Kur panaudoti obuolių likučius?

O kur jūs dedate obuolių likučius (žieveles ir graužtukus)? Turbūt, kaip ir aš anksčiau, į šiūkšlių dėžę ... Bet, pasirodo, iš jų galima išsivirti puikiausio obuolių sirupo, kuris tiks užlieti ant ledų ar pyrago. Šį receptą nusižiūrėjau nuo Astos, man jis labai patiko.

P.S. iš džiovintų obuolių žievelų dar kartais išsiverdu skanios ir  vitaminingos arbatos :)

Daugiau filmuotų receptų galite rasti pinigukarta.lt 

Dumplainių džemas ir čatnis

Sekmadienį važiuodami keliu Druskininkai-Vilnius prie Valkininkų benzino kolonėlės, prie pat kelio, pastebėjome eilę sustojusių mašinų. Na, grybų ir uogų čia niekados vietiniai nepardavinėja, o pasirodo, tai vietininis italas, gražiai kalbantis lietuviškai, siūlo savo gamybos sūrius. Sūriai tikrai verti dėmesio, iš karvės ir iš ožkos pieno, tikrai verti kiekvieno už juos sumokėto cento. Jei kartais važiuosit pro šalį, stabtelkite, maloniai pabendrausite, paragausite pasakiško skonio italo rankomis Lietuvoje pagamintų sūrių.

O prie šio sūrio labai jau tiko neseniai mano virtas dumplainių čatnis iš vyro močiutės užaugintų dumplainių. Dumplainiai (angliškas jų pavadinimas Tomatillo) labai panašūs į pomidorus, jie renkami rugsėjo mėnesį, bet kuo puikiausiai švieži išsilaiko dar 2-3 mėnesius praktiškai iki Kalėdų. Šiemet tai pat, kaip ir pernai, iš vyro močiutės lauktuvių gavau didžiulį maišą dumplainių. Jau praeitą rudenį buvau išbandžiusi dumplainių pagardą, o šiemet sumaniau dar išsivirti ir dumpainių džemą.

Dumplainių džemui:

• 1 kg dumplainių
• 0,5 kg cukraus
• žvaigždinio anyžiaus

Dumpainių čatniui:

• 1 kg dumplainių
• 250 g. cukraus
• 250 g. svogūnų
• 100 ml. obuolių acto (būtinai obuolių)
• kardamono

Dumpainiai labai blogai lupasi, kad lengviau nulupčiau juos pamerkiau į šiltą vandenį, lupant mano rankos tapo lipniai purvinos. Nuluptus dumplainius nuploviau ir supjausčiau pusiau.

Pirmiausiai viriau džemą. Puode storu dugnu užviriau visus ingridientus ir ant mažos ugnies retsykiais pamaišant viriau apie 2 valandas, kol dumplainiai sutirštėjo ir tapo visiškai skaidrūs. Ilgas procesas, bet vertas to, nes dumplainių džemas gavosi labai skanus, primenantis figų džemą su smulkiomis sėklytėmis, suteikiančiomis dar daugiau pikantiškumo. Labai egzotiško ir prabangaus skonio su anyžiniu saldumu dumpalainių džemą išviriau.

Čatnį viriau panašiai, tik čia jau puode sumaišiau pjaustytus dumplainius, svogūnus, cukrų, actą ir kardamoną, o užvirus dar viriau ant mažos ugnies irgi apie 2 valandas, kol pagardas tapo tirštas ir vientisas. Čatnis gavosi ne toks saldus, kaip džemas, daugiau saldžiarūgštis ir truputį skystesnis su maloniu kardamonų kvapu.

Gaila, kad dumplainių auginimas dar nėra toks populiarus Lietuvoje, nes jie nuostabiai skanūs, o pirkti parduotuvėje atvežtinius ir iš jų virti džemą tikrai neapsimoka, baisiai brangiai gautųsi. Jau dabar svajoju, kaip kitais metais iš dumplainių gaminsiu meksikietiškąjį padažą salsa verde.

