2012 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis

Apie keksiukus su rabarbarais ir vyną

Šiandien paskutinė pavasario diena. Laikas bėga išlauktosios vasaros link įsukdamas į renginių, švenčių ir atostogų laukimo verpetą. Paskutiniu metu tiek daug naujų įspūdžių, kuriais vis nespėju pasidalinti. Kelis kartus kepiau nuostabius grietinėlės keksiukus su rabarbarais ir trupinių kepure. Po pirmojo kepimo net neapsižiūrėjau, kaip neliko ką fotografuoti, po kelių dienų kepiau dar kartą. Jie nuostabiai skanūs ir labai tinkantys vasaros pradžiai atšvęsti.


Nors jau praėjo beveik savaitė, negaliu nepasidalinti, kad praeitą penktadienį MV kvietimu kartu su kolegėmis maisto tinklaraštininkėmis dalyvavau Vyno dienose, kurias labai vaizdžiai perteikė Jurga




Šiame renginyje dalyvavau pirmą kartą, nesuprantu, ir kur aš buvau ankstesniais metais, ir kodėl vis jose neapsilankydavau, noras tai tikrai buvo didelis, tik vis laikas ir prioritetai susidėliodavo Vyno dienų nenaudai. O veltui, šiemet jose pabuvojusi, supratau, kad kitais metais vėl būtinai ten apsilankysiu. Jau seniai buvau mačiusi tiek daug laimingų žmonių ir puikaus vyno vienoje vietoje. Degustavome visą eilę vynų, pradedant šampanu ir putojančiais, sausais baltaisiais, rausvaisiais, raudonaisiais, baigiant saldžiaisiais, nuo Vokietijos iki pat Australijos vynuogynų. Nežinau, ar užteks man  kantrybės laukti iki kitų metų Vyno dienų, greičiausiai, kiek anksčiau užsiregistruosiu į kurią nors MV vynų degustaciją


Vyno šventėje pastebėjau, kad Lietuvoje atsirado dar vienas lietuviškas licenzijuotas vyndarys „Česlovo vynas“kuris Vyno dienose vaišino įvairiais Lietuvoje augintų vaisių ir uogų vynais. Labiausiai savo skoniu įsiminė svarainių vynas, man jis pasirodė labai tinkamas prie kepinių su rabarbarais. Ar žinojote, kad ir iš rabarbarų galima gaminti vyną? Išradingieji Lietuvos vyndariai sugeba vyną pagaminti ne tik iš vynuogių, bet ir morkų, pastarnokų, burokėlių bei rabarbarų. Bet šį kart ne apie rabarbarų vyną, o apie keksiukus su rabarbarais.


12 keksiukų prireiks:
  • 175 g. rabarbarų
  • 175 g. cukraus
  • 2 v.š. vynuogių kauliukų aliejaus
  • 1 kiaušinis
  • 1 a.š. vanilinio cukraus
  • 125 ml. riebios grietinėlės
  • 200 g. kvietinių miltų
  • 1 a.š. kepimo miltelių
Trupiniams:
  • 50 g. rudojo cukraus
  • 50 g. kvietinių miltų
  • 25 g. avižinių dribsnių
  • 50 g. sviesto
  • 1 a.š. malto cinamono
Pirmiausiai, prieš kokį gerą pusvalandį iki kepimo, rabarbarus nusilupau ir smulkiai susipjausčiusi užpyliau cukrumi, kad išsiskirtų sultys.
Tada iš cukraus, miltų, avižų ir sviesto rankomis minkydama pasigaminau saldžius trupinius.
Kai rabarbarai paleido sultis į juos supyliau grietinėlę, aliejų, įmušiau kiaušinį ir gerai išmaišiau šakute.
Atskirame inde išmaišiau miltus su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi.
Miltų mišinį supyliau į skystąją dalį ir lengvai užmaišiau tirštą tešlą.
Tešlą sukrėčiau į popierines keksiukų formas, jų viršų apibarsčiau pagamintais trupiniais ir kepiau apie 15 minučių iš anksto įkaitintoje 200 laipsnių orkaitėje. 
Keksiukus aušinau ant grotelių. Vos jie spėjo praaušti, iškart ir buvo suvalgyti.

