode sultinį su žirniais sugrūdau smulkintuvu (t.y. blenderiu). Jeigu jums sriuba atrodo per tiršta, galima dar įpilti sultinio ir suteikti sriubai jus tenkinančią konsistenciją. Trintą sriubą vėl pastačiau užvirimui, subėriau maltus pipirus ir džiovintus čiobrelius, patikrinau ar pakanka druskos. Kai sriubytė užvirė, iš karto ją nukėliau ir supilsčiau į puodelius, ant viršaus užbarstydama traškiųjų kepintų lašinukų. 

Sočių pietų šaltą žiemos dieną!

Trintas burokėlių kokteilis

Įkvėpta žaliavalgių virtuvės idėjų vakar sumaniau pasigaminti smutį iš lietuviškų ingridientų. Prieš savaitę „Raw Raw“ restoranėlyje teko ragauti pasakiško skonio smutį iš burokėlių, bananų, apelsinų sulčių ir dar kažko, ko nesugebėjau atpažinti. Savo variantą norėjau pagaminti tik iš lietuviškų sezoninių vaisių ir daržovių, bet niekaip nepavyko rasti substituto bananui, nes be jo, juk smutis, tai ne smutis. Gal kas turite idėjų, kokiu sezoniniu ingridientu galima būtų pakeisti bananą? 

 O čia mano kokteiliuko receptas:

• 2 vid. burokėliai (žali)

• 2 saujos spanguolių

• 1 stiklinė naminių obuolių sulčių (arba šviežiai spaustų)

• 1 vid. bananas

Nuluptus burokėlius supjausčiau ir sumečiau į elektrinį plaktuvą kartu su švariomis spanguolėmis ir obuolių sultimis. Viską gerai išplakiau iki kokteilio masės, įmečiau bananą ir dar kartą pertryniau. Jeigu norite skystesnio kokteilio, teks dar įpilti sulčių ir viską vėl išplakti. Kokteilio gavosi dviem stiklinėm, jas puošiau obuolio skiltelėmis, gardžiavausi kartu su savo žmogumi, vietoj vėlyvos vakarienės.

Stiprinkite imunitetą skaniai, kad gripas nepriliptų.

Stintų pyragas

Stintų kvapas mane paviliojo jau iš tolo, jomis kvepėjo visas nedidelis ūkininkų turgelis prie Žemės ūkio ministerijos. Ištirpusio sniego balos, drėgnos kojos ir tas gaivus agurkų kvapas kažkaip priminė pavasarį, nors jis dar tikrai už kalnų, bet šviežios stintos jau eina...  Šį kartą sugalvojau šias žuvytes  pateikti kažkaip kitaip, nusižiūrėjau receptą su šviežiais šprotais viename iš angliškų kulinarinių žurnalų ir pamaniau, kodėl gi jo neiškepus su lietuviškomis stintomis?

• 400 g. šviežių stintų

• 1  pakuotė šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos (500 g)

• 50 g sviesto

• 1 š. alyvuogių aliejaus

• Džiovintų pankolių ir krapų

• Druskos ir maltų pipirų

Išdarinėtas ir nuplautas stintas (aš palikau su galvomis, nes man taip gražiau) išvoliojau druskoje, pipiruose ir alyvuogių aliejuje. Kambario temperatūros sviestą sumaišiau su džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis. Iš atšildytos sluoksniuotos tešlos suformavau pyragą kepimo formoje, ją subadžiau šakute, pagrindą ištepiau pagamintu sviesteliu ir gražiai suguldžiau stintas. Pyragą kišau kepti į 200 laipsnių orkaitę, po kokių 25 minučių jis jau garavo ant mano stalo. Subtilus stintų skonis, sviestas ir švelnios žolelės labai derėjo tarpusavį, bei išryškino tik šiai žuviai būdingą gaivų agurkų šviežumą. 

  Taigi visi į turgų, nes jau stinta eina „stinta pūki, stinta pūki...“

Morkų keksiukai su jogurtinio kremo kepurėmis

Sekmadieninei arbatėlei paskaninti iškepiau morkų keksiukų. Labai mėgstu maistingus desertus, kuriuose be tuščių kalorijų dar galima surasti ir šį bei tą naudingo. Seniai norėjau tradicinį sviestinį keksiukų kremą pakeisti kuo nors lengvesniu, šį kartą mano eksperimentas visai pasiteisino, nors jogurtinis kremas visgi liko pakankamai riebus, bet užtat gaivus. 

