Mėlynių blynai

Dar prieš savaitę, būdama vasarnamyje, ilgėjausi Vilniaus ir maniau, kad jo labai pasiilgau. Dabar, jau penkias dienas būdama Vilniuje, jaučiu kaip beprotiškai pasiilgau Druskininkų. Pasiilgau gryno oro ir miško su mėlynėmis... 

Būdama vasarnamyje kepiau blynus su mėlynėmis, juos valgėme užsipildami pačiu tikriausiu klevų sirupu iš Vermonto, tuo pačiu, kurį gavau dovanų nuo Jūratės. Dažniausiai amerikietiški mėlynių blynai kepami su pasukomis arba pienu ir lydytu sviestu, aš pabandžiau juos kepti tik su riebia grietinėle, rezultatas pranoko mano lūkesčius.

Įkvėpimo sėmiausi iš smittenkitchen.com

4 asmenims:

• 1 st. šviežių mėlynių
• 1,5 st. miltų
• 2 st. riebios grietinėlės (35 % riebumo)
• 2 kiaušiniai (nedideli)
• 2 v.š. cukraus
• 2 a.š. kepimo miltelių
• 1 a.š. vanilinio cukraus
• žiupsnelis druskos

Pateikimui: 

• klevų sirupo arba šviežio medaus
• šviežių mėlynių

Viename inde išsukau kiaušinius su grietinėle.

Kitame inde sumaišiau sausus produktus: miltus, kepimo miltelius, vanilinį ir paprastą cukrų bei druską.

Išmaišytus sausus produktus subėriau į skystus ir gerai išsukau. Tada į tešlą subėriau švarias mėlynes ir atsargiai sumaišiau, kad mėlynės nesusitrintų ir pasislėptų tešloje.

Įkaitintoje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies kepiau nedidelius blynus. Blynus kepiau sausoje keptuvėje, jei blynai per greitai pradeda svilti, reiškia kepate per karštoje keptuvėje. Blynus ant kitos pusės reikia versti kai ant nekeptos blyno pusės pradeda kilti burbuliukai.

Blynus dėjome vieną ant kito, gardinome klevų sirupu ir likusiomis mėlynėmis, valgėme užsigerdami mėtų arbata. Vieni iš skaniausių, mano keptų, savaitgalio blynų.

P.S. Tobuli mėlynių blynai, kurie patiko visiems, kas juos valgė. Žinant, kad jie kepami tik su grietinėle, kiek graužia sąžinė, dėl kalorijų skaičiaus, bet valgant riebumo juose visiškai nesijaučia.

Skanių blynų su mėlynėmis!

Kepsninės malonumai: pica su mėlynuoju sūriu ir mėlynėmis

Penktadienio vakarais mes visad kepam picą. Jau ne pirmi metai tęsiame šią tradiciją, kuria ypatingai džiaugiasi vaikai. Kai tik artėja penktadienis iš sūnaus visad susilaukiu klausimo „kokią picą kepsim šį penktadienį?“. Kai persikėlėme atostogauti į vasarnamį, mūsų penktadienio tradicijai iškilo grėsmė, nes čia neturime orkaitės, todėl įsigudrinome picas kepti lauko kepsninėje. Kepsninėje su dangčiu, kepant picą ant netiesioginės ugnies, galima pasiekti išties puikių rezultatų, nes ji gaunasi traški ir su dūmo kvapu. Tokią picą geriausiai kepti ant picos akmens (vis dar svajoju jį įsigyti), o jo neturint, ant skylėtų picos kepimui skirtų formų. Esu bandžiusi kepti picą ir tiesiai ant kepsninės grotelių, bet kepimas picos formoje visgi man pasirodė patogesnis. Dažniausiai viena pica būna skirta vaikams, ją gaminasi jie patys pagal savo fantaziją ir šaldytuvo turinį, o antrąją mes su vyru kepamės sau, ir visad kokią netradicinę, kurios vaikai nelabai nori. Šį kart sau kepėme picą su mėlynuoju pelėsiniu sūriu ir marinuotomis balzaminiame acte mėlynėmis.

Picos pagrindo receptas čia. 

Picos viršui:

• 2 v.š. pesto padažo (maniškis buvo naminis bazilikų-rukolos)
• 100 g. sūrio „Memel Blue“
• kelios saujos tarkuoto sūrio „Džiugas“
• 4 v.š. šviežių mėlynių
• 2 v.š. balzaminio acto (kuo geresnio)
• kelios saujos šviežių rukolos lapelių
• šviežių čiobrelių šakelių
• maltų juodųjų pipirų

Prieš gamindama picos pagrindą mėlynes užpyliau balzaminiu actu, jei jūsų actas nėra labai geras, įberkite į jį šaukštelį rudojo cukraus.

