Pica su šviežiomis voveraitėmis

Dar viena puiki naminė pica, šį kart su šviežiomis voveraitėmis. Mėgstu picas su grybais, bet ne su tais išbalusiais iš prekybos centrų, o su tikrais grybais, kurie miškuose auga ir šviežiai kvepia. Žiemą dažnai kepu picą su džiovintais baravykais, rudenį į picą įmetu šviežių baravykų, o šią vasarą išbandžiau picą su šviežiomis voveraitėmis. Šiai picai geriau naudoti vidutinio dydžio voveraites, kurias galima suplėšyti (jos lengvai plėšosi, kaip kokios sūrio lazdelės), o visai mažų suplėšyti nepavyks. Suplėšytos voveraitės geriau sugers aliejų ir prieskonius, bei gražiau atrodys, nei supjaustytos. Voveraitės puikiai iškepa ant picos, mes šią picą kepėme lauko kepsninėje, kaip ir picą su mėlynuoju sūriu ir mėlynėmis, bet ji kuo puikiausiai iškeps ir orkaitėje.

Picos pagrindo receptas čia.

Picos viršui:

• 2 v.š. riebios grietinės
• 1 v.š. pesto padažo (naudojau naminį bazilikų-rukolos)
• 0,5 l. šviežių vidutinio dydžio voveraičių
• 2 v.š. ypač gryno alyvuogių aliejaus
• ryšelio svogūnų laiškų
• kelių šviežių čiobrelių šakelių
• maltų juodųjų pipirų, druskos (pagal skonį)
• 50 g. tarkuoto sūrio „Džiugas“

Picos pagrindą gaminau pagal šį receptą.

Voveraites švariai perrinkau ir nuploviau po tekančiu vandeniu. Švarias voveraites suplėšiau pailgais vidutinio dydžio gabalėliais.

Suplėšytas voveraites apšlaksčiau alyvuogių aliejumi, skaninau druska ir pipirais bei sumaišiau su pjaustytais svogūnų laiškais ir šviežiais čiobreliais. Taip paruoštus grybus palikau marinuotis valandėlei. Kol picos tešla iškilo ir voveraitės pasimarinavo.

Kai tešla iškilo, suformavau picos apskritimą.

Grietinę sumaišiau su pesto padažu ir gautu mišiniu aptepiau picos pagrindą.

Ant viršaus bėriau voveraites su prieskoniais, ant voveraičių tarkuotą kietąjį sūrį, o ant sūrio dar kiek užbarsčiau šviežių čiobrelių.

Mes šį kartą picą kepėme lauko kepsninėje, kaip tai daryti esu aprašiusi čia. Jei kepsite picą orkaitėje, kepkite ją apie 15-20 minučių 200 laipsnių karštyje.

Iškepusią picą apibarstykite rukolos lapeliais ir mėgaukitės miško skonio pica.

P.S. Nebijokite ir drąsiai žalias voveraites dėkite ant picos pagrindo, tai tokie grybai, kurių prieš tai tikrai nereikia apvirti. Man ši pica labai patiko, tikras vasaros atradimas. Mano vyras pareiškė, kad jam visgi labiau patiktų paprasčiausiai su grietine keptos voveraitės, nei voveraitės ant picos. O mano sūnų, kuris yra didelis picų, bet menkas voveraičių gerbėjas, ši pica sužavėjo ir jis pagaliau pamėgo voveraites.

Skanių voveraičių!

Kepsninės malonumai: pica su mėlynuoju sūriu ir mėlynėmis

Penktadienio vakarais mes visad kepam picą. Jau ne pirmi metai tęsiame šią tradiciją, kuria ypatingai džiaugiasi vaikai. Kai tik artėja penktadienis iš sūnaus visad susilaukiu klausimo „kokią picą kepsim šį penktadienį?“. Kai persikėlėme atostogauti į vasarnamį, mūsų penktadienio tradicijai iškilo grėsmė, nes čia neturime orkaitės, todėl įsigudrinome picas kepti lauko kepsninėje. Kepsninėje su dangčiu, kepant picą ant netiesioginės ugnies, galima pasiekti išties puikių rezultatų, nes ji gaunasi traški ir su dūmo kvapu. Tokią picą geriausiai kepti ant picos akmens (vis dar svajoju jį įsigyti), o jo neturint, ant skylėtų picos kepimui skirtų formų. Esu bandžiusi kepti picą ir tiesiai ant kepsninės grotelių, bet kepimas picos formoje visgi man pasirodė patogesnis. Dažniausiai viena pica būna skirta vaikams, ją gaminasi jie patys pagal savo fantaziją ir šaldytuvo turinį, o antrąją mes su vyru kepamės sau, ir visad kokią netradicinę, kurios vaikai nelabai nori. Šį kart sau kepėme picą su mėlynuoju pelėsiniu sūriu ir marinuotomis balzaminiame acte mėlynėmis.

Picos pagrindo receptas čia. 

Picos viršui:

• 2 v.š. pesto padažo (maniškis buvo naminis bazilikų-rukolos)
• 100 g. sūrio „Memel Blue“
• kelios saujos tarkuoto sūrio „Džiugas“
• 4 v.š. šviežių mėlynių
• 2 v.š. balzaminio acto (kuo geresnio)
• kelios saujos šviežių rukolos lapelių
• šviežių čiobrelių šakelių
• maltų juodųjų pipirų

Prieš gamindama picos pagrindą mėlynes užpyliau balzaminiu actu, jei jūsų actas nėra labai geras, įberkite į jį šaukštelį rudojo cukraus.

Kaip gaminti picos pagrindą šį kart nesikartosiu, jo receptas čia.

Pakilusią picos tešlą rankomis ištampiau picos kepimo formoje.

Tešlos pagrindą ištepiau pesto padažu, užmečiau laužytą mėlynąjį sūrį, apibarsčiau tarkuotu sūriu „Džiugas“ ir čiobreliais bei maltais pipirais.

Kepsninėje įkaitinome anglis ir paruošėme ją kepimui ant netiesioginės ugnies t.y., kai anglys rusena vienoje kepsninės pusėje, o pica kepa kitoje pusėje, ne virš tiesioginių anglių, o šalia jų. Taip kepama pica, uždengus kepsninės dangtį, iškepa per 15-20 minučių, bet reikia nuolat stebėti picos pagrindą, kad jis neperkeptų. Įdaras ant picos viršaus puikiai iškepa, o sūris išsilydo.

Iškepusią picą apibėriau švariais rukolos lapeliais ir marinuotomis balzaminiame acte mėlynėmis.

P.S. Tokią picą, aišku, galite išsikepti ir orkaitėje. Mes su vyru ją kepėme jau ne pirmą kartą, nes tai tikrai skani pica, nors ir visai netradicinė, bet labai tinkanti prie kvapnaus baltojo vyno. Ši pica puikus mėlynojo pelėsinio sūrio, mėlynių ir rukolos derinys.

Skanaus!