Keksiukai su avietėmis

Šiuos keksiukus rugsėjo mėnesį kepiau jau tris kart. Viskas prasidėjo nuo sūnaus 13-ojo gimtadienio, kai jis paprašė, kad gimtadieniui iškepčiau ne kokių nors savo moliūginių ar morkinių, o pačių tikriausių keksiukų. Reikia pripažinti, turiu tokią silpnybę, iš visų konditerinių gaminių išpešti nors menkiausią naudą, į juos įmaišydama morkų, moliūgų, avižinių dribsnių, na kad ne tik tuščios kalorijos būtų, o ir šis tas daugiau..., tada mano širdis būna kiek ramesnė, kad vaikai gauna ir ko nors naudingo. Na, bet gimtadienis yra gimtadienis..., o avietės yra avietės ne tik skanu, bet ir sveika. Keksiukai turėjo puikų pasisekimą, nes po to sekė dar gimtadienio šventė su draugais ir vardadienis, ir, aišku, vėl... keksiukai su avietėmis.

Keksiukams (turėjo gautis 12, bet man gavosi 15):

• 110 g. sviesto (kambario temperatūros)
• 225 g. cukraus
• 2 kaimški kiaušiniai (kambario temperatūros)
• 270 g. kvietinių miltų
• 2 a.š. kepimo miltelių
• 120 ml. pieno (kambario temperatūros)
• 1 a.š. vanilininio cukraus
• šviežių aviečių (po 3 kiekvienam keksiukui)

Papuošimui:

• 250 g. riebios grietinėlės
• 1 v.š. cukraus
• šviežių aviečių (po 3 kiekvienam keksiukui)
• vanilininio cukraus
• grietinėlės standiklio

Pirmiausiai įkaitinau orkaitę iki 160 laipsnių. Norėdama, kad keksiukai gerai iškiltų visus produktus naudojau vienodos kambario temperatūros. Sviestą su cukrumi išsukau mikseryje, įmušiau kiaušinius, supyliau pieną ir išsukau iki vientisos masės. Atskirame inde sumaišiau miltus, kepimo miltelius bei vanilininį cukrų, ir juos supyliau į mikserį, kad gautųsi vientisa tešla. Keksiukų skardoje sudėliojau popierines formeles ir dėjau po vieną šaukštą tešlos, į ją spaudžiau po tris avietes kiekvienam keksiukui, ant jų pyliau dar po pusę šaukšto tešlos (tešla turi užimi tik 2/3 formelės). Keksiukus kepiau apie 25 minutes, iškepusius aušinau ant grotelių. Kol keksiukai aušo išplakiau grietinėlę su priedais. Ant praaušusių keksiukų užspaudžiau grietinėlės ir papuošiau avietėmis.

Labai smagu buvo prakandus keksiuką viduje rasti avietę, mmm... skanu. Nespėjau net dorai nufotografuoti, kai lėkštė jau buvo tuščia.

P.S. Dėkoju mielai kaimynėlei už paskolintą keksiukų skarda (reik ir man pagaliau ją nusipirkti).

Skanių smaližiavimų!

Bazinis vanilinių keksiukų receptas iš knygos „Cupcakes from the Primrose Bakery“.  

Kaip valgyti kukurūzus?

Sezoninės virtuvės rudeniniai patarimai "Pinigų kartoje" ...


Gal norite pasidalinti ir savo patarimais? Juk kas savaime aišku vienam, dar gali būti nežinoma kitam :)
P.S. O ar jūs mėgsate kukurūzus? 

Kad obuoliai neparuduotų

Dar vienas obuoliais kvepiantis Sezoninės virtuvės patarimas iš pinigukarta.lt ...


Kokius desertus ar salotas su šviežiais obuoliais mėgstate gaminti Jūs?
Mano mėgstamiausios, tai Valdorfo salotos, su traškiais salierų stiebais ir aromatingu graikinių riešutų aliejumi...

Grybų užtepėlė

Jau šį savaitgalį Dzūkijoje šurmuliuos tradicinė Grybų šventė, kurios metu vyks ir grybavimo čempionatas Dainavos girioje. Visiems grybautojams linkiu sėkmės ir daug baravykų! 