Kaip gaminti picos pagrindą šį kart nesikartosiu, jo receptas čia.

Pakilusią picos tešlą rankomis ištampiau picos kepimo formoje.

Tešlos pagrindą ištepiau pesto padažu, užmečiau laužytą mėlynąjį sūrį, apibarsčiau tarkuotu sūriu „Džiugas“ ir čiobreliais bei maltais pipirais.

Kepsninėje įkaitinome anglis ir paruošėme ją kepimui ant netiesioginės ugnies t.y., kai anglys rusena vienoje kepsninės pusėje, o pica kepa kitoje pusėje, ne virš tiesioginių anglių, o šalia jų. Taip kepama pica, uždengus kepsninės dangtį, iškepa per 15-20 minučių, bet reikia nuolat stebėti picos pagrindą, kad jis neperkeptų. Įdaras ant picos viršaus puikiai iškepa, o sūris išsilydo.

Iškepusią picą apibėriau švariais rukolos lapeliais ir marinuotomis balzaminiame acte mėlynėmis.

P.S. Tokią picą, aišku, galite išsikepti ir orkaitėje. Mes su vyru ją kepėme jau ne pirmą kartą, nes tai tikrai skani pica, nors ir visai netradicinė, bet labai tinkanti prie kvapnaus baltojo vyno. Ši pica puikus mėlynojo pelėsinio sūrio, mėlynių ir rukolos derinys.

Skanaus!

Kepsninės malonumai: keptas kamambero sūris su levandomis, čiobreliais ir marinuotomis mėlynėmis

Nepaprastas tas miestas Druskininkai! Ir ne tik dėl šokančių pagal muziką spalvotų fontanų, ir ne todėl, jog jame tiesiog miesto parke galima pasirinkti mėlynių bei žemuogių, o dabar jau ir aviečių. Vasaroti čia suvažiuoja daug žmonių iš visos Lietuvos ir ne tik iš jos. Čia sutinku jau seniai matytus žmones, kurių Vilniuje nesutinku metų metus, ir tuos kurių niekad nebuvau mačiusi anksčiau, o tik bendravusi virtualioje erdvėje. Visai neseniai turėjau progos pabendrauti su Aušra iš Tarp vėjo gūsių. Ji paliko man jaukaus ir šilto žmogus įspūdį, jau iš pirmo pasimatymo suradome daug bendro, o dovanų gavau labai gražiai supakuotos Aušros firminės gilių kavos. Ta kava tai labai labai gera, užsikrėčiau ir aš ja, būtinai gaminsiu šį rudenį, jau net ąžuolą, esantį arčiausiai vasarnamio nusižiūrėjau, beliko tik gilių sulaukti. O visai prieš kelias dienas buvau sutikusi Jūratę, kuri atostogauti atvyko iš Jungtinių Valstijų, su ja jau kuris laikas bendraujame virtualiai Sezoninėje Virtuvėje. Susipažinau ir su Jūratės vyru Columbia, kuris būdamas amerikietis ne tik mokosi lietuvių kalbos, bet ir yra išleidęs kelionių vadovą apie Lietuvą . Jei sekate maisto tinklaraštininkų gyvenimą, tai atpažinsite, jog tai ta pati Jūratė, Aušros iš Vaikai ir Vanilė draugė, pas kurią vykdavo skanūs judviejų ketvirtadieniai. Nuo Jūratės lauktuvių gavau net kelių rūšių klevų sirupo (labai labai tikras ir labai labai skanus), migdolų riešutų sviesto, skaninto klevų sirupu (vaikai jau baigia išlaižyti) ir puikiojo šokoladinio balzaminio acto (labai aromatingas ir labai tinkantis prie uogų). Kaip tik tą šokoladu kvepiantį actą ir naudojau mėlynių marinavimui, keptam kamambero sūriui skaninti.

Kamambero sūrį šį kart kepiau Cobb kepsninėje, kurią pakurti lengvai sugebėtų net niekad laužo nekūrusios moterys ir merginos. Džiaugiuosi, kad dabar be jokio vargo aš pati, be vyro pagalbos, kada panorėjusi, galiu ją užsikurti. Cobb kepsninei pakanka tik dešimties anglies briketėlių (taigi standartinio anglies briketų maišo užteka net dešimčiai kartų), o kaitros kepimui užteks daugiau nei valandai. Kadangi sūriui iškepti nereikia labai kaitrios ugnies, šį kart pakako ir aštuonių anglies briketų. Kamamberą kepiau ant pakeltų grotelių ir uždengusi dangtį, kad šiluma išsiskaidytų ir susidarytų orkaitės efektas. Sūris puikiai iškepė, jį gardinau šokoladiniame balzaminiame acte marinuotomis mėlynėmis, kurį gavau dovanų nuo Jūratės.