• 220 g. smulkiai tarkuotų morkų

• 130 g razinų

• 2 kiaušiniai (geriau naminiai)

• 130 g. rudojo cukraus

• 120 ml abrikosų kauliukų aliejaus (galima naudoti ir kitą)

• ½  a.š. vanilinio cukraus

• ½  a.š. malto cinamono

• 2 a.š. apelsinų žievelių cukatų

• 1 apelsino nutarkuota žievelė

• 120 g. kvietinių miltų

• 1 a.š. kepimo miltelių

• žiupsnelis druskos

Įkaitinau orkaitę iki 160 laipsnių ir ėmiausi darbo. Pirmiausiai sutarkavau pasvertas morkas (man gavosi keturios nedidelės morkos). Tarkuotas morkas sumaišiau su razinomis ir cukatais atskirame inde. Mikseryje išplakiau kiaušinius su cukrumi, vėliau supyliau abrikosų kauliukų aliejų (šis aliejus suteikia ypatingą migdolų skonį) ir vanilinį cukrų, cinamoną, tarkuotą apelsino žievelę, bei viską gerai išplakiau.  Galiausiai įmaišiau miltus su kepimo milteliais, druska ir vėl gerai išmaišiau. Pagamintą tešlą sumaišiau su morkų mase, kol ji tapo vientisa. Tešlą atsargiai sudėjau į keksiukų krepšelius (man gavosi dvylika keksiukų), kuriuos kepiau apie 25 min.  Iškepusius keksiukus ataušinau ant grotelių. Kol keksiukai aušo pagaminau jogurtinį kremą.

• 200 ml jogurtinio sūrio (galėtų tikti ir pirktinis varškės kremas be priedų)

• 4 a.š. cukraus pudros

• 2 š. apelsinų sulčių

• 1 apelsino nutarkuota žievelė

• ½  a.š vanilinio cukraus

Patį jogurtinio kremo ruošinį pagaminau iš naminio jogurto dar iš vakaro,  pagal šį receptą. Jogurtinio sūrio masę gerai ištryniau su cukraus pudra, vaniliniu cukrumi, apelsinų sultimis ir tarkuota žievele. Kremą konditeriniu švirkštu išspaudžiau ant pravėsusių keksiukų, ant kremo užbarsčiau malto cinamono. Keksiukai išėjo labai aromatingi ir maistingi, o jogurtinis kremas jiems suteikė gaivumo.

Jaukios arbatėlės.

Keksiukai adaptuoti pagal receptą iš knygos "Cupcakes from the Primrose Bakery".

Menkių kepenėlių paštetas

Ar gali būti kas skaniau už naminį paštetą? Nebent naminis paštetas užteptas ant namuose keptos duonos. Paštetas  nepakeičiamas skubotiems kasdienos pusryčiams, ir netikėtai užklupusiems svečiams prie taurės vyno pavaišinti. Kadangi šią savaitę namuose prisigaminau  menkių kepenėlių, tai mano paštetas bus būtent iš jų. 

• 1/2 puslitrinio indelio namuose ruoštų menkių kepenėlių (galima naudoti ir konservuotas, iš parduotuvės)

• 4 kietai virti kiaušiniai

• 1 mėlynasis svogūnas
• 2 š. citrinos sulčių

• druskos, maltų juodųjų pipirų (pagal skonį)

• po žiupsnelį malto muskato riešuto ir džiovintų čiobrelių

Pirmiausia  virtuviniame kombaine smulkiai susmulkinau svogūną, po to sudėjau menkių kepenėles (stengiausi pilti  kuo mažiau kepenėlių taukų), virtus kiaušinius, bei prieskonius su citrinų sultimis ir viską sutryniau iki vientisos masės. Po šio paprasto proceso, paragaukite, jeigu jums trūksta prieskonių ir druskos, tai pridėkite dar, jeigu jūsų netenkina pašteto konsistensija, galite jį patirštinti įdėdami papildomą virtą kiaušinį, jeigu per tirštas, įpilkite dar menkių kepenėlių taukų ir viską vėl gerai ištrinkite. Palikite paštetą šaldytuve per naktį, kad susivienodintų skonis. Suvalgyti reikėtų per kokias tris dienas.

Skanaus!

Naminės menkių kepenėlės

Prieš pat Naujuosius Metus teko lankytis Lietuvos pajūryje ir skanauti rūkytų menkių ikrų (vaje… kaip buvo skanu su namine duonyte).  Taigi, menkių sezonas jau prasidėjo! Menkės skaniausios sausio-balandžio mėnesiais, tuo metu galima nusipirkti jų ikrų ir šviežių kepenėlių. Menkė,  kaip ir visos žuvys kaupia riebalus, bet ne kur nors papilvėje,  kaip kokios silkės ar lašišos, o savo kepenėlėse. Apie menkių kepenėlių ir jų taukų naudą, turbūt,  žino visi ir nėra čia ką daug pasakot. O man net seilė nutysta pagalvojus apie menkių kepenėles…, jas labai skaniai ruošia mano vyro mama ir močiutė, taigi pasidalinsiu jų receptu. Beje, pačioms pasiruošti kepenėles daug pigiau, nei pirkti konservuotas skardinėse  dėžutėse, o ir druskos, bei prieskonių kiekį galima reguliuoti. Sunkiausia bus nusipirkti neapdorotų menkių kepenėlių (prieš savaitę pirkau Halės  turguje), o pats gaminimas labai lengvas. 