O aš praeitą savaitgalį grybaudama sugebėjau tik vieną vienintelį baravyką terasti. Na, pernai tai buvo grybų metas, o šiemet... tik kur ne kur voveraitė, ar koks sukirmijęs kalpokas. Ar renkat tokius grybus kaip kalpokai (juos dar gudukais vadina)? Taip, taip buvo laikai, kai ir mes, dzūkai, tik baravykus, lepeškas (t.y. voveraites), zelionkas (t.y. žaliuokes) ir rudmeses terinkome, bet šiais laikais ir kalpoko reikia su lupa ieškot! Taigi, kalpokai arba kitaip gudukai yra puikūs trečios kategorijos grybai, beje, kaip ir voveraitės. Man patinka, kad jie priklauso baltų grybų tipui ir nėra gleivėti, net kažkiek primena pievagrybius, pakankamai neutralaus ir ryškiai neišreikšto grybų skonio. Šie grybai, kol jauni, labai tinka marinavimui (apie tai jau kitą kart), o senesni, jau išskleidę savo kepures, kaip skėčius, puikiausiai sueina į grybų užtepėlę, kitaip tariant grybų ikrą (man tai liežuvis nesiverčia jų taip vadinti), kokie čia dar ikrai iš grybų? Na, ne bent iš dzūkiško biednumo, na kaip čia tas posakis „Jei ne grybai ir ne uogos, mūsų (t.y. dzūkų) mergos būtų... labai gražios“ :)

• 1 kg šviežių gudukų
• 0,5 kg svogūnų
• 0,5 kg morkų
• 1 st. saulėgrąžų aliejaus (pirmojo spaudimo, nerafinuoto)
• druskos, maltų juodųjų pipirų, lauro lapų (pagal skonį)

Pirmiausiai grįžus iš miško ar turgaus ilgai nelaukiu, o perrenku ir nuplaunu grybus, nes jie turi tokią bjaurią savybę, pastovėję sukirmyt, jei nors vienas buvo su kirmelyte, garantuota, ta kirmelytė kiek spės, tiek ir kitų jūsų grybų krepšyje paragaus. Gudukus plaunant reikėtų dar „sijonėlį“ nuimti. Švarius grybus pasūdytame vandenyje viriau apie 15 minučių, po to dar perliejau ir perploviau. Svogūnus ir morkas nulupau, svogūnus supjausčiau, o morkas sutarkavau. Keptuvėje ant aliejaus pakepiau svogūnus, o po to pridėjau ir morkas. Virtuviniame kombaine sutryniau virtus grybus ir keptas daržoves, vietoj virtuvinio kombaino galima naudoti ir mėsmalę. Visą gautą masę su likusiu aliejumi troškinau puode ant mažos ugnies kartu su prieskoniais apie gerą pusvalandį, kol skoniai susimaišė ir tapo pilnai vientisa masė. Pagamintą grybų užtepėlę sudėjau į sterilius užsukamus indelius ir laikau šaldytuve (!) per visą žiemą. Labai praverčia kai netikėti svečiai užgriūva, tai tik baltos duonos paskrudinu ir tepamės grybų užtepėlės, kaip kokio pašteto, prie vyno labai jau tinka, tokia lietuviška bruschetta versija. Galėčiau pridurti, kad dar labai pyragėliams su grybų įdaru tinka, kaip įdaras, tik tepi ir šauni kepti.

Skanių rudeninių grybų!

Bruknių uogienė prie mėsos

Kai aplink visur ritinėjasi obuoliai, aš mėgaujuosi paskutinėmis rudeninėmis uogomis. Kiekvieną rytą užsuku į Konarskio gėlių turgelį, kur viena močiutėlė parduoda rudenines avietes, skintas savo sode, perku jas beveik kasryt, nes baisiai skanios ir vaikai labai godžiai jas valgo.
Savaitgalį buvau ištrūkusi į Dzūkijos miškus pagrybaut, tai susidarė įspūdis, kad bruknių miške daugiau nei grybų, o jos dargi nekirmija, kaip šiųmetiniai grybai :) Bruknes nuo vaikystės pamėgau valgyti miške, kai grybauju, nes dažniausiai jos auga tose pačiose samanose, kaip ir grybai, ir kvepia samanomis, o lengvą kartumą, rodos, iš pačių grybų yra perėmusios. Skaniausios man jos virtos vienos, be jokių kriaušių ar obuolių ir pateiktos žiema su keptais obuoliais, vištiena ar kalėdiniu kalakutu.