2 asmenims:

• 2 kamambero sūriai
• kelios šviežios levandos šakelės
• kelios šviežių citrininių čiobrelių šakelės
• keli šaukštai kokybiško alyvuogių aliejaus
• maltų pipirų mišinio
• folijos (įvyniojimui)

Marinuotoms mėlynėms:

• 4 v.š. šviežių mėlynių
• 2 v.š. kokybiško balzaminio acto
• malto cinamono (visai nedaug)

Pirmiausiai šviežias mėlynes užpyliau balzaminiu actu ir lengvai apibarsčiau cinamonu, bei pastačiau kelioms valandėlėms marinuotis.

Sūrius išvyniojau ir perdėjau ant atplėštų folijos gabalėlių. Sūrio viršuje apipjoviau apskritimą, kad kraštuose liktų po centimetrą. Į apipjautas ertmes prigrūdau čiobrelio šakelių, ant viršaus apibarsčiau trintais levandų žiedais ir maltais pipirais bei apšlaksčiau alyvuogių aliejumi.

Sūrius kepiau kepsninėje uždengusi dangtį apie 15-20 minučių, kol jie apkepė ir suminkštėjo.

Sūriams iškepus nuėmiau apipjautą žievelę ir ant išsilydžiusio sūrio užbarsčiau pasimarinavusių mėlynių (pačio acto, kuriame marinavosi uogos geriau nepilti). Sūrį kabinome duonos lazdelėmis, tai pat gerai būtų tikusi ir šviežia balta duona.

P.S. Iškepto sūrio skonis labai priklauso nuo pačio sūrio kokybės. Pirmą kartą kepiau „President“ firmos sūrius, tai skonis tikrai buvo puikus, o antrą kartą jau „Turek“ gamintojo, jų skonis buvo jau ne tas :) Taip kepti sūrius galite ir bet kokioje kepsninėje su dangčiu ant netiesioginės ugnies. Mėlynes marinuokite kuo geresnės kokybės balzaminiame acte, jei jis ne toks geras, papildomai jį skaninkite cukrumi arba medumi.

Skanaus!

Jogurtinė panna cotta su miško uogomis ir medumi

Jau kuris laikas kiekvieną rytą sutinku miške su tuščiu indeliu, skirtu miško uogoms. Mano rytas ne toks ir ankstyvas, bet išgirsti rytinius paukščius ir pasidžiaugti tarp pušų krintančiais saulės spinduliais dar suspėju. Uogų rinkimas jau tapo kas rytiniu mano ritualu, tuo labiau, kad gyvenu beveik pačiame miške, tai eiti niekur toli ir nereikia. Kol vaikai dar sapnuoja paskutinį sapną, parenku žemuogių ir mėlynių vėlyviems pusryčiams. Šį kart dalį uogų atidėjau popiečio desertui.

Labai mėgstu panna cotta su įvairiomis uogoms, nors ir be jų galėčiau ją kabliuoti nesustodama. Seniai norėjau išbandyti lengvesnį šio deserto variantą, kuriame riebi grietinėlė pakeičiama jogurtu. Juk kai šilta taip norisi kažko lengvesnio ir gaivesnio. Jogurtinis panna cotta skonis gavosi kitoks nei įprasta, nors toks pats skanus.

Receptas adaptuotas pagal jolicious.net

4 desertams:

• 1 st. graikiško tiršto jogurto
• 1 st. neriebios (13%) grietinėlės
• 1 st. pieno
• 3 a.š. cukraus
• 1 a.š. vanilinio cukraus
• 10 g. želatinos
• 3 v.š. vandens (želatinos brinkinimui)

Pateikimui:

• žemuogių ir mėlynių (ar kitų sezoninių uogų)
• šviežio medaus

Pirmiausiai želatiną užpyliau vandeniu, kad išbrinktų.

Pieną ir grietinėlę užkaitinau puode iki virimo, pridėjau vanilinio ir paprasto cukraus.

Kiek praaušusiame piene su grietinėle ištirpinau išbrinkusią želatiną ir sukrėčiau graikišką jogurtą, bei gerai išmaišiau.

Paruoštą masę išpilsčiau į keturis indelius ir palikau nakčiai stingti.

Sustingusį desertą užbėriau mėlynėmis ir žemuogėmis bei apliejau skystu medumi.

