Dar viena puiki naminė pica, šį kart
su šviežiomis voveraitėmis. Mėgstu picas su grybais, bet ne su
tais išbalusiais iš prekybos centrų, o su tikrais grybais, kurie
miškuose auga ir šviežiai kvepia. Žiemą dažnai kepu picą su džiovintais baravykais,
rudenį į picą įmetu šviežių baravykų, o šią vasarą
išbandžiau picą su šviežiomis voveraitėmis. Šiai picai geriau
naudoti vidutinio dydžio voveraites, kurias galima suplėšyti (jos
lengvai plėšosi, kaip kokios sūrio lazdelės), o visai mažų
suplėšyti nepavyks. Suplėšytos voveraitės geriau sugers aliejų
ir prieskonius, bei gražiau atrodys, nei supjaustytos. Voveraitės
puikiai iškepa ant picos, mes šią picą kepėme lauko kepsninėje,
kaip ir picą su mėlynuoju sūriu ir mėlynėmis,
bet ji kuo puikiausiai iškeps ir orkaitėje.
Picos pagrindo receptas čia.
Picos viršui:
- 2 v.š. riebios grietinės
- 1 v.š. pesto padažo (naudojau naminį bazilikų-rukolos)
- 0,5 l. šviežių vidutinio dydžio voveraičių
- 2 v.š. ypač gryno alyvuogių aliejaus
- ryšelio svogūnų laiškų
- kelių šviežių čiobrelių šakelių
- maltų juodųjų pipirų, druskos (pagal skonį)
- 50 g. tarkuoto sūrio „Džiugas“
Picos pagrindą gaminau pagal šį receptą.
Voveraites švariai perrinkau ir
nuploviau po tekančiu vandeniu. Švarias voveraites suplėšiau
pailgais vidutinio dydžio gabalėliais.
Suplėšytas voveraites apšlaksčiau
alyvuogių aliejumi, skaninau druska ir pipirais bei sumaišiau su
pjaustytais svogūnų laiškais ir šviežiais čiobreliais. Taip
paruoštus grybus palikau marinuotis valandėlei. Kol picos tešla
iškilo ir voveraitės pasimarinavo.
Kai tešla iškilo, suformavau picos
apskritimą.
Grietinę sumaišiau su pesto padažu
ir gautu mišiniu aptepiau picos pagrindą.
Ant viršaus bėriau voveraites su
prieskoniais, ant voveraičių tarkuotą kietąjį sūrį, o ant
sūrio dar kiek užbarsčiau šviežių čiobrelių.
Mes šį kartą picą kepėme lauko
kepsninėje, kaip tai daryti esu aprašiusi čia.
Jei kepsite picą orkaitėje, kepkite ją apie 15-20 minučių 200
laipsnių karštyje.
Iškepusią picą apibarstykite rukolos
lapeliais ir mėgaukitės miško skonio pica.
P.S. Nebijokite ir drąsiai žalias
voveraites dėkite ant picos pagrindo, tai tokie grybai, kurių prieš
tai tikrai nereikia apvirti. Man ši pica labai patiko, tikras
vasaros atradimas. Mano vyras pareiškė, kad jam visgi labiau
patiktų paprasčiausiai su grietine keptos voveraitės, nei
voveraitės ant picos. O mano sūnų, kuris yra didelis picų,
bet menkas voveraičių gerbėjas, ši pica sužavėjo ir jis
pagaliau pamėgo voveraites.
Skanių voveraičių!
Tobula!
AtsakytiPanaikintiAčiū, tikrai, kad tobulai skani pica :)
PanaikintiNiekaip nebūčiau drįsęs dėti žalių voveraičių... Bet kad jau taip sakot :D Kai tik bus proga išbandysiu :)
AtsakytiPanaikintiNerijau, voveraites uženka švariai nuplauti, o jos kepdamos išskiria savo sultis, kuriose puikiai išsitroškina. Jei jums visgi nejauku neapvirtas voveraites dėti ant picos, prieš tai jas galite nuplikyti verdančiu vandeniu. Išvirtos, o po to dar kepamos voveraitės prarandą didelę dalį savo kvapnumo. Kaip matote, Rūta, man visiškai pritaria :)
PanaikintiTaip pat žalius baravykus ir rudmėses, Nerijau :)
AtsakytiPanaikintiTikrai taip, Rūta :) Dėkui.
Panaikinti