• 1 kg šviežių bruknių
• 0,5 kg cukraus (geriau rudojo)
• 100 ml vandens
• kelių kvapniųjų pipirų žirnelių ir gvazdikėlių, cinamono lazdelių

Bruknes perrinkau ir nuploviau, kartu su cukrumi, vandeniu bei prieskoniais subėriau į puodą. Uogienę ant silpnos ugnies vis pamaišydama viriau apie 30-45 min, kol uogos sutirštėjo (bruknės tirštėja pakankamai greitai). Išvirus uogienei išgaudžiau cinamono lazdeles ir supilsčiau į nedidelius indelius, nes šią uogienę dažniausiai valgau, kaip padažą ar pagardą prie mėsos. Uogienės gavosi apie litrą, laikau ją vėsiai ir tamsiai, o jau pradarytą tik šaldytuve. Tokia salsvai kartoka uogienė su šildančių prieskonių gaidele.

Skanių bruknių!

Pusryčių kokteilis su bruknėmis

Ar jau matėt? Ar girdėjot? Sezoninė Virtuvė debiutavo atsinaujinusiame internetiniame portale "Pinigų karta"!

Pirmasis blynas - pusryčių kokteilis su bruknėmis. Ar skanus jis, ar pasvilęs, spręsti Jums!

Man tai jauduliukas gerklę graužia į save bežiūrint... Taip, taip, tą indų plovimo skystį kitą kart kur nors paslėpsiu :) Gyveni ir mokaisi, tikiuosi, kuo toliau, tuo bus geriau :).

Nuo šiol, du kartus per savaitę, su Jumis dalinsiuosi paprastais ir lengvai gaminamais sezoniniais patiekalų receptais ne tik savo tinklaraštyje, bet ir portale "Pinigų karta" ...

P.S. Dėkui, Rasai Tapinienei, už pastebėjimą ir pakvietimą.

P.P.S. Nemėgstantiems bruknių karstelėjimo, rekomenduočiau kokteilį plakti su rudeninėmis avietėmis, o vasara, su bet kuriomis mėgstamomis uogomis.

Iki susimatymo!

Marinuotas sūris. Dviejų sūrių palyginimas

Dievinu rugsėjį, turguje lentynos lūžta nuo vaisių, daržovių ir paskutinių uogų... Kol dar galima gardžiuotis vietiniais skaniaisiais pomidorais, paprikomis, aštriaisiais pipirais, juos naudoju visur, į sriubas, pagardus, salotas... Šį kart receptas ne iš daržovių, bet labai jau tinkantis prie jų. Jeigu namuose ant palangės raudonuoja nuskinti pomidorai, o šaldytuve laukia marinuotas sūris aliejuje, tai greita ir skani vakarienė jau beveik garantuota!

Šį kart marinavau dviem būdais, saldaus pieno sūrį, pagal savo seną receptą ir varškės sūrį, pagal Eglės iš Žaidimų aikštelės receptą.

Marinuotam saldaus pieno sūriui:

• saldaus pieno sūris (gali būti su kmynais)
• 2 a.š. druskos
• alyvuogių aliejaus (pačio geriausio)
• 1 a.š. maltų juodųjų pipirų
• 1 a.š. žaliųjų pipirų žirnelių
• 1 a.š. džiovinto raudonėlio

Marinuotam varškės sūriui:

• varškės sūris (kuo riebesnis, tuo skaniau)
• 1 l vandens
• 3 v.š. druskos
• alyvuogių aliejaus (pačio geriausio)
• 1 a.š. rožinių pipirų
• 1 a.š. džiovintų čiobrelių
• 1 džiovintas aštrus pipiriukas

Pirmiausiai pradėsiu nuo savo seniai išbandyto recepto su saldaus pieno sūriu, kurį taip marinuoju, kai iš kaimo parsivežu nemažą sūrį ir žinau, kad artimiausiu metu jo viso suvalgyti tikrai nesugebėsime. Sūrį iš vakaro ištrinu druska, ryte druską jis jau būna sugėręs, tada supjaustau kuo vienodesniais gabalėliais ir sluoksniuoju į indelį kartu su prieskoniais, galiausiai ant viršaus užpilu aliejaus. Sūrį statau kelioms paroms į šaldytuvą.