Skanių dumplainių!

Salsa padažas

Kol dar turguje galima nusipirkti vietinių pomidorų, paprikų ir aštriųjų pipirų, gaminu greitąjį salsa padažą. Ruduo - laikas, kai galima džiaugtis aštriaisiais meksikiečių virtuvės patiekalais, pagamintais iš Lietuvoje užaugintų daržovių. Šį padažą labai mėgsta mano sūnus, kuris, šiaip, svogūnų, paprikų, česnakų nemėgsta, taigi gaminu ir džiaugiuosi, kad nors tokiame pavidale šias daržoves valgo, nes tai gera vitaminų dozė prieš artėjančią žiemą. 

Salsa padažui prireiks:

• 2 pomidorų
• 2 paprikų
• 1 mėlynojo svogūno
• 1 čili pipiro
• 4 skiltelių česnako
• ryšelio petražolių
• 1 v.š. alyvuogių aliejaus
• 1 v.š. citrinos sulčių
• druskos, cukraus, maltų juodųjų pipirų

Šį padažą dar vadinu "skystomis salotomis", nuo stalo jis su kukurūzų traškučiais dingsta vienas iš pirmųjų. 

Skanaus!

Daugiau receptų galite pamatyti portale pinigukarta.lt. 

Kaip kepti voveraites?

Taip, taip vėluoju su toms voveraitėmis. Taip jau išėjo, kad pirmuosius 6 receptus ir patarimus "Pinigų kartai" filmavome pačioje rugsėjo pradžioje, kai voveraitės dar dygo. Dabar spalio vidurį teks tik apsilaižyti ir laukti kito voveraičių sezono. Bet jei jau nufilmuota, reikia juk pasidalinti. Nesu profesionali kulinarė, o tik dzūkė grybų mėgėja, taigi, iš savo dzūkiškos patirties ir patariu:

• plaudami voveraites nemirkykite jų ilgai vandenyje, nes jos, kaip kempinės, sugeria vandenį
• voveraičių galite ir nepjaustyti, nes jos kuo puikiausiai plėšosi, kaip kokios sūrio lazdelės:)
• kepdami voveraites neperkraukite keptuvės,  tai trukdys joms iškepti vienodai
• leiskite voveraitėms išsitroškinti savo sultyse, o joms nugaravus galite skaninti grietine ar gietinėle
• nenaudokite voveraitėms per daug prieskonių, pakaks tik pipirų ir čiobrelių, tegu jaučiasi grybų skonis :)

Praeitą savaitę filmavome sekančius 6 receptus ir patarimus, kuriuos jau galėsite pamatyti nuo šio savaitgalio:

• Salsa padažo receptą
• Patarimą, kaip nulupti pomidorus
• Obuolių tešloje receptą
• Patarimą, kaip iškepti obuolius, kad jie nesutrūktų
• Karamelinių obuolių receptą
• Patarimą, kaip panaudoti obuolių likučius

Iki susimatymo!

Dzūkiška grybienė

Saulės vis mažiau ir mažiau, mane apėmė kažkoks rudeninis letargas, paskutinį kart rašiau dar rugsėjo pabaigoj (neskaitant filmuotų receptų), bandau taisytis.

Savaitgalį kino teatre (didelė šventė) žiūrėjome lietuvišką kino naujieną „Tadas Blinda“ . Man patiko, sveikinimai ir pagarba kūrėjams! Aišku, galima kabinėtis ir kritikuoti, bet aš linkusi gerbti žmones, kurie turi svajonę, ją įgyvendina, o iš to išlošia krūva žmonių aplinkui, vieni gauna darbo, kiti patriotizmo pliūpsnį, treti progos paašaroti, o dar kiti galimybę pakritikuoti. Mane šis filmas įkvėpė pasidalinti savo dar vasara darytomis Dzūkijos kaimų nuotraukomis. Šauniai tada su vyru dviračiais pasivažinėjom po Margionis, Marcinkonis ir Musteiką, gera vasarą prisiminus...