P.S. Man ši „lengvesnė“ panna cotta versija - tobulas vasaros desertas. Kadangi labai mėgstu jogurtą, šis lengvesnis skonis man labai tiko ir patiko. Vaikai visgi pasisakė už tradicinę riebią panna cottą ir kitam kartu užsiprašė įprasto varianto.

Skanių desertų!

Virtinukai su mėlynėmis

Aš ir vėl apie mėlynes. Labai mėgstu tokius virtinukus su mėlynėmis, gaila, kad ne taip dažnai juos valgau, nes su jais tikrai nemažai darbo. Šį kart gamino mama, tikiuosi, kitą kartą pasigaminsiu jau pati ir dar tiek, kad galėčiau užsišaldyti, nes labai jau jie skanūs.

Tešlai:

• 3 st. miltų
• 3 v.š. aliejaus
• 1 st. verdančio vandens

Įdarui:

• 0,5 l mėlynių
• 4 v.š. cukraus

Padažui:

• lydyto sviesto
• mėlynių su cukrumi

Mama gamino plikytą tešlą, kuri yra minkštesnė ir labai gerai kočiojasi. Dvi stiklines miltų rankomis ištrynė su aliejumi, tada užpylė verdančiu vandeniu, bei gerai išmaišė, galiausiai supylė paskutinę stiklinę miltų ir išminkė tešlą. Kai tešla praaušo, ją kočiojo ir stikline spaudė apskritimus. Švarias mėlynes išmaišė su cukrumi ir po šaukštelį dėjo ant tešlos apskritimų. Virtinukus gražiai ir stipriai užtaisė. Dideliame puode užvirė vandenį su druska ir iš lėto sudėjo virtinukus. Juos virė, kol iškilo į paviršių, apie dešimt minučių, tada atsargiai išgriebė, kad neįplyštų ir likusiųjų nenudažytų mėlynai. Išvirusius virtinukus apliejo lydytu sviestu ir apibarstė mėlynėmis su cukrumi. Juos valgėme su grietine. Labai skanu būtų, pateikti su šviežiai trintomis žemuogėmis, tik šį kart jų nebuvome pasirinkę. Sočiai ir labai skaniai pavalgėme keturiese. Artimiausiu metu bandysiu ir pati savo šeimai tokių prigaminti, nors jie ir užima laiko, bet rezultatas visus vargus atperka.

Skanaus!

Mėlynių šaltsriubė su naminiais leistinukais

Mėgstu mėlynes... Jomis galima gardžiuotis nuo Joninių iki pat rudens ir visai nesvarbu, kad renkant rankos tampa mėlynos mėlynos, kaip pačios uogos. Mėlynių šaltsriubė jau nuo senų laikų, mūsų šeimoje, yra būtinas vasaros atributas. Ji verdama su naminiais leistinukais, kurie paruošiami labai greitai, jeigu norisi dar greitesnio rezultato, juos galima pakeisti kokybiškais kiaušininiais makaronais. Tai pati mėgstamiausia mano tėčio sriuba, dėl jos jis eitų rinkt mėlynių net ir vidurnaktį, kad tik gautų paragaut nors lėkštutę.

Leistinukams:

• 2 kiaušiniai
• 6 v.š. pieno
• 6 v.š. miltų
• žiupsnelis druskos

Sriubai:

• 2 l vandens
• 0,5 l mėlynių
• 3-4 v.š. cukraus
• 1 a.š. vanilinio cukraus
• 1 v.š. citrinos sulčių
• žiupsnelis druskos
• riebios grietinės arba plaktos grietinėlės (papuošimui)

Vandenį užvirinau puode, kol jis užvirė pagaminau tešlą leistinukams. Kiaušinius išsukau su miltais, druska ir pienu, tešla gavosi panaši į blynų. Kai vanduo užvirė, iš lėto mažu šaukšteliu tešlą leidau į vandenį. Jeigu leistinukai neišlaiko savo formos ir išsisklaido vandenyje, tai tešla yra per skysta, reikia dar pridėti miltų. Leistinukai virdami iškilo į paviršių, tada subėriau švarias mėlynes. Sriubą viriau, kol mėlynės patižo, tada subėriau cukrų, vanilinį cukrų, druską ir citrinos sultis, dar kelias minutes paviriau ir leidau sriubai praaušti, o tada kišau atšaldymui į šaldytuvą, kokiai valandėlei. Kai sriuba tapo gaivinančiai šalta, pilsčiau į lėkštes ir puošiau grietine, nors šventiškiau būtų su plakta grietinėle. Skanu, gaivu ir labai vasariška.

Skanių mėlynių.