Varškės sūrio marinavimas kiek ilgesnis. Supjaustytą sūrį mirkiau sūryme, pagamintame iš vandens ir druskos, apie parą. Per tą laiką sūris tampa kaip reikiant sūrus. Nupylusi skystį, sūrį su prieskoniais taip pat susluoksniavau į indelį ir užpyliau aliejumi. Šis sūris, kaip ir ankstesnis, skaniausias po kelių parų.

Lyginant abiejų sūrių skonius, reikėtų paminėti, jog saldaus pieno sūris gaunasi švelnesnis ir labiau panašus į mocarela tipo sūrį, o varškės sūris trapesnis ir sūresnis, kaip marinuotas feta tipo sūris. Abu sūriai skirtingai skanūs ir labai tinkantys prie pomidorų salotų. Tokius sūrius šaldytuve laikau kelias savaites, jų aliejų sunaudoju salotoms, reikia tik pridurti, kad labai kokybiškas alyvuogių aliejus šaldytuve sustingsta, tai neišsigąskite, o tik kiek anksčiau prieš gaminant ištraukite iš šaldytuvo.

Skanaus!

Keksas su uogomis

Jau ir rugsėjis atėjo, net nepastebėjau, kaip ta vasara prabėgo... Nepaisant to, rugsėjis man patinka, viskas sugrįžta į savas vėžes, vaikai į mokyklas, darželius, būrelius. Visi pilni naujų planų, tai, kaip kokie Naujieji Metai, kažko naujo pradžia. Vasaros išleistuvėms ir rudens sutiktuvėms kepiau drėgną uoginį keksą su avietėmis ir gervuogėmis. Jis jau seniai mane viliojo nuo BBC Good Food žurnalo rugpjūčio numerio viršelio.

Keksui:

• 180 g. minkšto sviesto
• 180 g. cukraus
• 250 g. miltų
• 2 a.š. kepimo miltelių
• 2 kiaušiniai
• 2 a.š. vanilinio cukraus
• 50 g. aviečių ir gervuogių

Kekso viršui:

• 140 g cukraus
• 4 v.š. citrinų sulčių
• 150 g aviečių ir gervuogių

Iš minkšto sviesto, cukraus, kiaušinių ir miltų sumaišytų su kepimo milteliais bei vaniliniu cukrumi mikseryje išsukau vientisą tešlą. Orkaitę įkaitinau iki 180 laipsnių. Kepimo formą išklojau kepimo popieriumi ir supyliau pusę tešlos, į tą tešlą po vieną įspaudžiau švarias avietes su gervuogėmis, po to ant viršaus užpyliau likusią tešlą ir kišau į įkaitusią orkaitę. Mano keksas iškepė per 45 minutes, prieš ištraukiant būtinai reikia tikrinti ar jis pilnai iškepęs. Kol keksas kepė likusias uogas užpyliau cukrumi ir citrinų sultimis (kiekį didinau, kad būtų drėgniau). Iškepusį keksą su visu kepimo popieriumi dėjau ant grotelių ir dar karštą sulaisčiau uogomis bei susidariusiomis sultimis. Dirbant uogos gali kristi ir ne labai laikytis ant viršaus, bet reikia pasistengti jas ten „priklijuoti“, nes kai atšals, cukrus sukietės ir uogos labiau laikysis. Labai skanus keksas, kurį tikrai kepsiu ir kitą kartą, jį galima bus išbandyti ir su kitomis uogomis.

Skanių rudeninių uogų!

Nesaldus cukinijų tortas

Turbūt jau matėte ir skaitėte, o gal jau ir gaminote iš naujojo oC kulinarinio žurnalo? Kas dar nevartėte, labai rekomenduoju, jį išleido Lietuvos maisto tinklaraštininės. Prie šio žurnalo nagučius prikišau ir aš, viriau rudeninių daržovių sriubą su obuoliais, ruošiau sezoninių rudeninių gėrybių kalendorių, kepiau nesaldų cukinijų tortą... Šį tortą mūsų šeima labai mėgsta, jį išmokau iš vyro močiutės, jis puikiai tinka svečiams nustebinti, kai aplink pilna cukinijų...