Skanių keksiukų su rabarbarais!

Receptas iš bbcgoodfood.com.

2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Kepsninės malonumai: vištienos vėrinukai

Be ilgų kalbų ir įžangų skubu pasidalinti puikia idėja, kaip skaniai kepsninėje išsikepti vištieną, gal šį savaitgalį dar spėsite ją išbandyti. 
Receptą suradau knygoje „Barbekiu. Mėsos, žuvies, daržovių patiekalai, desertai“, kurioje siūloma vištienos vėrinukus kepti, kaip tailandietiškus satė, su kokoso pienu, citrinžolėmis, kalendromis ir tolimųjų rytų prieskoniais. Aš receptą kiek adaptavau, pagal vietinius produktus, bet vėrinukų išvaizda ir idėja išliko ta pati. Tokie vėrinukai - puikus iškylų maistas, nes jiems visiškai nereikia lėkščių ir įrankių, tai kelių kąsnių ant laužo keptos užkandėlės. Jos labai skanios, aromatingos ir įspūdingos. Prie vėrinukų dar iškepiau marinuotų svogūnų laiškų, kuriuos galėčiau tituluoti, šio pavasario atradimu, nes jų salsvas šviežias skonis iš tiesų puikus. Visą tą gėrį valgėme su duonos skrebučiais ir jogurtiniu padažu. Norintiems pasigaminti tikrų tailandietiškų satė kepsniukų, skliausteliuose pateikiu ir originalias patiekalo sudėtines dalis.


20 vištienos vėrinukų:
  • 500 g. vištų krūtinėlių vidinių išpjovėlių
  • 1 v.š. cukraus (recepte – 2 v.š)
  • 2 a.š. kario ( recepte - kalendros, ciberžolės, juodieji pipirai)
  • 200 ml. riebios grietinėlės (recepte - nesaldintas kokosų pienas)
  • ryšelis šviežių krapų (recepte - citrinžolė, česnakai, aitrioji paprika)
  • 2 v.š. citrinos sulčių (recepte - žaliųjų citrinų sultys)
  • žiupsnelis druskos (recepte – sojos padažas)
  • laiškinių svogūnų papuošimui (recepte – šviežių kalendrų)


Keptiems svogūnų laiškams:
  • ryšelio stambių svogūnų laiškų
  • 2 v.š. balzaminio acto
  • 4 v.š. alyvuogių aliejaus
  • 1 a.š. grūstų pipirų mišinio
  • 1 a.š. medaus
  • žiupsnelis druskos
Keptai duonai:


Pirmiausiai bambukinius iešmelius užmerkiau valandai vandenyje.
Vištienos krūtinėlių vidines išpjovėles perpjoviau išilgai pusiau ir pašalinau ilgą baltą sausgyslę, einančią per visą krūtinėlę. Tai ilgiausiai laiko užimantis procesas, bet į darbo pabaigą jau įgudau ir dirbosi sparčiau.
Iš riebios grietinėlės, cukraus su druska, kario, kapotų krapų ir citrinos sulčių pagaminau marinatą, kuriuo užpyliau išdarinėtas išpjovėles ir palikau valandai marinuotis šaldytuve.
Kol vištiena marinavosi vyras užkaitė anglis, o aš užmarinavau svogūnų laiškus. Iš medaus, acto, aliejaus ir pipirų pagaminau padažą, kuriuo suliejau švarius svogūnų laiškus ir palikau marinuotis pusvalandžiui.
Susipjausčiau ir aptepiau pesto padažu duonos riekeles.
Vištienos gabaliukus išilgai moviau ant išmirkusių sausų iešmelių. Prieš juos kepdama švarias kepimo groteles ištepiau aliejumi.
Vėrinukus kepiau ant labai kaitrių anglių apie 1-2 min iš abiejų pusių. Po bambukiniais iešmeliais buvau pakišusi aliuminio foliją, kad jie neapdegtų ir būtų patogiau vartyti. Tiek pat laiko kepė ir svogūnų laiškai bei duonos skrebučiai. Iškepusią vištieną apibarsčiau kapotais svogūnų laiškais.
Valgėme juos stovėdami, kaip „gatvės maistą“, nes šiam patiekalui nereikia nei įrankių, nei lėkščių, buvo be galo skanu. Grietinėlė neleido vištienai išsausėti, o karis ir cukrus suteikė salsvo pikantiškumo. Labai rekomenduoju!