• 0,5 kg menkių kepenėlių

• 4 lauro lapai

• Žiupsnelis juodųjų pipirų grūdelių

• Malto muskato (pagal skonį)

• 0,5 š. druskos (galima daugiau ar mažiau, kaip kas mėgsta)

Be šių ingridientų man dar prireikė dviejų puslitrinių užsukamų indelių ir puodo, kuriame jie tilptų. Pirmiausiai atsargiai nuploviau kepenėles, juk jos tokios gležnos (pirkdamos būtinai žiūrėkite, kad nepridėtų kokių susitrynusių).  Tada pasūdžiau, sudėjau prieskonius ir atsargiai išmaišiau. Paruoštomis  kepenėlėmis  užpildžiau  indelius (man gavosi du nepilni, nes palikau vietos taukams išsiskirti), indelius sustačiau į puodą su šaltu vandeniu ir  viriau ant vidutinės ugnies apie valandą, kol iš kepenelių išsiskyrė taukai. Tada ištraukiau indelius, leidau jiems pravėsti ir sustačiau į šaldytuvą. 

Pažadu,  artimiausiu metu,  įkelti receptus, kurie padės šias menkių kepenėles skaniai suvalgyti.

Avienos kumpis spanguolių padaže, keptas su burokėliais ir raudonaisiais svogūnais

Kalėdinio laikotarpio užbaigimui nusprendžiau pagaminti kažką įpatingo, ir štai mano sekmadieninės kūrybinės improvizacijos rezultatas – avienos kumpis marinuotas spanguolių padaže, užkeptas su burokėliais ir raudonaisiais svogūnais, bei pateiktas su bulvių ir salierų koše. Man bežaidžiant  skoniais ir spalvomis aviena gavosi saldžiarūgštė, joje persipynė rūgščių spanguolių, saldžių burokelių ir karamelizuotų raudonųjų svogūnų skonis, patiekale dominavo tauri raudona spalva. 

• 1 avienos šlaunis

• 2 saujos spanguolių

• 2 v.š. saulėgražų aliejaus

• 1 a.š. medaus

• 5 skiltelės česnako

• po 1 a.š. džiovinto rozmarino ir čiobrelių

• 3 grūdeliai kadagio uogų

• maltų pipirų ir druskos (pagal skonį)

• 2 vidutiniai burokėliai (nevirti)

• 3 raudonieji svogūnai

Pirmiausiai pasigaminau marinatą, grūstuvėje sugrūdau visus prieskonius ir druską, po truputį pyliau spanguoles, kol jas visai sutraiškiau. Marinatą pagardinau medumi ir saulėgražų aliejumi bei gerai išsukau. Avienos kumpyje padariusi mažas įpjovas sukaišiau pusiau perpjautus česnakus ir užpyliau marinatu. Marinavau kelias valandėles. Avienos šlaunį (įpylusi stiklinę vandens) pusvalandį apkepiau 250 laipsnių orkaitėje, kad susidarytų plutelė.  Tuo metu nusilupau burokėlius ir svogūnus, bei juos stambiai supjausčiau (burokėlius į 6, svogūnus į 4 dalis), apibarsčiau druska, pipirais, čiobreliais, suliejau truputeliu aliejaus. Po pusvalandžio kepimo sumažinau karštį iki 200 laipsnių ir prie kumpio pabėriau jau paruoštas dažoves. Kepsnys dar kepė apie pusantros valandos, gavosi sultingas, vidutiniškai iškepęs. Jeigu norite gerai iškepusio kumpio teks dar pusvalanduką pakepti. Prie kepsnio pateikiau bulvių ir salierų košę, kuri verdama, kaip įprastai, tiktai dar verdant įpjausčius saliero galvutę ir įmetus kelias česnako skilteles. Grūdant košę be pieno dar nepagailėkite ir gero gabalėlio sviesto. Viską apibarsčiau saliero lapeliais ir pateikiau sekmadieniniams pietums. 

 Skanių savaitgalio pietų!

Skryliai su aguonų padažu

Tai nepelnytai pamirštas ir pigus receptėlis. Mano močiutė juos vadino lazankėmis ir dažniausiai virdavo tarpušvenčio laikotarpyje, iki pat Trijų Karalių. Padažui naudojo trintas aguonas su cukrumi užsilikusias nuo Kūčių, tikiuosi, ir pas jus jų dar yra.

3-4 asmenims

Skryliams: 

•  1 st. vandens
• 1 kiaušinis
• 3 st. kvietinių miltų
• druskos

Padažui: 

• sviesto (apie šaukštą)
• 4 v.š. trintų aguonų 
• 2 v.š. cukraus

Iš vandens, kiaušinio ir miltų užminkiau tešlą. Pagamintą tešlą iškočiojau, kad nebūtų nei per stora, nei per plona. Kadangi namai dar kvepia šventėmis sugalvojau skryliams suteikti žvaigždučių formą. Žvaigždutes sumečiau į pasūdytą verdantį vandenį ir viriau, kol iškilo į paviršių, ir dar kokias kelias minutes. Padažui į trintas aguonas su cukrumi įmaišiau skrylių nuoviro, kad būtų skysčiau bei panašiau į padažą ir supyliau tirpintą sviestą. Išvirtus ir nuvarvintus skrylius sumaišiau su aguonų padažu ir pateikiau tarpušvenčio vakarienei. 

 Gražaus Trijų Karalių laukimo!