Cukinijų blynams:

• 2 kg nuluptų ir sutarkuotų cukinijų
• 4 kiaušinių
• 8 v.š. miltų
• druskos, maltų juodųjų pipirų
• vynuogių kauliukų aliejaus (kepimui)

Pertepimui:

• 500 ml. tiršto turkiško jogurto
• 1 st. smulkiai pjaustytų petražolių
• 1 st. smulkiai pjaustytų bazilikų
• 5 česnako skiltelės (smulkiai kapotos)
• 1 v.š. citrinos sulčių
• druskos, maltų juodųjų pipirų

Papuošimui:

• spalvotų pomidorų (geltonų, raudonų)
• petražolių ir bazilikų

Nuplautas cukinijas nulupau, išėmiau sėklas ir sutarkavau burokine tarka. Cukinijų tarkius gausiai apibarsčiau druska ir palikau rėtyje valandai, kad nuvarvėtų sultys. Nuvarvintas cukinijas sumaišiau su kiaušiniais, miltais, gardinau pipirais ir kepiau didelius blynus per visą keptuvę. Keptuvėje ant įkaitinto aliejaus paskleidžiau cukinijų masę ir kepiau, kol pirma pusė iškepė, tada apkepusia puse blyną apverčiau ant lėkštės, po to neiškeptąja puse vėl verčiau atgal į keptuvę, kad ir ši apkeptų. Blynus kepiau atsargiai, nes juos pakankamai sunku vartyti, čia labai pagelbėja lėkštė. Iš to kiekio cukinijų man gavosi penki dideli blynai, kuriuos palikau aušti ant atskirų lėkščių.

Kol blynai aušo, pasigaminau kremą. Tirštą jogurtą gausiai pagardinau druska ir pipirais, skaninau kapotais žalumynais, smulkintais česnakais ir citrinų sultimis. Kremas gaunasi pakankamai tirštas, aštrus ir pikantiškas, nes jam susigėrus į cukinijų blynus jis sušvelnės. Praaušusius blynus tepiau kremu ir dėjau vieną ant kito. Viršutinį blyną ir torto šonus, irgi aptepiau kremu. Paruoštą tortą stačiau kelioms valandoms į šaldytuvą, kad jis susigertų ir sutvirtėtų. Labai patogu šį tortą pasiruošti iš vakaro, kitą dieną liks tik jį papuošti. Tortą puošiau spalvotais pomidorais ir smulkintais bazilikais su petražolėmis. Man skaniausia jį valgyti su pomidorų salotomis.

P.S Vietoj tiršto turkiško jogurto galima naudoti mėgstamą majonezą, tada tortas bus dar labiau pikantiškesnis, aštresnis bet ir riebesnis.

Skanaus.

Truputis Londono

Sugrįžau iš margojo Londono, ten keliavau kartu su sūnumi ir beveik visas laikas buvo skirtas mano paaugliui, muziejams, zoologijos sodui, turistinėms miesto įžymybėms... Iš anksto planavau apsilankyti keliose kavinėse ir maisto turguose, tik viskam, deja, pritrūko laiko... Londone, įkvėpiau pasaulio, kiekvieną kart man šis miestas nusidažo vis naujomis spalvomis.

Šį kart naujai atradau Islington rajoną su jo neformaliaisiais Gastropub'ais ir Old Spitalfields Market, kuriame sekmadienį mirga originalūs papuošalai ir rūbai, tradicinis ir ne labai greitas maistas, namuose gaminti čatniai, kuriais čia pat vietoje prekiauja ir vaišina toks geranoriškas vaikinas. Labiausiai ten patiko greito maisto užkandinė Suqare Pie, kurioje pateikiami tradiciniai sotūs angliški pyragai gražiose kartoninėse dėžutėse, galima rinktis iš daugiau nei dešimties rūšių, toks jaukus maistas skubančiam turistui. Tame pačiame Islingtone rekomenduočiau aplankyti Museum of London, jis gal ir nėra toks žymus, kaip didieji Londono muziejai, bet labai jaukus, eksponatai, kad ir ne patys vertingiausi, bet puikiai ir įdomiai pateikti, mano dvylikametis sūnus buvo sužavėtas, tai pat kaip ir aš. Na kodėl Vilnius neturi savo muziejaus?