Skanių laužo malonumų!

2012 m. gegužės 23 d., trečiadienis

Trinta rūgštynių sriuba

Rūgštynių sriuba man visad asocijuojasi su pavasariu. Mano vaikystės namuose ji buvo dažnai verdama ir greitai suvalgoma. Mėgstu ir aš rūgštynių sriubą, tiksliau tradicinės rūgštynių sriubos skystąją dalį, nes tirščius dažniausiai palieku lėkštėje. Jau nuo vaikystės man niekaip neįtinka tie plaukiojantys sriuboje savo spalvą praradę rūgštynių lapai. Tėvai barė, močiutė pirštu grūmojo, kad negražu taip sriubą valgyti, bet taip mano skonio niekas ir nepakeitė. Jau būdama suaugusi, pamėgau virti trintą rūgštynių sriubą, kurios sudėtis ta pati kaip ir tradicinės - bulvės, rūgštynės, kiaušinis, mėsos gabalėlis, tik pateikimas kitoks. Šį kart sriubą valgėme su skrebučiais apteptais dilgėlių-rūgštynių pesto, kurį gaminau dar prieš kelias savaites, kai dilgėlės buvo jaunesnės.


6 sriubos lėkštėms:
  • 600 g. bulvių
  • 300 g. šviežių rūgštynių
  • 1,5 l daržovių sultinio
  • 2 lauro lapai
  • druska, cukrus ir malti pipirai (pagal skonį)
Papuošimui:
  • 1-2 kietai virti kiaušiniai
  • 6 gabaliukai rūkytos šoninės


Skrebučiams:
  • prancūziškos baguette
Rūgštynių-dilgėlių pestui:
  • 50 g. nuplikytų dilgėlių lapelių (arba špinatų)
  • 50 g. rūgštynių lapelių
  • 50 g. skrudintų moliūgo sėklų
  • 200 g. linų sėmenų aliejaus (tik šviežio ir neapkartusio)
  • 3 skiltelės česnako


Sriubai, nuluptas bulves supjausčiau ir sudėjau virti į sultinį. Per tą laiką nusiploviau ir susipjausčiau rūgštynes. Kai bulvės išvirė, į puodą sudėjau rūgštynes ir dar kelias minutes paviriau. Išėmiau lauro lapus, bulves su rūgštynėmis sutryniau iki vientisos masės bei pastačiau puodą, kad dar kartą užvirtų, gardinau druska, maltais pipirais, cukrumi. Jei sriuba gavosi per tiršta, galite ją praskiesti sultiniu.
Keptuvėje pakepinau šoninės gabalėlius ir susipjausčiau kiaušinius. Sriubą puošiau virtais kiaušiniais ir apkeptu šoninės gabalėliu.
Visai pamiršau pridurti, kol virė sriuba, pjaustytą baguette aptepiau rūgštynių-dilgėlių pesto ir trumpai paskrudinau orkaitėje.
Pesto padažą buvau pasigaminusi iš anksčiau, kai dar dilgėlės buvo jaunesnės, dabar vietoj jų galite naudoti šviežius špinatus. Visus pestui skirtus produktus sutriname elektrine trintuve, laikome šaldytuve ir suvalgome per kokias dešimt dienų.

Skanios rūgštynių sriubos!