Ta proga pasidalinsiu ir kaimiška grybų sriuba.

O Dzūkijoje gražu visais metų laikais, akis džiugina plačiai atvertos raštuotos langinės...

mediniai, saviti, tik Dzūkijai būdingi dvigubi kryžiai su parištomis prijuostėmis...

gamtos motyvais išraizgytos gonkos ir ant karčių svyruojantys inkilai...

Čepkelių raistas, drėvinė bitininkystė, uogos, grybai...

Tai grįžtant prie grybų, tėtis man pririnko šilbaravykių (ačiū, Tėte), o aš iš jų išviriau grybienę. Močiutė grybų sriubą visuomet virdavo su perlinėmis kruopomis, labai skanu, glitnios kruopos puikiai dera su slidžiais miško grybais.

• morkos (kokios 4)
• salieras (toks ne mažas gumbas)
• svogūnas (pakaks ir 1)
• perlinės kruopos (ne daugiau 4 šaukštų, nes baisiai greit išbrinks ir taps ne sriuba, o košė)
• miško grybai (puikiausiai tiko tėčio rinkti šilbaravykiai)
• daržovių ar grybų sultinys (sunaudojau 1,5 litro)
• švieži čiobreliai (geriausi grybų draugai)
• druska, pipirai, lauro lapai (skanumui)

Šį kart recepto kaip ir nėra, viskas iš galvos ir atminties. Kruopas nakčiai užmerkiau, kad išbrinktų, grybus jau buvau iš anksto apvirus. Puode ant sviesto apkepiau pjaustytus svogūnus, sudėjau pjaustytas morkas, subėriau pjaustytus salierus, viską trumpai patroškinau ir supyliau sultinį. Į verdantį sultinį sudėjau apvirtus šilbaravykius ir išmirkusias kruopas, paviriau ant mažos ugnies ir skaninau druska, pipirais, lauro lapais bei čiobreliais. Valgėme su grietine bei juoda duona, ir kas gi gali būti rudenį skaniau...

Skanios grybienės!

Kukurūzai paruošti saldžiai ir sūriai

Ruduo man neatsiejamas nuo saldžiųjų kukurūzų burbuolių. Juos mėgsta visa mano šeima, o labiausiai tai dukrytė. Anksčiau maniau, kad visi kukurūzai kieti ir neskanūs, kol neparagavau jų keliaudama po JAV. Nuo tada niekados nepraleidžiu saldžiųjų kukurūzų sezono, skanausi kukurūzai yra saldieji, o paprastieji tik pieninės brandos, kai jie peržengia į vaškinę brandą, gali juos virti neviręs, vis tiek bus kieti ir neskanūs. Kas dar nėra jų ragavęs, labai rekomenduoju išbandyti.

Jiems pagaminti prireiks:

• 2 saldžiųjų kukurūzų
• 2 v.š. kokoso drožlių
• 2 v.š. sūrio "Džiugas"
• sviesto
• druskos
• medinių dantų krapštukų

Šį receptą ruošiau Pinigų kartai .

Skanių kukurūzų!

Baravykų sviestas

Dar vienas receptas ruoštas "Pinigų kartai". Nors šiemet baravykų ir nėra daug (šie iš turgaus), bet baravykų sviestą pasigaminti tikrai verta. Jis puikiausiai tiks bulvėms, kepsniams, koldūnams, grikių košei skaninti ar paprasčiausiai užsitept ant duonos. Sviestas kuo puikiausiai išsaugo baravykų aromatą, o šaldiklyje jį laikau apie mėnesį. 

Man šis sviestas praverčia, kai neturiu laiko sukiotis virtuvėje, tai net paprasčiusi makaronai juo paskaninti virsta skanumynu.

Skanaus!