Aguonų tortas

Na štai ir praėjo taip ilgai lauktos Kūčios ir Kalėdos. Labai jaukios mano šventės buvo, tokios, kokios gali būti tik pas mamą. Iki pilnos laimės gal tik sniego trūko. Tikiu, kad ir jūsų Kalėdos buvo skanios, jaukios ir kvepiančios naminiu maistu.

Jau trečius metus iš eilės Kalėdoms kepu šį dieviškai skanų aguonų tortą (pyragu jį pavadinti būtų didžiausia nuodėmė). Kadangi aguoninių pyragų laikas dar tęsis iki pat Trijų Karalių, turiu vilties, kad jis dar turi laiko būti išbandytas. Šį aguonų tortą gaminau pagal savo vieną mėgstamiausių knygų „Metai už stalo“ pateiktą receptą.

Biskvitui:

• 300 g. aguonų (išmirkytų ir permaltų)
• 300 g. cukraus
• 1 st. džiūvėsėlių
• 9 kiaušiniai
• 1 a.š. vanilinio cukraus

Kremui:

• 800 ml riebios grietinėlės (recepte nurodyta 1 l, bet man visuomet kremo lieka, tai kiekį sumažinau)
• 2 st. cukraus (ne visai sklidinos)
• 2 a.š. vanilinio cukraus

Papuošimui:

• riešutų (lazdyno ir graikinių)
• aguonų

Pirmiausiai iki putų išplakiau kiaušinių baltymus. Tada mikseryje ištryniau permaltas aguonas, kiaušinių trynius, cukrų ir džiūvėsėlius. Gautą masę atsargiai sumaišiau su išplaktais baltymais ir verčiau į kepimo popieriumi išklotą torto formą. Biskvitą kepiau truputį virš pusvalandžio 200 laipsnių orkaitėje. Prieš ištraukiant biskvitą iš orkaitės, jį būtina patikrinti pagaliuku ar jau iškepęs.
Kol biskvitas kepė, pagaminau grietinėlės kremą. Grietinėlę su cukrumi užvirinau puode storu dugnu (kad neprisviltų) ir viriau, vis pamaišydama, kol kremas pradėjo tirštėti. Po kokių 15-20 minučių virimo ant žemos ugnies kremas jau pradeda iš lėto tirštėti, tada tokį pusiau tirštą kremą (bet ne skystą) iš lėto pyliau ant dar šilto biskvito, kad kremas kuo geriau įsigertų. Iškepusį biskvitą, tam reikalui, palikau su kepimo popieriumi, kad kremas nenuvarvėtų pro šalį. Likusį kremą (turėtų likti apie pusė) vėl stačiau virti. Po dar kokių 15-20 min. virimo (tik nepamirštite maišyti) kremas visai sutirštėjo ir tapo tamsesnis. Išvirusio kremo konsistencija primena kondensuotą pieną. Išvirusį tirštą kremą pyliau ant biskvito (nuėmusi kepimo popierių), taip, kad gražiai apvarvėtų ir biskvito kraštai. Kol kremas dar visiškai neataušo tortą puošiau riešutais. 

Šis puikia išvaizda ne labai galintis pasigirti tortas visus stebina savo turtingu skoniu. Jis paprastas ir nuostabus, bei dar nei vieno ragavusio nepaliko abejingo. O aguonų juk niekad nebus per daug, o ypač per skaniąsias žiemos šventes.

P.S. Labai skubėjau fotografuoti, nes torto prie stalo jau laukė visa giminė, teks kitais metais neskubant jį perfotografuoti :)

Skanaus torto!