2012 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Kepsninės malonumai: kiaulienos šašlykas

Ir kas galėtų ginčytis, kad populiariausias šiltojo sezono patiekalas Lietuvoje yra kiaulienos šašlykas? Artėjant savaitgaliui vieni skuba iš turgaus namo marinuoti mėsos, kiti jau su prekybos centruose marinuotais šašlykų kibiriukais lekia tiesiai prie ežero. O savaitgalio vakarais rūkstantis kepsninės dūmas kutena nosį, tokiu pažįstamu ir seiles tekinančiu kepamų šašlykų kvapu, ne vienam tautiečiui ir ne vienoje sodo bendrijoje, sodyboje, pamiškėje, paežerėje ar paupyje. Beveik kiekvienas lietuvis tikrai turėtų ką pasakyti apie šašlyko marinavimą, kepimą ar mėgstamus mėsos prieskonius.
Turbūt niekad ir nebūčiau išdrįsusi rašyti apie tokį visuotinai populiarų kiaulienos sprandinės šašlyką, jei ne keli įvykiai. 
Pirmiausiai, prieš savaitę kartu su kolegomis maisto tinklaraštininkais buvau pakviesta į gruzinų restoraną Genacvale, kur vyko Borjomi mineralinio vandens atstovų surengtas gruziniškų patiekalų degustavimas. Vaišių ten buvo daug ir įvairių, bet šašlykas visiems padarė didžiausią įspūdį, jis buvo traškus iš viršaus ir sultingas viduje, tiesiog tirpte tirpo burnoje. Išsiklausinėjus Genacvale restorano šeimininko Davido, paaiškėjo, kad šašlykas buvo pagamintas iš kiaulienos sprandinės ir trumpai marinuotas baltame sausame vyne su kvapniaisiais pipirais ir lauro lapais. Jis dar pridūrė, kad marinavimas marinavimu, bet svarbiausias dalykas yra kokybiška mėsa ir geras jos iškepimas. Suintrigavo jis mane su tuo šašlyku, sumaniau ir aš iškepti panašų arba bent jau ne prastesnį savo kepsninėje. 
Visų antra, visai neseniai gavau dovanų nuostabią Steven Raichlen knygą „Barbekiu. Mėsos, žuvies, daržovių patiekalai, desertai", tai tikra kepsnių biblija ir parankinė knyga kiekvienam maisto ant laužo mėgėjui. Labai ja džiaugiuosi.
Taigi, susiradau knygoje šašlykų receptą, prisiminiau ką apie šašlykus sakė Genacvale restorano šeimininkas ir pradėjau kepti savo tobulus šašlykus.


5 šašlykų iešmams prireiks:
  • 1 kg kiaulienos sprandinės (pakankamai riebios)
Marinavimui:
  • 1 taurės sauso balto vyno
  • 1-2 a.š. maltų įvairių pipirų mišinio (pagal skonį)
  • 3-4 džiovintų lauro lapų
  • 0,5 a.š. druskos
Keptoms daržovėms:
  • 3 vnt. geltonųjų svogūnų galvučių
  • 3 vnt. mėlynųjų svogūnų galvučių
Šašlykų aptepimui kepant:
  • 6-7 v.š. vynuogių kauliukų aliejaus (ar kito neutralaus skonio aliejaus)


Svarbiausias dalykas norint iškepti tobulą šašlyką yra šviežia ir gera mėsa. Nuplautą kiaulienos sprandinę supjausčiau 3 cm dydžio gabalėliais.
Supjaustytą mėsą užpyliau taure sauso balto vyno bei skaninau pipirų mišiniu ir lauro lapais. Druskos į marinuojamą mėsą geriau visai nedėti, nes ji ištraukia drėgmę, arba jos dėti visai nedaug, tik dėl skonio balanso. Mėsą marinavau 1,5-2 val., labai ilgai marinuoti nepatartina.
Svogūnų galvutes supjausčiau į 8 dalis. Ant iešmų pakaitomis su mėsa vėriau skirtingų spalvų svogūnų gabalėlius.
Kepsninės groteles patepiau aliejumi. Užkaičiau labai kaitrias anglis (apie 230-340 oC).
Šašlykus kepiau ant labai kaitrių žarijų apie 2-4 min., kol mėsa apskrudo ir tapo traški, tada apverčiau ant kitos pusės. Šiame etape nereikia mėsos pastoviai vartyti, o apversti ją ant kitos pusės tik tada, kai ji pakankamai apskrus. Apkepusią mėsos pusę teptuku aptepiau aliejumi. Mėsos apskrudinimas aukštoje temperatūroje padaro šašlyką traškiu ir sultingu, nes užsidėjusi traški plutelė neleidžia mėsai prarasti natūralios drėgmės.
Kai mėsa jau buvo pakankamai apskrudusi, dar 6-8 min. ją kepiau ant vidutinio kaitrumo anglių (apie 200 oC), kol visiškai iškepė, vis karts nuo karto patepdama mėsą aliejumi.


