Savaitgalį važiuodama keliu Vilnius-Druskininkai, ties Valkininkais, nusipirkau kibirėlį bobausių.
Bobausiai, pirmieji pavasariniai grybai, augantys balandžio-gegužės mėn., jie labai aromatingi, skoniu primenantys baravykus, bet turintys pakankamai daug toksinių medžiagų. Man bobausiai, kaip kokie tolimi trumų giminaičiai, susiraukšlėję kaip kokie senukai. Šiuos grybus būtina virti per 3 kartus, vis keičiant vandenį, kad jame ištirptų nuodingosios medžiagos. Mama pasakojo, kad seneliai ir proseneliai Dzūkijoje juos nuo seno pavasarį valgydavo ir šmarškomis vadino. Šie grybai populiarūs Suomijoje ir Estijoje, juos valgo net italai. Nors apie šiuos grybus buvau daug prisiskaičiusi neigiamos informacijos, bet labai norėjau pajusti jų skonį, ir tikrai buvo verta.
- pintinėlė bobausių
- 200 g. riebios grietinės
- 4 svogūnų galvos
- šaukštas sviesto ir alyvuogių aliejaus (kepimui)
- jaunų svogūnų laiškų
- druskos, maltų juodųjų pipirų, dž. čiobrelių
Pirmiausiai bobausius gerai nuploviau po tekančiu vandeniu. Išrinkau kuo didesnį puodą jiems virti, kad grybai būtų apsemti didesniu kiekiu vandens. Kai grybai užvirė juos viriau 15 min., vanduo buvo pakankamai tamsus, grybus nupyliau į rėtį ir perploviau, į puodą vėl pripyliau švaraus vandens ir grybus užviriau antrą kartą, viriau tiek pat kiek ir pirmąjį. Po antrojo virimo vanduo tapo skaidresnis, vėl grybus perploviau ir švariame vandenyje užviriau trečiąjį kartą (šį kart jau su druska). Po trečiojo virimo vanduo buvo jau beveik švarus, grybus vėl perploviau ir gerai nuvarvinau. Keptuvėje ant sviesto ir alyvuogių aliejaus pakepiau pjaustytus svogūnus, kai jie apskrudo sudėjau bobausius (jų nepjausčiau, nes man labai patiko jų forma) ir kepiau kokias 5 minutes. Kai apkepė supyliau grietinę ir prieskonius ir viską dar tiek pat laiko troškinau. Pačiame troškinimo gale pasmulkinau dar svogūnų laiškų. Grybams labai tinka džiovintas čiobrelis, jis dar labiau sustiprina miško aromatą, tai būtinas šio patiekalo atributas. Keptais bobausiais likau labai patenkinta, labai skanūs, išlaikantys savo formą, aromatingi grybai. Keptus grybus pateikiau kaip užkandį su mėgstama juoda duona ir šviežiais čiobreliais. Tokia gurmaniškai kaimiška užkanda gavosi. Visiems labai patiko.
Skanaus.
Atrodo ekraną tuoj imsiu laižyti, kaip pasiilgau tikrų grybų!
AtsakytiPanaikintiApie šiuos grybus esu tik girdėjus. Atrodo labai dailūs. O užkandis neabejotinai atrodo ir skamba labai viliojančiai.. Ot pavydžiu tiems dzūkams :) ne tik grybų, bet ir nuostabios gamtos.. :)
AtsakytiPanaikintimmmmmmmmmmmm...kaip gardziai cia visks aprasyta ir patiekta! gaila, bet ir man neteko valgyti babausiu
AtsakytiPanaikintiIndre, būtumei tu mačiusi su kokiu godumu mes juos valgėme, jokie džiovinti, o tuo labiau šaldyti grybai neprilygsta šviežiems.
AtsakytiPanaikintiAusrra, o aš pamario gyventojams pavydžiu Kuršių Nerijos ir gausybės žuvų. Bobausius žinojau seniai, matydavau vietinius dzūkelius šiuos grybus renkant, tik pati vis nedrįsau, nors seneliai juos godžiai valgė. Dabar pasitaikė proga išbandyti, bobausiai man priminė baravykus.
Neringa, aš irgi juos pirmą kart paragavau. Turbūt buvau valgiusi vaikystėje. Šie grybai šiokia tokia lietuviška egzotika.
Kokia nuostabi pavasariška užkandėlė! Bobausėliai labai gražūs :)
AtsakytiPanaikintiCitrina ir bulve, man irgi bobausėliai labai gražūs grybai, tokie fotogeniški ir susiraukšlėję kaip senukai :)
AtsakytiPanaikintidzukijoje juos šmorkštais o ne šmarkškomis, vadina
AtsakytiPanaikintiMielas Anonime, Dzūkija ne tokia ir maža, tad šių grybų pavadinimo galūnės gali ir skirtis. Mano prosėneliai iš mamos pusės gyveno kaime prie pat Druskininkų, tai juos šmarškomis vadino, o prosėneliai nuo tėčio pusės, lenkų kilmės iš pačių Druskininkų, šiuos grybus "šmarčki" vadino.
AtsakytiPanaikintiAle va kur tikras dzūkiškas kraujas, man mistika tokie grybai, žinau kazliekus, baravykus ir raudonviršius, visa kita man nepžintas pasaulis.
AtsakytiPanaikintiJo, jo ... dzūkiškas kraujas jau nuo pat ankstyvo pavasario šviežių grybų išsiilgęs. Koks gi dzūkas be grybų?
AtsakytiPanaikinti