2011 m. liepos 11 d., pirmadienis

Virtinukai su mėlynėmis

Aš ir vėl apie mėlynes. Labai mėgstu tokius virtinukus su mėlynėmis, gaila, kad ne taip dažnai juos valgau, nes su jais tikrai nemažai darbo. Šį kart gamino mama, tikiuosi, kitą kartą pasigaminsiu jau pati ir dar tiek, kad galėčiau užsišaldyti, nes labai jau jie skanūs.


Tešlai:
  • 3 st. miltų
  • 3 v.š. aliejaus
  • 1 st. verdančio vandens


Įdarui:
  • 0,5 l mėlynių
  • 4 v.š. cukraus

Padažui:
  • lydyto sviesto
  • mėlynių su cukrumi


Mama gamino plikytą tešlą, kuri yra minkštesnė ir labai gerai kočiojasi. Dvi stiklines miltų rankomis ištrynė su aliejumi, tada užpylė verdančiu vandeniu, bei gerai išmaišė, galiausiai supylė paskutinę stiklinę miltų ir išminkė tešlą. Kai tešla praaušo, ją kočiojo ir stikline spaudė apskritimus. Švarias mėlynes išmaišė su cukrumi ir po šaukštelį dėjo ant tešlos apskritimų. Virtinukus gražiai ir stipriai užtaisė. Dideliame puode užvirė vandenį su druska ir iš lėto sudėjo virtinukus. Juos virė, kol iškilo į paviršių, apie dešimt minučių, tada atsargiai išgriebė, kad neįplyštų ir likusiųjų nenudažytų mėlynai. Išvirusius virtinukus apliejo lydytu sviestu ir apibarstė mėlynėmis su cukrumi. Juos valgėme su grietine. Labai skanu būtų, pateikti su šviežiai trintomis žemuogėmis, tik šį kart jų nebuvome pasirinkę. Sočiai ir labai skaniai pavalgėme keturiese. Artimiausiu metu bandysiu ir pati savo šeimai tokių prigaminti, nors jie ir užima laiko, bet rezultatas visus vargus atperka.


Skanaus!

8 komentarai:

  1. Labai sudomino tešla...būtinai išbandysiu, nes man visada virtinių ar koldūnų darymo romantika baigiasi tuomet kai kiek kočioji tešlą, tiek ji grįžta atgal....

    AtsakytiPanaikinti
  2. Oi, kaip aš juos mėgstu. O jų gaminimas toks ilgas :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Šitą gėrį žinau! bet paskutinį kartą valgiau gal vaikystėje, šiemet jį prisiminiau ir planuose buvo pagaminti. Labai juos mėgau :) mmm kaip noriu dabar :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. O die... kad man dabar kas nors tokią lėkštę. Pusę karalytės atiduočiau. Tikras vaikystės skonis - mama tokius virdavo. Et... norėčiau.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Labai puikios nuotraukos i jas ziurint net seiles tysta.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Laura, ši tešla tikrai patogesnė, verta išbandyti.
    Jurga, aš irgi juos dievinu, tik va gaminti pritingiu.
    Reda, Dzūkijoje jie labai mėgstami, stengiuosi per vasarą nors vieną kart paragaut, nes kai prasideda mėlynės tik apie juos ir tegalvoju.
    Egle, anksčiau juos visuomet gamindavo močiutė, dabar jau mama, o aš kiekvieną kart pasižadu, kad jau gaminsiu ir vis mama mane aplenkia. Tokie skanūs, rodos, kartu ir liežuvį praryčiau.
    Mielas Anonime, dėl nuotraukų galėčiau pasiginčyti, nes diena tokia apsiniaukusi buvo ir šviesos trūko, o ir patys virtinukai nėra labai fotogeniški, tokie mėlynanosiai, bet svarbiausia, kad jie tikrai labai jau skanūs, kas ragavo, tikrai tai žino.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Praėjusią savaitę gaminau juos.Net dabar prisiminus jų skonį, seilės kaupiasi burnoje.Valgome mes juos su grietine, apibarstyta cukrumi. Pas mus jie vadinami šaltanosiais. Paaukojau kelias valandas, pasigaminau daugiau ir užsišaldžiau. Daugiausia laiko užima tas kraštelių raitymas, kai jau aptingstu, darau tokias a la "skrybėlaites" , kai kraštelius tik suspaudi ir sujungi tarpusavyje

    AtsakytiPanaikinti
  8. Žinau, kad jie vadinami šaltanosiais, tik mes juos vadiname paprasčiausiai, virtinukais. O tuos kraštelius "skrybelaites" reikės išbandyti.

    AtsakytiPanaikinti