Taip greitai ir ant aukštos temperatūros iškepta mėsa būna traški ir išlieka sultinga bei neišsausėjusi. Kepti svogūnai mėsai suteikė saldumo. Valgėme šašlyką, kaip ir priklauso, pagal senas geras tradicijas su biriai virtais ryžiais, šviežiais svogūnų laiškais ir kokybišku pomidorų padažu. Prie kepsnių mėgavomės tuo pačiu, sausu baltu vynu, kuriame ir marinavau mėsą bei Borjomi mineraliniu vandeniu.

Skanių šašlykų!

2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Rabarbarų pyragas su kukurūzų kruopomis ir cinamonu

Pagaliau ir į mano virtuvę atkeliavo ilgai laukti rabarbarai. Kaip mano sūnus pasakė „visus metus laukiau, kad galėčiau paragauti rabarbarų pyrago“. Jis labiausiai laukė jau pernai metais pamėgto rabarbarų pyrago su baltymų kepure, bet man labiau knietėjo išbandyti naują pyrago receptą iš Nigel Slater knygos "Tender".
Šis pyragas ypatingas tuo, kad rabarbarai jam kepami atskirai orkaitėje ir gerai nuvarvinami. Taip ruošiant rabarbarų įdarą, pyragas gaunasi ne toks drėgnas, tvirtesnis ir gerai pjaustosi. Nuvarvėjusį nuo rabarbarų sirupą patariama panaudoti, kaip padažą prie pyrago. Šiam pyragui su rabarbarais geltonumo ir trapumo suteikia kukurūzų kruopos, o cinamonas jį praturtina kvapnumu. Galima sakyti, kad tai kiek kitoks trupininis rabarbarų pyragas. Mano sūnui jis tikrai patiko, bet visgi paminėjo, kad tas su baltymų kepure, jam buvo kiek skanesnis.


Įdarui:
  • 500 g. rabarbarų
  • 50 g. rudojo cukraus
  • 4 v.š. vandens
Pyragui:
  • 125 g. kukurūzų kruopų (polentos)
  • 200 g. kvietinių miltų
  • 1 a.š. kepimo miltelių
  • 1 a.š. cinamono
  • 150 g. rudojo cukraus
  • 150 g. sviesto
  • 1 didelis kiaušinis
  • 4 v.š. pieno
  • 1 v.š. rudojo cukraus (apibarstymui)


Rabarbarus nuploviau, nulupau ir supjausčiau nedideliais gabaliukais. Įkaitinau orkaitę iki 180 laipsnių. Kepimo indą išklojau kepimo popieriumi ir pabėriau rabarbarus, kuriuos apibarsčiau cukrumi ir apipyliau vandeniu. Rabarbarus kepiau orkaitėje apie pusvalandį retsykiais pamaišydama, kol jie suminkštėjo, išskyrė sultis, bet neištižo. Iškepusius rabarbarus sudėjau nuvarvėjimui į rėtį.
Nuvarvėjusį nuo rabarbarų ir kepimo inde susikaupusį sirupą supyliau į indelį, jį panaudosiu, kaip padažą prie iškepusio pyrago.
Virtuviniame kombaine sumaišiau kukurūzų kruopas, miltus, cukrų, kepimo miltelius ir cinamoną, sudėjau gabaliukais pjaustytą sviestą ir išsukau iki trupinių masės.
Į trupinius įmušiau kiaušinį ir supyliau pieną, lengvai išsukau, tešla gavosi panaši į drėgnus trupinius.
Pyrago formą išklojau kepimo popieriumi ir sukrėčiau 2/3 trupinių masės, kurią vienodai šaukštu suplojau formoje, kad neliktų skylučių.
Ant tešlos pagrindo paskleidžiau nuvarvintus rabarbarus, o ant jų trupinau likusią tešlą. Pyrago viršų apibarsčiau cukrumi.
Pyragą kepiau 45 minutes įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje, pjausčiau jau praaušusį. 
Rabarbarų pyragą valgėme užsipildami sirupu. Prie pyrago ir rabarbarų sirupo labai būtų tikę vaniliniai ledai, bet kuo skaniausiai susivalgė ir be jų.