Labai norėjau apsilankyti taip vadinamuose Gastropubs'uose, kuriuose pateikiamas tik vietinis ir sezoninis maistas, yra sudaromi skirtingi meniu kiekvienam metų laikui ir didesnis dėmesys skiriamas maistui, o ne gėrimams, kaip tradiciniuose Pub'uose. Nors patys gėrimai irgi yra subtiliai parinkti, angiškas alus elis (ale) tik iš vietinių bravorų, obuolių sidras iš šeimyninių ūkių, ekologiškas vynas. Dar būdama Lietuvoje pasirinkau Islington rajone esantį gastropub'ą The Duke of Cambridge, kuris yra susišlavęs nemažai apdovanojimų, jame ragavau įdomaus derinio salotas žuvis+obuoliai, baltųjų ir raudonųjų serbentų pyragą, gėriau pilstomą anglišką sidrą, o sūnus - organinę colą (nežinojau, kad ir tokios esama), sūnus sakė, kad riešutų skonio. Lengvai pavakarieniavome už 25 svarus, kadangi labai daug tikėjausi, tai buvau lengvai nusivylusi, buvo skanu, bet tikrai nieko įpatingo, gal labiausiai patiko sidras, toks tikras, sausas, tokio Lietuvoje niekur nerasi.

Atskirai reikėtų šnekėti apie Notting Hill'e esantį Portobello Market, čia šeštadieniais tiek turistų, kad net obuolys ant žemės nukristi negalėtų. Plauki kartu su visais turistais upe ir nieko dorai negali apžiūrėti. Bet nuotaika ir kvapai nuostabūs, šalia kepami creps'ai, nosį kutena egzotiški prieskoniai, ausis glosto gatvės muzikantų garsai, akys raibsta nuo sezoninių uogų ir daržovių. Ten valgėm skaniausią šaldytą jogurtą su sezoninėmis uogomis. Kai nuklydome nuo Portabello Road, lengviau atsikvėpiau ir užtikau knygyną Books for Cooks, kuris gal labiau skirtas turistams, bet jaukus ir mielas su pilnomis lentynomis kulinarinių knygų, tikras rojus.

Didžiausia atgaiva pavargusioms kojoms ir nuo įspūdžių mirguliuojančioms akims buvo Londono parkai su mielais suoliukais ir dryžuotomis kėdėmis, paukščiais ir natūraliais augalų kvapais, pati idealiausia vieta sutaršyti tradicinį anglišką sumuštinį. The Regent's Park, kuriuo ėjome į šalia esantį London Zoo (labai rekomenduoju, tikrai vertas dėmesio), mane sužavėjo savo kavinuke The Garden Cafe, kurioje tą dieną išsinešimui už 5 svarus galėjau gauti labai aromatingos morkų-pomidorų-vištienos-kalendrų trintos sriubos vienkartiniame indelyje, kuri buvo labai labai gera, o saldumynų lentynoje puikavosi burokėlių pyragas su razinomis bei aguonomis ir levandų keksas su levandų grūdeliais viduje, nuostabiai atrodė, iki šiol gailiuosi, kad neparagavau.

Dar vienas aplankytas restoranas, kuris labiau skirtas vaikams Rainforest Cafe. Mano dičkį jis sužavėjo savo nuotaika, džiunglių atmosfera ir nuotaikingu aptarnavimu. Maistas ten kaip maistas, bet yra atskiras meniu vaikams, jį užsakius patiekalą+gėrimą+desertą+dovanėlę galima gauti už 15 svarų, sūnus valgė šonkauliukus, kurie čia priskiriami prie vaikiško maisto, namie jis jų tikrai nevalgo, bet čia taršė net ausys lapsėjo, sakė, kad patiko, tik porcija per maža buvo, na, turbūt, tikrai nepritaikyta ėdriems paaugliams. Mano patiekalas ir vynas kainavo tiek pat. Šią kavinę rekomenduočiau keliaujantiems su vaikais, jie tikrai liks sužavėti.

Nors grįžau nutrintomis kojomis, užkimusia gerkle ir svaigstančia nuo įspūdžių galva, bet jau dabar gailiuosi kad nespėjau aplankyti Borough Market, James's Italian restorano Canary Wharf, Covent Garden Market... Na, teks atidėti kitam kartui.