2011 m. gruodžio 20 d., antradienis

Avižų kisielius su trintomis spanguolėmis

Jau atėjo atbėgo, atskubėjo paskutinė ruošos savaitė prieš Kūčias ir Kalėdas. Visiems, o tuo pačiu ir sau pačiai linku ramybės, neskubėjimo ir supratimo, kad geriau ne daugiau, o mažiau, bet kokybiškiau. Juk svarbiausia savo širdyje pajausti gerąją Kalėdų dvasią ir ja pasidalinti su kitais. Ramaus Kūčių laukimo!
O dabar jau būtų pats laikas užmerkti avižas tradiciniam avižų kisieliui. Avižų kisielius yra vienas seniausių Kūčių tradicinių patiekalų. Šiais laikais jis jau mažai kur gaminamas, ir tikrai nepelnytai. Avižų kisielius labai skanus, primena kreminį pudingą ar pieno drebučius, tik šiuo atveju nereikia nei želatinos, nei krakmolo. Švelnus kisielius su saldžiarūgštėmis spanguolėmis puikiai dera ir labai tinka Kūčių stalui.


6 asmenims
Kisieliui:
  • 400 g. avižinių dribsnių
  • 1,5 l vandens
  • riekės ruginės duonos (natūralaus raugo)
  • 2 v.š. cukraus
  • žiupsnelis druskos

Spanguolių padažui:
  • 1 stiklinės šviežių spanguolių
  • 0,5 stiklinės cukraus

Avižinius dribsnius užpyliau vandeniu, įmečiau duonos riekelę ir pastačiau 24 valandom rūgti į šiltą vietą. Po paros duona bus sutęžusi, o avižiniai dribsniai pilnai išmirkę ir įrūgę. Duonos riekelę išėmiau.
Dribsnius per smulkų rėtį nukošiau į puodą, avižų perplovimui dar įpyliau vandens, kad išeitų apie litras kisieliaus ruošinio. Nuvarvintas avižas išmečiau. Nuvarvėjusį kisieliaus ruošinį stačiau virti, subėriau cukrų ir druską. Kai užvirė nuolat maišydama viriau kelias minutes, kol kisielius sutirštėjo. Pasiruošiau indelius, kuriuose šaldysiu kisielių, indelių sieneles sudrėkindama vandeniu (kad vėliau lengviau galėčiau jį iš indelių išimti), supyliau avižų kisielių ir palikau jį aušti. Kad kisielius greičiau sustingtų jį galima pastatyti į šaldytuvą. 
Iš spanguolių ir cukraus elektriniu plaktuvu pagaminau saldžiarūgštį padažą. Kisielių atsargiai atskyriau nuo indelių sienelių ir išverčiau į lėkštes, puošiau spanguolių padažu, aguonomis ir cukruotomis spanguolėmis.

P.S. Šį, mano ruoštą, avižų kisielių rasite ir kulinariniame žiemos oC žurnale

Receptas adaptuotas pagal Nijolės Marcinkevičienės  knygą "Metai už stalo"

Ramių Kūčių!

16 komentarų:

  1. WOW kaip idomu! nors aprasymas nelabai "apetytnas" - bet isvaizda - labai skani! noreciau paragauti - mano seimoje jo niekad nieks negamino...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Šį receptą pirmiausia ir pamačiau žiemos oC žurnale, jau maniau gaminsiu, bet vyro prisiminimuose likęs avižų kisielius rūgštus ir dar negero kvapo (jis apibūdino aštriau :( ) Tikiuosi, kad tiesiog kitu būdu gamintas buvo.. Nes šį pabandyti laabai noriu!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Mielas Anonime, ta kisieliaus gamyba tai visai "apetitna", tuk ne tik avižas paraugintas valgome, o ir ruginės duonos raugas ir gira panašiai rauginama. Tik, turbūt, apie tai nesusimąstome, kai valgome :) Mano šeimoje šis kisielius irgi nėra tradiciškai gaminamas, pagaminau jį šiemet pirmą kartą ir buvau maloniai nustebinta jo skoniu. Rekomenduoju išbandyti, kad turėtumėt ir savo nuomonę apie šį seną lietuvišką patiekalą.
    Oge, mano kisielius visai ne rūgštus, nes dėjau cukraus, o ir rūgo tik parą, turbūt, kuo ilgiau rauginamas tuo rūgštesnis tampa. Na o kvapas tai jo neutralus, tiksliau jo beveik nėra, nežinau, kaip tokį kisielių anksčiau ruošdavo, bet mano greičiausiai toks sukultūrintas avižinio kisieliaus variantas ir tikrai labai skanus, nes mano šešiametė dukrytė jo net dvi porcijas suvalgė ir paprašė dar :) Patariu verdant kisielių įmesti vanilės ankštį, tai vyras tikrai nustebs, kaip tavo išvirtas kisielius kvepia :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Niekada gyvenime nepamiršiu, kaip teta gydytoja (ji pas mus buvo gana susireikšminusi) kalėdoms ( pas senelius kaime) pademonstravo koks turi būti avižinis kisielius...senelis, dėdė, tėtis, atnešus avižinį kisielių ant stalo, pradėjo ieškoti kurio kojinės senai nekeistos...o pasirodė kisielius skleidė šį aromatą:))) Atsiprašau, kad pradėjau komentarą tokia gaida, bet šis kisielius atrodo tikra Panna cotta...vaizdas nustelbtų net kvapą:)) Nors bijau, bet būtinai pabandysiu, o jeigu pavyks dar parašysiu:)