Skanių rabarbarų!

2012 m. gegužės 15 d., antradienis

Pusryčių salotos su ridikėliais

Pavasaris ir salotos (kaip patiekalas) yra du neatsiejami dalykai. Jau nuo ankstyvojo pavasario visos ponios ir panelės, susirūpina savo išoriniu „aš“ ir pradeda laikytis salotų dietos. Vyrams toks pavasarinis maitinimosi būdas visai nesuprantamas. Man jis irgi nesuprantamas, bet tik iki to laiko, kai pradeda dygti pirmieji ridikėliai. Šiuo metų laiku salotas su ridikėliais galėčiau valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei. Šiemet dažnai gaminu bulvių-ridikėlių salotas, kurios man atstoja sočią vakarienę, o tai pat ridikėlių-makaronų-sūrio salotas, kurias labiausiai mėgstu ruošti priešpiečiams. Dažniausiai (bent jau mano šeimoje) salotos valgomos per pietus ir vakarienę, bet šios salotos, tai sočių pusryčių variacija.


2 asmenims:
  • 100 g. šviežių rūgštynių lapų
  • 100 g. šviežių špinatų lapų
  • ryšelio ridikėlių
  • kelių svogūnų laiškų
  • 6 riekių rūkytos šoninės arba riebaus kumpio
  • 2 kiaušinių


Padažui:
  • 2 v.š. citrinos sulčių
  • 4 v.š. alyvuogių aliejaus
  • 1 a.š. grūdėtųjų garstyčių
  • 1 a.š. medaus
  • druskos ir maltų juodųjų pipirų


Šias salotas galima pasigaminti taip pat greitai, kaip ir bet kurias kitas, tik reikia laikytis tam tikro darbų eiliškumo, jeigu norisi jas pateikti dar šiltas.
Pirmiausiai į lėkštes susiklojau švarius špinatų ir rūgštynių lapus, o ant jų ketvirčiais pjausčiau švarius ridikėlius.
Kai daržovės jau gulėjo lėkštėje iš padažui skirtų produktų stiklainyje susiplakiau padažą.
Dabar atėjo eilė kiaušiniui ir šoninei. Puode užviriau vandenį su šaukštu acto bei tuo pačiu metu užkaičiau keptuvę. Keptuvėje apkepiau šoninės gabaliukus tol, kol jie pradėjo riestis, o į puodą su vandeniu atsargiai po vieną įmušiau kiaušinius, kaip tai teisingai padaryti galite pamatyti čia. Kiaušiniai turi virti kelias minutes, kol baltymas sutvirtės, o trynys išliks dar skystas. 
Apkepusius šoninės gabaliukus guldžiau šalia ridikėlių, o per vidurį atsargiai uždėjau virtą be lukštų kiaušinį.
Salotų viršų apibarsčiau kapotais svogūnų laiškais ir apliejau jau pagamintu padažu.
Kol kiaušinis ir šoninė dar karšti skubėkite salotas tiekti į stalą. Mes salotas valgėme su duonos lazdelėmis, kuriomis buvo smagu pasidažyti į skystą kiaušinio trynį.

Skanių ir sočių pavasario pusryčių!

2012 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis

Daugiaryžis su briedžiukais ir dilgėlėmis

Buvau kiek pradingusi. Viešėjau Londone, o tiksliau palaikiau savo Mieliausiąjį, kuris šiemet bėgo Londono maratone. Tikėjausi, kad Londone bus šilta, bet kur tau, pasitiko tikras britiškas oras, o tik parskridus namo, taip atšilo, kad į kompiuterio pusę net pažvelgti nesinorėjo. Apie Londoną parašysiu kiek vėliau, kai atšals orai (pranašauja jau kitą savaitę). O dabar, kol saulė dar tokia skaisti, mėgaujuosi ankstyvais rytiniais pasivaikščiojimais po Vingio parką, kuris su kiekviena diena vis žalesnis ir gyvesnis. Ketvirtadieniais, išsitraukusi savo dviratį su pintu krepšiu, minu per miestą į Tymo turgų pirmųjų žalumynų bei ridikėlių. Važiuodama Neries paupiu sutikau iš upės išlindusį bebrą, kuris nekreipdamas dėmesio į jį stebinčius žmones, ramiai sau rupšnojo žalius upės augalus, visai šalia Žaliojo tilto. Tokiu oru mieste atgyja užslėpti vaikystės norai ir taip labai norisi šaltų ledų bei gaivaus limonado.


Bet šį kart ne apie ledus ir limonadą, o apie briedžiukus (grybus). Visą žiemą skaitinėjau receptus: briedžiukai su šparagais, briedžiukai su špinatais, briedžiukai su ... (žinote, kaip būna, kai žiemą norisi kažko pavasariško ir atvirkščiai) bei vis galvojau, kur gi man jų pasigrybavus, mat Dzūkijos pušynuose jie neauga, o mėgsta lapuočių miškus ir drėgmę. Londono Borough turguje jie parduodami kaip pavasarinė šviežiena ir delikatesas, tokie gražūs su skylėtomis kepuraitėmis.


Jau pargrįžusi namo puoliau jų ieškoti turguje, bet kur tau, ir pas grybautojus kelyje Vilnius-Druskininkai, jų nebuvo, tik bobausiai. 

Dešinėje - briedžiukas, kairėje - bobausis
Galvojau, kad jau ir šį pavasarį jų neparagausiu, o visai šalia savo vasarnamio, sode prie senų medžių, išėjusi dilgėliauti aptikau gausią briedžiukų šeimyną, nei daug, nei mažai, visus devynis, kurie svėrė viso labo 50 gramų, bet mano džiaugsmui nebuvo lygių, būtent tiek jų man ir pakako, kad išvirčiau daugiaryžį su briedžiukais ir šalia jų augusiomis dilgėlėmis.


2 asmenims:
  • 50 g. šviežių briedžiukų
  • 50 g. jaunų dilgėlių
  • 50 g. laiškinių svogūnų
  • 50 g. tarkuoto sūrio „Džiugas“
  • 1 st. daugiaryžiui skirtų ryžių (naudojau carnaroli)
  • 1 st. šviesaus alaus
  • 3 st. daržovių sultinio
  • maltų juodųjų pipirų
  • sviesto (kepimui)


Pirmiausiai nuploviau dilgėles ir jas nuplikiau verdančiu vandeniu.
Švarius briedžiukus ir laiškinius svogūnus supjausčiau. Keptuvėje ant sviesto pakepiau svogūnus, o po to ir briedžiukus, kol jie lengvai apkepė, apibarsčiau maltais pipirais. 
Tada bėriau ryžius ir kartu kiek pakepiau, kol tapo skaidrūs, supyliau alų ir leidau jam verdant nugaruoti.
Kai ryžiai sugėrė alų įpyliau stiklinę daržovių sultinio, kai ir jį sugėrė dar vieną, o po to dar vieną. Daugiaryžį viriau ant žemos temperatūros nuolat maišydama mediniu šaukštu.
Kai supyliau paskutinę stiklinę sultinio kartu sudėjau ir pjaustytas dilgėles.
Daugiaryžiui sugėrus visą sultinį ir tapus kreminės konsistencijos į jį įmaišiau tarkuotą sūrį bei iš karto tiekiau valgyti, prieš tai kiek apibarsčiusi šviežiais svogūnų laiškais ir tarkuotu sūriu. Valgėme jį užsigerdami tuo pačiu alumi, kurį naudojau ir jį gamindama. 


Šis daugiaryžis išvirė per 20-25 min, ryžiai buvo kreminiai, bet nesukritę, viduje kiek kietoki. Alus jam suteikė vos jaučiamo kartumo, o grybai ir dilgėlės pavasarinės gaivos.


Įkvėpimo sėmiausi iš čia ir iš čia.

Skanaus pavasario!