    AtsakytiPanaikinti
  5. super, noriu pamėgint, tik klausimytis: recepte nurodyti avižų dribsniai. Čia tos pilnos avižos, ar skaldytos? ačiū

    AtsakytiPanaikinti
  6. Ačiū Tau, Rūta, už įvertinimą :)
    Odeta, būtinai pabandyk jį pasigaminti pati, maniškis tikrai neturėjo jokio stipraus ir nemalonaus kvapo. Gal sveikuolišką avižų kisielių reiktų ilgiau rauginti ir, aišku, virti be cukraus. Aš avižų kisielių norėjau pagaminti ir parodyti, kaip skanų desertą, kiek šeimininkių tiek ir patiekalo variantų.
    Mielas Anonime, recepte yra nurodyti avižų dribsniai (tie kur mažiau apdoroti ir stambesni). Linkiu sėkmės!

    AtsakytiPanaikinti
  7. Identiška kaip žurnale. Šaunu! Galiu paklausti, kokią formelę naudojai?

    AtsakytiPanaikinti
  8. Vilma, čia tos pačios nuotraukos, kaip ir žurnale. Šį kisielių žurnalui ruošiau dar rudenį. Kaip formeles naudojau mažus kavos puodelius :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Jau isbandytas! Itrauktas i privalomu kuciu valgiu sarasa!:) Laaabai skanu ir nors sis kisielius kazkam tradiciskas, bet man jis pasirode labai originalus ;)

    AtsakytiPanaikinti
  10. O man deja, kazkodel nepavyko - skonis geras, bet taip ir gavosi - tik tirstas kisielius - nesustingo man i drebucius, kaip Jusu nuotraukoje.. Gal zele deti reikejo papildomai?

    AtsakytiPanaikinti
  11. Oge, aš irgi jį jau įtraukiau į privalomų Kūčių valgių sąrašą, vežiausį šį kisielių pas tėvus, tai visa šeima jį labai teigiamai įvertino :)
    Ausra, želatinos dėti papildomai tikrai nereikia, galbūt buvo per mažai avižų ir per daug vandens? Gal ne labai aiškiai parašiau, bet antrąkart reikia įpilti ne 1 litrą vandens, o tik tiek, kad iš viso susidarytų 1 litras kisieliaus ruošinio. Pilti vandenį reikia ant avižų ir jas gerai nusunkti. O gal virei per trumpai, nes verdant kisielius tik tirštėja. Aš pati šį kisielių gaminau jau kelis kartus ir abu kartus jis buvo tirštas, kaip nuotraukoje.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Na lyg pyliau tiek vandens, kad susidarytu apie litra kisieliaus turinio.. Gal is tiesu per mazai viriau? Nes kai baigiau virti, tai tokio tirstumo ir buvo, kaip kisielius.. O kiek laiko jus verdate savaji kisieliu? Nes as viriau gal apie 10 min..Kaip suprantu reiktu virti tol, kol pasidarytu tirtumo kaip zele, ar ne?

    AtsakytiPanaikinti
  13. Ausra, aš irgi ilgiau dešimties minučių tikrai neviriau. Gal avižiniai dribsniai buvo labai perdirbti, o ne tie stambieji. Net nežinau, pati tik du kartus jį esu virusi, bet abu kartus buvo tirštas.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Šioms Kūčioms su mama perkalbėjau šį tradicinį patiekalą, bet taip jau ir nebesusiruošiau gamintis pati, o iš ankstesnių laikų puikiai prisimenu skonį. Mes jį gamindavom be cukraus, žodžiu visiškai natūralus skonis, su kažkiek rūgštelės atsiradusios dėl rūgimo. Gaudavosi tikrai kietos želės pavidalo. Valgydavom jį su pienu ir pasibarstydavom cukrum. Kol buvau vaikas visiškai nemėgau, bet matyt kiek vėliau studentaujant ir tas gomurys labiau išalkęs būdavo, kad grįždavau namo ir vis prašydavau močiutės pagamint avižų kisieliaus, pradėjo labai patikti ;) Šis aprašomas recepte manau tikrai labai skanus, tik visiškai netradicinis ;) Gal ir gerai ;)

    AtsakytiPanaikinti
  15. Ramunia, kadangi mano močiutė avižinio kisieliaus negamino, nesu ragavusi tradicinio varianto, maniškis tikrai kad netradicinis, o daugiau šiuolaikinis, paskanintas cukrumi, kad būtų daugeliui priimtinesnis. Man šis variantas labai patiko:)

    AtsakytiPanaikinti